Kauno apylinkės teismo nutartis

susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. e1-1059-1129/2024, kurioje R. A. ir R. K. kaltinamos padariusios nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. vasario 1 d. gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro padėjėjos E. A. 2024 m. sausio 31 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju teismo baudžiamojoje byloje, kurioje R. A. ir R. K. kaltinamos padariusios nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui.

BPK 418 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Byloje nustatyta, kad pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui buvo pateiktas, ne prokuroro, o prokuroro padėjėjo, kuris pagal baudžiamojo proceso įstatymą neturi teisės teikti tokio pareiškimo. Pažymėtina, kad nors šis pareiškimas elektroniniu parašu buvo pasirašytas prokurorės A. Č., tačiau akivaizdu, kad dokumentas buvo pasirašytas ne dokumento rengėjo, todėl negali būti laikomas teisėtu ir neįgyja teisinės galios.

Pagal BPK 420 straipsnio 1 dalį, teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi galimybę priimti tik vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

Šis galimų teismui priimti sprendimų sąrašas yra išsamus ir baigtinis, tačiau šioje baudžiamojo proceso įstatymo dalyje nėra nustatyta, kaip turėtų pasielgti teismas ir kokį atitinkamai sprendimą priimti turėtų tuo atveju, kai perduodant bylą teismui buvo padaryta baudžiamojo proceso pažeidimų. Tokiai situacijai yra netinkamas nei vienas iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų teismui galimų priimti sprendimų. Teisės nuostatų, reguliuojančių, kaip tokioje situacijoje turėtų pasielgti teismas, kokį dėl to turėtų (galėtų) priimti sprendimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra įtvirtinta. Atitinkamas teisinis reguliavimas tokiai situacijai nėra nustatytas ir kituose įstatymuose ar teisės norminiuose aktuose. Teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas tokią situaciją vertinti kaip teisės spragą.

Kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Kartu Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc yra nepaneigiama. Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkūros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas galėtų išspręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkūros būdu, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumą pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali būti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiškai (arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai intensyviai), t. y. kad nors Konstitucijoje ir yra įtvirtintos tam tikros vertybės, jos nėra deramai ginamos ir saugomos pagal Konstituciją. Tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Vertinant, kaip nustatyta teisės spraga galėtų būti teismo pašalinta ad hoc šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje, būtina pažymėti, kad BPK yra nustatyta, kada gali būti grąžinama prokurorui byla, kuri teismui perduota nagrinėti ir teisme nagrinėjama ne supaprastinto proceso (prokurorui kreipiantis dėl teismo baudžiamojo įsakymo) būdu, o bendra tvarka. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras gali šio Kodekso 215 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.

Vertinant, ar tokie pažeidimai trukdo realiai bylos nagrinėjimui teisme teisiamajame posėdyje, svarbu pažymėti, kad šioje situacijoje pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateikė netinkamas subjektas, todėl tik ištaisius konstatuotą trūkumą ir vis dar esant kitoms įstatyme numatytoms sąlygoms bei prokurorui priėmus naują sprendimą, įmanomas prokuroro kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Šios aplinkybės rodo, kad prokuroras ištaisyti nustatytus pažeidimus ir priimti reikalingus naujus sprendimus byloje po to, kai joje ikiteisminis tyrimas baigtas, galės tik tuomet, kai byla jam bus grąžinta. Tai reiškia, kad nustatyti esminiai BPK pažeidimai negali būti ištaisyti teisme, todėl šiuo metu trukdo nagrinėti bylą. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, taikant įstatymo analogiją, t. y. bylos perdavimo prokurorui pagrindus, numatytus BPK 234 straipsnio 2 dalyje, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101-1121/2020; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020).

Šioje situacijoje teismas aukščiau nurodytą teisės spragą užpildys ad hoc pritaikydamas tiek teisės analogiją, tai yra BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatas tiek, kiek pastarosios susiję su galimybe grąžinti bylą prokurorui nustačius esminius BPK pažeidimus, trukdančius ją nagrinėti teisme, tiek ir teisingumo ir protingumo principus. Remiantis šia teisė analogija bei paminėtais teisės principais, ši byla analogiškai kaip ir bylos nagrinėjimo teisme bendra tvarka atveju, turi būti grąžinama prokurorui nustatytiems pažeidimams pašalinti. Tai atitinka ir aukštesnės instancijos teismo praktiką analogiškoje situacijoje, kuomet byla pirmos instancijos teismo buvo grąžinta prokurorui nustačius esminius baudžiamojo proceso trūkumus (pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-333-397/2022).

Rezoliucinė dalis

Teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. e1-1059-1129/2024 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37597-23), kurioje R. A. ir R. K. kaltinamos padariusios nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui nustatytam baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti.

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą pažeidimams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.