Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-357-210/2014 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. Ž. prašo atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-357-210/2014. Jis nurodė, kad prašo procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kadangi D. R. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, jam nebuvo žinoma apie sutarčių panaikinimą. Dėl svarbių priežasčių teismo posėdžiuose nedalyvavo pats atsakovas G. Ž..

Ieškovės BUAB „Arumba“ bankroto administratoriaus įgaliotinis nurodo, kad atnaujinti procesą šioje byloje nėra pagrindo. Jis nurodė, kad D. R. santykiai su pareiškėju joje nėra susiję, todėl atnaujinti procesą dėl neįtraukto asmens, kuris iš viso nei teisių, nei pareigų su ginčijamu sandoriu neturi. Pareiškėjas nenurodo, kuo susijęs pateiktas teisiamojo posėdžio protokolas su prašoma atnaujinti byla. Pareiškėjas turi teisę reikalauti iš D. R. skolos pagal vekselį, tačiau šis asmuo su BUAB „Arumba“ sandoriais šioje byloje nesusietas. Sprendime dėl D. R. iš viso nepasisakyta, todėl šis asmuo irgi negalėtų būti tinkamas proceso atnaujinimo subjektas. Pats D. R. nėra pareiškęs prašymo dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjui G. Ž. turėtų būti skiriama 5792 Eur bauda už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos sumokant BUAB „Arumba“.

Prašymas atmestinas.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

Proceso atnaujinimas, kaip išimtinė subjektinių teisių gynybos forma, turi turėti teisinę prasmę ir atspindėti šios procedūros ekstraordinarumą, jos išimtinį pobūdį. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.

Į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo gali prašyti atnaujinti procesą tik vienu proceso atnaujinimo pagrindu – jeigu procesiniu sprendimu teismas nusprendė dėl jo materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 365 str. 1 d., 366 str. 1 d. 7 p.). Tam, kad būtų galima atnaujinti procesą byloje

aptariamu pagrindu, reikia nustatyti kelių teisinių faktų sudėtį: 1) teismas asmens, prašančio atnaujinti procesą, nebuvo įtraukęs į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu; 2) teismas baigiamuoju aktu nusprendė dėl šio asmens teisių ar pareigų tokiu būdu, kad pažeidė jo materialiąsias subjektines teises; 3) turi būti nustatyta, kad asmuo, prašantis atnaujinti procesą, neturi galimybių apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų įprastais pažeistų teisių gynimo būdais. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, proceso atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje 7 punkte numatytu pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2009). Šios teismų praktikoje nustatytos proceso atnaujinimo minėtu pagrindu sąlygos patvirtina, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė subjektinių teisių gynybos forma, kuria galima pasinaudoti tik nesant kitų procesinių galimybių apginti galimai pažeistas subjektines teises.

Į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo negali inicijuoti proceso atnaujinimo kitais, nei remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, proceso atnaujinimo pagrindais. Teismas pažymi, kad nagrinėjant G. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-357-210/2014, nustatyta, jog tokio prašymo iš viso nepateikė pats D. R., kuris turėtų aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti valią tokiu būdu ginti savo pažeistas teises, jei mano, kad jos tikrai pažeistos. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Šių atstovų sąrašas yra baigtinis, todėl G. Ž. negali būti įgaliotas kreiptis į teismą už D. R., siekdamas apginti pastarojo asmens teises. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. A. G. Ž. niekada nėra pateikęs teismui motyvuoto prašymo dėl kokio nors trečiojo asmens įtraukimo į šios bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat savo iniciatyva neįtraukė į bylos nagrinėjimą D. R.. Taigi, tik šis asmuo turi teisę reikšti pretenzijas dėl jo neįtraukimo į bylą, tačiau jis taip pat privalėtų pagrįsti tokio jo veiksmo būtinumą. Kaip jau nurodyta, teismo sprendime net nekalbama apie kokias nors D. R. teises ar pareigas, kurios galėtų būti pažeistos šiuo sprendimu.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai prašė procesą atnaujinti 2 bylose tuo pačiu prašymu. Civilinėje byloje Nr.2-357-210/2014 buvo ne kartą prašoma sujungti bylas, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Tokiu atveju nėra jokios galimybės jas sujungti, nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Pats G. Ž. reikalauti atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą negali, kadangi jis šioje byloje buvo atsakovas. Jis turi teisę reikalauti atnaujinti procesą kitais pagrindais, tačiau šiame prašyme tokie pagrindai nenurodyti.

Dėl baudos taikymo

Teismas nenustatė, kad G. Ž. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir jam turi būti skirta bauda. Jis kreipėsi į teismą, turėdamas teisę prašyti atnaujinti procesą` šioje byloje (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šis jo veiksmas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad prašymas atmestas, savaime nereiškia, kad jo pateikimas rodo pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas pateikė nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau tai daugiau ne nesąžiningumo, o kvalifikuotos teisinės pagalbos stokos pasekmė (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo atidėtas 434 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. A. G. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas priteisia šią sumą (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-375-210/2014 (teisminio proceso Nr.2-58-3-00544-2011-5).

Priteisti iš G. Ž. ( a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 434 Eur ( keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atmesti ieškovės BUAB „Arumba“ prašymą skirti G. Ž. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.