Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1. 2014 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį - 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių – būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, A. R. pasiųstas atlikti 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

2. 2016 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir A. R. skirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį įskaitytas laikas (1 para) bei jo laikinojo sulaikymo laikas šioje byloje nuo 2015 m. sausio 27 d. 20.23 val. iki 2015 m. sausio 28 d. 16.48 val. (1 para);

3. 2016 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 10 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. vasario 19 s. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta basume, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta – vienų metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis bei šiuo nuosprendžiu įskaičiuoti laikotarpiai;

4. 2021 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

5. 2022 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 7 ir 9 dalimis, A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi paskirtos bausmės subendrintos, 90 parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi, apimant 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas;

6. 2022 m. spalio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, įpareigojant jį: viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

7. 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir A. R. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. R. paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams su įpareigojimais;

2023 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu ir 2023 m. vasario 23 d, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytos bausmės dalys, atliktos pagal 2022 m. spalio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį ir 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį bei šiais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais.

2023 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 (metų) 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. neteisėtai panaudojęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę pasikėsino apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis 2023 m. rugpjūčio 30 d. apie 12.03 val. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „M.“, ketvirtoje mokėjimo kasoje, norėdamas atsiskaityti už prekes, kurių bendra vertė 164,52 Eur, o būtent už: 6 (šešias) skardines alkoholinio alaus „Heineken“, 5 procentų stiprumo, kurių bendra vertė su depozitinė tara 8,59 Eur; braškių skonių fermentinio jogurto gėrimą „Actimel“ 4,49 Eur vertės; alkoholinio gėrimo viskio „Jameson“ butelį, 40 procentų stiprumo, 27,99 Eur vertės; alkoholinio gėrimo konjako „Hennessy VS“ butelį, 40 procentų stiprumo, 27,99 Eur vertės; alkoholinio gėrimo viskio „Jack Daniels“ butelį, 40 procesntų stiprumo, 27,99 Eur vertės; alkoholinio gėrimo likerio „Jagermeisteir“ butelį, 35 procentų stiprumo, kurio vertė 17,99 Eur; vieną pieninį šokoladą „Milka Tofffee Wholenut“, 4,49 Eur vertės; vieną žiebtuvėlį „Bic Maksi CR“, 0,99 Eur vertės (su nuolaida); 10 (dešimt) pakelių cigarečių „L&M Loft Silver Blue“, 44 Eur vertės — neteisėtai panaudojo svetimą V. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko debetinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pridėdamas ją prie mokėjimo kortelių skaitytuvo, tačiau finansinė operacija nebuvo atlikta, nes nebuvo pateiktas debetinės kortelės saugos kodas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 12.04 val., toje pačioje vietoje, antrą kartą norėdamas atsiskaityti už tuos pačias 6 (šešias) skardines alkoholinio alaus „Heineken“, 5 procentų stiprumo, kurių bendra vertė su depozitinė tara 8,59 Eur, pateikė tą pačią svetimą V. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko debetinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pridėdamas ją prie mokėjimo kortelių skaitytuvo, tačiau finansinė operacija nebuvo atlikta, nes nebuvo pateiktas debetinės kortelės saugos kodas.

Tokiais savo veiksmais A. R. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir pasikėsino apgaule įgyti prekių už 164,52 Eur, tačiua nusikalstamos veikos nebaigė, dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes abiem atvejais finansinės operacijos buvo atmestos, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis A. R. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad pradžioje buvo bare, kur gėrė ir užmigo. Tada prabudęs išėjo iš baro ir nuėjo ieškoti parūkyti. Beieškodamas rūkyti, pamatė kortelę. Pamatė vietoje, kur yra gyvenamieji namai. Toje vietoje gyveno pažįstami, todėl ten ir ieškojo, kas galėtų duoti parūkyti. Kaip tik nebeturėjo pinigų, tai pagalvojo paims kortelę ir nusipirks dar alkoholio. Paėmė kortelę. PIN kodo nežinojo, tačiau pagalvojo, kad atsiskaitys bekontakčiu būdu. Nuvažiavo iki parduotuvės „M.“. Tiksliai nepamena, ką pirko, bet „Jack Daniel‘s“, alus, cigaretės. Nežino, kiek bandė alkoholio nupirkti, tik žino, kad bandė nusipirkti.

Antrą kartą bandė nusipirkti tas pačias 6 skardines alaus, nes iš pradžių bandė sumokėti už visas prekes, pamatęs, kad nepavyko, pagalvojo, kad gal nėra tiek lėšų, todėl dar kartą pabandė atsiskaityti jau tik už alų. Tačiau alaus taip pat nepavyko nusipirkti. Galbūt iš vis kortelėje jokių pinigų nebuvo. Viskas vyko tuo pačiu metu, nenueinant nuo kasos.

