Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-327/2016;

Teisėja Vilma Dapkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25650-2015-9;

2016 m. vasario 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekre­to­riau­jant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nuteistajam L. O., jo gynėjai ad­vo­katei Marytei Vietaitei, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iš­na­gri­nėjo bau­džia­mą­ją by­lą pagal nuteistojo L. O. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apy­lin­kės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. O. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., bausmės subendrintos, prie Alytaus rajono apylinkės teis­mo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų dviejų mėnesių lais­vės atėmimo bausmės pridėta 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir L. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams de­vyniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendį.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš L. O. nukentėjusiajam E. A. priteista 469 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. O. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 25 d. vakare, tiksliau nenus­ta­tytu laiku, iš buto, esančio Alytaus m. Naujoji g. 100-18, po išgertuvių pagrobė svetimą, nu­ken­tė­ju­siajam E. A. priklausantį turtą: nešiojamą kompiuterį „HP Probook 250“, kurio ver­tė 319 Eur, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 635“, kurio vertė 179 Eur, mobiliojo ryšio tele­fo­ną „iPone“, kurio vertė 10 Eur, vieną vestuvinį žiedą, kurio vertė 150 Eur, tuo padarydamas nu­ken­tėjusiajam E. A. 658 Eur turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis L. O. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skun­dą. Nuteistasis patikslino apeliacinį skundą, kad prašo taikyti jam BK 64¹ str. Nurodė, kad buvo pavogęs 50 Eur mažesnės vertės žiedą, todėl šia suma prašo sumažinti priteistą sumą.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo L. O. ape­liacinis skundas atmetamas.

Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas L. O. kaltu rėmėsi įstatymo nu­s­tatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išva­dos, išanalizavo ir įver­tino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. O. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­bū­di­nan­čias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, ir ski­ria­mą bausmę pakankamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam L. O. paskirta baus­mė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

L. O. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri pri­skiriama nesunkių nusikal­timų kate­go­rijai (BK 11 str. 3 d.). L. O. atsakomybę lengvinančia ap­lin­ky­be apylinkės teismas pri­pa­žino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsa­komybę sun­ki­nan­čių ap­linkybių nenustatė. L. O. anksčiau buvo teistas septynis kartus, daugiausiai už svetimo turto vagystes, nusikalto neišnykus teistumui, daug kartų buvo baustas administracine tvarka. Šias aplinkybes apylinkės teismas pripažino rodančiomis, kad jis yra linkęs nusikalsti. Visos apelia­ci­nia­me skunde nurodytos aplinkybės skundžiamame nuosprendyje buvo įvertintos. Apy­lin­kės teis­mo nustatytos ap­linkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra at­si­tik­ti­nis, kad anksčiau paskirtos bausmės nepadarė poveikio L. O. elgesiui, todėl jam pagrįs­tai buvo parinkta griežčiausia BK 178 str. 1 d. sankcijoje nu­matyta bausmė – laisvės atėmimas. Apy­lin­kės teismas, nustatydamas laisvės atė­mimo bausmės trukmę mažesnę už inkriminuotą nusikals­ta­mą veiką numa­ty­tos bausmės vidurkį, nei for­ma­liai, nei faktiškai nepažeidė bendrų­jų bausmių sky­rimo taisyklių, numatytų BK 41 str., 54 str., 61 str.

BK 75 str. nuostatos asmeniui gali būti taikomos, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti L. O. šias nuostatas nėra pagrindo dėl jau aukščiau paminėtų aplinkybių, kurios charakterizuoja jį kaip linkusį nusikals­ti. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 92 str.) L. O. jau anksčiau ne kartą buvo taikomas, tačiau jis toliau nusikalsdavo. Tai rodo, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai ją atliekant. Apeliacinio skundo argumentai, kad L. O. laisvės atėmimo vietoje dirba, kad turi mažametį sūnų, taip pat nesuteikia pagrindo nuosprendžiu taikyti jam BK 75 str. nuostatas. Jos gali būti taikomos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socia­li­nės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą vei­ką paskirta bausmė yra nepropor­cin­gai griež­ta ir prieštarauja tei­sin­gumo principui.

Šioje byloje teismui buvo perduota ikiteisminio tyrimo medžiaga su kaltinamuoju aktu, byla pirmos instancijos teisiamajame posėdyje buvo nagrinėjama ne supaprastinto tyrimo tvarka, nu­matyta BPK XXXI skyriuje, ar atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, numatytą BPK 274 str., o atliekant pilną įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo prašymas taikant BK 64¹ str. nuostatas skirtą bausmę mažinti 1/3, at­me­tamas kaip nepagrįstas.

Nuteistasis teigia, kad priteista suma turtinei žalai atlyginti yra neteisinga. Pirmosios ins­tan­cijos teismas, teisingai pažymėjo, kad nukentėjusysis dėl pagrobtų daiktų pareiškė 569 Eur. Ci­vilinį ieškinį, kuris buvo sumažintas dėl iš kaltinimo pašalintos aplinkybės dėl vieno vestuvinio žie­do ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys pagrįstai tenkintas tik dėl faktiškai pagrobtų daiktų. Apylin­kės teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio dydžio yra pakankamai argumentuotas. Todėl šis ape­liacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą ap­kaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies ir jos dy­džio pa­grindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nu­teis­tojo L. O. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o skundas atmetamas.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. TP-7734 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Pažymoje nurodyta, jog vals­tybės ga­rantuojamos tei­si­nės pagalbos L. O. išlaidos sudaro 73,30 eurų. Šios išlaidos yra lai­ky­ti­nos proceso išlai­do­mis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl bū­tinojo gy­nėjo dalyvavimo. Pa­duodamas apeliacinį skundą kaltinamas asmuo įgyvendina savo teisę į gy­ny­bą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pa­si­nau­doti kiekvienam bau­džiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės pa­dė­ties. Todėl an­tri­nės tei­sinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribojančiu jo ga­li­my­bes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek bau­džiamojo proceso įsta­ty­mo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Įvertinus šią ap­lin­ky­bę, taip pat atsi­žvel­giant į tai, kad nėra duomenų, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka skiriant ad­vokatą apeliantui būtų išaiškinta, jog dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlai­dos gali būti iš jo priteistos, į tai, kad nėra duomenų apie L. O. pajamas ir turtinę padėtį, ir jo turtinės padėties ati­ti­ki­mo įstatymo nuos­ta­toms teismas tin­ka­mai patikrinti galimybės neturi, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti apelia­ci­nės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. O. apeliacinį skun­dą atmesti.