Jeigu būtų blaivus, tai gal ir nebūtų taip pasielgęs. Parduotuvėje kortelės neprašė grąžinti, jam tiesiog iškvietė apsaugą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytojas V. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš maždaug pusantro mėnesio jis pamėtė savo piniginę, kurioje buvo jo vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortelė, asmens dokumentai, „Vilniečio“ kortelė, kitos nuolaidų kortelės, ją pamėtė kažkur Tuskulėnų gatvėje, kai ėjo iš parduotuvės „Lidl“ į viešojo transporto stotelę „Žalgirio“. Piniginės pasigedo tą pačią dieną grįžęs namo. Kai pastebėjo, kad nėra jo piniginės, užblokavo jo vardu išduotą AB „Swedbank“ banko kortelę ir užsisakė naują banko kortelę ir asmens dokumentą. Jokių pretenzijų dėl šio įvykio neturi. Civilinio ieškinio nereikš. A. R. nepažįsta (b. l. 43-44).

Liudytojas R. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba „E.“ apsaugos įmonėje (duomenys neskelbtini), kurio postas yra (duomenys neskelbtini), „M.“ parduotuvėje. 2023 m. rugpjūčio 30 d. apie 12 val., jis per vaizdo įrašymo kameras pastebėjo, kad parduotuvėje yra jam įtartini asmenys, kurie nuėjo į alkoholio skyrių ir paėmė apie 4 vienetus brangių alkoholinių gėrimų butelių, vieną dėžutę alkoholinio alaus bei kitus maisto produktus, kurių dabar tiksliai nepamena. Parduotuvėje jie buvo dviese, krovė prekes į krepšelį. Asmuo, kuris buvo su akiniais, mėlynos spalvos megztiniu ir džinsiniais šortais su krepšeliu priėjo prie pirmos kasos ir buvo aptarnaujamas. Visos prekės iš krepšelio buvo nuskenuotos. Pastebėjo, kad asmuo stovėdamas šalia minėtos kasos paprašė apie septynis vienetus tabako gaminių. Minėtas asmuo parduotuvės darbuotojui teigė, kad už prekes atsiskaitys banko kortele. Asmeniui bandant atsiskaityti už prekes, banko atsiskaitymo prietaisas paprašė įvesti banko kortelės slaptažodį. Asmuo to nepadarė, nes galimai nežinojo slaptažodžio, tad pas parduotuvės kasininkę paprašė, kad nutrauktų apsipirkimą, teigdamas, kad pirks tik vieną alaus dėžutę. Asmeniui vėl bandant atsiskaityti už prekę banko kortele, banko atsiskaitymo prietaisas vėl pareikalavo įvesti slaptažodį, todėl jam (liudytojui) tai sukėlė įtarimų, kad asmuo galimai bando atsiskaityti svetima banko kortele. Pirmas bandymas atsiskaityti banko kortele yra išsaugotas kasoje. Minėtą asmenį nusivedė į apsaugos postą, kad asmuo jam parodytų savo asmeninius daiktus. Kiti asmenys pasišalino iš įvykio vietos. Atsivedus į apsaugos postą, minėtas asmuo savanoriškai parodė banko kortelę ir savo asmens tapatybės kortelę. Banko kortelė ir asmens tapatybės kortelė buvo išduota skirtingiems asmenims. Pasiteiravus iš kur pas asmenį banko kortelė, jis nurodė, kad jis ją rado gatvėje ir bandė atsiskaityti už prekę, nes jam buvo bloga. Į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, kad nustatytų ar nėra pažeidimo (b. l. 40-41).

2023 m. rugpjūčio 30 d. apsaugos darbuotojo R. K. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. apie 12.05 val. prekybos centre „M.“, (duomenys neskelbtini), už kasų buvo sulaikytas pilietis, kuris bandė 4-oje kasos atsiskaityti už prekes svetima (kito piliečio vardu) banko kortele (b. l. 9).

2023 m. rugpjūčio 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, R. K. savanoriškai pateikė banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad šia banko mokėjimo kortele bandyta atsiskaityti už prekes (b. l. 45-46).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodytų duomenų matyti, kad apsaugos darbuotojas pranešė, kad prekybos centre „M.“ sulaikytas vagis. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. rugpjūčio 30 d. 12.09 val. Įvykis įregistruotas 2023 m. rugpjūčio 30 d. 12.10 val. (b. l. 8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo poskyrio specialistės E. K. 2023 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo ROIK: 0123000516202 nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. apie 12.30 val. dirbant kartu su vyr. patruliu D. P., gavo pranešimą, kad parduotuvėje „M.“, (duomenys neskelbtini) sulaikytas vagis. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko apsaugos darbuotojas R. K., kuris paaiškino įvykio aplinkybes bei nurodė, kad asmenį nuvedus į apsaugos postą, jis (kaltinamasis) savanoriškai parodė banko kortelę ir savo asmens tapatybės kortelę. Banko kortelė ir tapatybės kortelė išduoti skirtingiems asmenims. Įvykio vietoje, apsaugos poste buvo A. R., kuris nurodė, kad banko kortelę rado gatvėje ir bandė atsiskaityti už prekes, nes jam buvo bloga. Įvykio vietoje atlikta įvykio vietos apžiūra. A. R. buvo sulaikytas (b. l. 13-14).

Iš įvykio vietos 2023 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „M.“, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota minėta parduotuvė bei jos vidus (b. l. 15-19).

UAB „M.“ pateiktuose vaizdo įrašuose ir jų 2023 m. gruodžio 28 d. apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 9 2023-08-30 12-01-36_097“, kurio dešiniame kampe viršuje nurodytos skenuojamos prekės, kurias galimai ketino įsigyti įtariamasis A. R. pasinaudodamas svetima mokėjimo kortele. Vaizdo įraše fiksuojamas vaizdas iš viršaus, matosi mokėjimo kasa, kurioje buvo skenuojamos A. R. prekės. Šalia mokėjimo kasos stovi A. R., šalia jo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Vaizdo įrašo laiku 00:01 matyti, kad pirma prekė, kurią nuskenuoja parduotuvės darbuotojas yra alaus „Heineken“ pakuotė, kurią sudaro 6 skardinės, kurios kaina viešai prieinamuose šaltiniuose yra 7,99 Eur + 0,60 Eur už tarą, bendra suma 8,59 Eur. Vaizdo įrašo laiku 00:08 užfiksuota, kad A. R. pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą parduotuvės darbuotojui, kuris skenuoja prekes. Vaizdo įrašo laiku 00:18 matyti, kad parduotuvės darbuotojas paskaičiuoja galimai didelį „M.“ pirkinių maišelį, kurio kainos nustatyti viešai prieinamuose šaltiniuose nepavyko. Vaizdo įrašo laiku 00:23 užfiksuota, kad antra prekė, kurią nuskenuoja parduotuvės darbuotojas yra braškių skonio fermentinio jogurto gėrimo „Actimel“ pakuotė, kurią sudaro 8 buteliukai po 100 g, pakuotės kaina viešai prieinamuose šaltiniuose yra 4,49 Eur. Vaizdo įrašo laiku 00:26 užfiksuota, kad trečia prekė, kurią nuskenuoja parduotuvės darbuotojas yra airiškas viskis „Jameson Irish Whisky“, kurio talpa yra 0,7 l, kurio kaina viešai prieinamuose šaltiniuose yra 17,99 Eur. Vaizdo įrašo laiku 00:29 nufilmuota, kad ketvirta prekė, kurią nuskenuoja parduotuvės darbuotojas yra konjakas „Hennessy V.S“, 0,7 l talpos, kurio kaina viešai prieinamuose šaltiniuose yra 51,99 Eur. Vaizdo įrašo laiku 00:32 matyti, kad penkta prekė, kurią nuskenuoja parduotuvės darbuotojas yra amerikietiškas viskis „Jack Daniel’s Tennessee Whiskey“, kurio talpa yra 0,7 l, kurio kaina viešai prieinamuose šaltiniuose yra 18,99 Eur. Vaizdo įrašo laiku 00:35 užfiksuota, kad šešta prekė, kurią nuskenuoja parduotuvės darbuotojas yra likeris „Jagermeister“, kurio talpa yra 0,7 l, kurio kaina viešai prieinamuose šaltiniuose yra 16,99 Eur. Vaizdo įrašo laiku 00:37 užfiksuota, kad septinta prekė, kurią nuskenuoja parduotuvės darbuotojas yra pieninis šokoladas „Milka Toffee Wholenut 300 g“, kurio kaina viešai prieinamuose šaltiniuose yra 4,49 Eur. Vaizdo įrašo laiku 00:40 matyti, kad aštunta prekė, kurią nuskenuoja parduotuvės darbuotojas yra žiebtuvėlis „Bic“, kurio kainos nustatyti viešai prieinamuose šaltiniuose nepavyko, tačiau kiek yra žinoma, žiebtuvėlio kaina yra maždaug 2 Eur. Visą laiką, kol parduotuvės darbuotojas skenavo prekes, ir po skenavimo, A. R. krovė prekes į pirkinių maišelį „M.“, o šalia jo stovėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Vaizdo įrašo laiku 00:57 užfiksuota, kad kita parduotuvės darbuotoja atnešė cigarečių „L&M Loft“ pakelių, iš kurių vieną skenuoja. Vieno pakelio kainos nustatyti viešai prieinamuose šaltiniuose nustatyti nepavyko, preliminari vieno pakelio kaina yra maždaug 4 Eur. Matoma, kad nuskenavus vieną pakelį, parduotuvės darbuotojas kažką įveda kasos kompiuterio ekrane, tikėtina, kad įveda perkamų pakelių skaičių. Matoma, kad viso perkama 10 cigarečių pakelių, kurių bendra preliminari kaina yra maždaug 40 Eur. Vaizdo įrašo laiku 01:14 užfiksuota, kad A. R. bando atsiskaityti už pirmiau išvardytas prekes bekontakčiu būdu banko mokėjimo kortele, ją pridėdamas prie kortelių skaitytuvo;

2. vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 10 2023-08-30 12-01-56_718“ užfiksuotas tas pats vaizdas, kaip ir pirmiau aptartame vaizdo įraše, tiesiog filmuojama kitu kampu;

3. Fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptarto vaizdo įrašo. Nuotraukose užfiksuota, kaip kaltinamojo pateiktos prekės skenuojamos, o kaltinamasis jas įsideda į pirkinių maišelį (b. l. 24-30).

UAB „M.“ pateikto kvito kopija ir jo 2024 m. vasario 6 d. apžiūros protokolo duomenimis, pateiktoje UAB „M.“ kvito kopijoje matomos prekės, už kurias 2023 m. rugpjūčio 30 d., 12:04:41 val., ketino atsiskaityti A. R. svetima mokėjimo kortele: 6 (šešios) skardinės alkoholinio alaus „Heineken“, 5 procentų stiprumo, kurių bendra vertė su depozitinė tara 8,59 Eur; braškių skonių fermentinio jogurto gėrimas „Actimel“ 4,49 Eur vertės; alkoholinio gėrimo viskio „Jameson“ butelis, 40 procentų stiprumo, 27,99 Eur vertės; alkoholinio gėrimo konjako „Hennessy VS“ butelis, 40 procentų stiprumo, 27,99 Eur vertės; alkoholinio gėrimo viskio „Jack Daniels“ butelis, 40 procesntų stiprumo, 27,99 Eur vertės; alkoholinio gėrimo likerio „Jagermeisteir“ butelis, 35 procentų stiprumo, kurio vertė 17,99 Eur; vienas pieninis šokoladas „Milka Tofffee Wholenut“, 4,49 Eur vertės; vienas žiebtuvėlis „Bic Maksi CR“, 0,99 Eur vertės (su nuolaida); 10 (dešimt) pakelių cigarečių „L&M Loft Silver Blue“. Matyti, kad po šiuo sąrašu buvo atliekami taisymai ir iš kvito šalinamos šios prekės: alaus „Heineken (6x0,5l), 5 procentų stiprumo, dėžė, kurios vertė 7,99 Eur; skardinė (depozitinė) kurio vieno vieneto vertė 0,10 Eur, bendra vertė 0,60 Eur. Taip pat kvite nurodyta, kad transakcija nesėkminga, kadangi sąskaitoje, iš kurios buvo bandoma sumokėti, nepakanka lėšų. Taip pat matyti, kad bandyta atsiskaityti banko mokėjimo kortele, kurios paskutiniai skaičiai yra 9008 (1 t., b. l. 34, 36-37).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos R. B. 2023 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo kortelės savininko nurodyta, kad per policijos duomenų bazę „Polis II“ rastas banko mokėjimo kortelės „Swedbank“ galimas savininkas – V. P. (b. l. 47).

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. Remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 4 dalį kyla tuo atveju, kai turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės panaudojimo bei turto užvaldymo, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento nustatymo. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, kuri yra tik tyčinė. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją arba instituciją, sprendžiančią ginčą ir priimančią privalomus vykdyti sprendimus, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori.

BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-289-697/2020, 2K-137-697/2023).

Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad BK 215 straipsnio dispozicijoje įtvirtintos nusikaltimų sudėtys yra formalios ir baudžiamoji atsakomybė kyla nuo bet kurio iš šių straipsnio dispozicijos išvardintų veiksmų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar dėl nusikalstamų veiksmų kilo kokių nors padarinių. Tais atvejais, kai BK 215 straipsnyje nurodyti nusikalstami veiksmai sukelia pasekmes (kitas asmuo neteisėtai praranda turtą), veika kvalifikuojama ir kaip BK 182 straipsnyje atitinkamoje dalyje numatytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai du kartus panaudojo svetimą, V. P. vardu išduotą elektroninę mokėjimo kortelę, pridėdamas ją prie mokėjimo kortelių skaitytuvo ir, kad tokiu būdu nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją du kartus pasikėsino atsiskaityti už kaltinime nurodytas prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes nebuvo pateiktas debetinės mokėjimo kortelės saugos kodas. Taip neteisėtai du kartus panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir apgaule savo naudai pasikėsino įgyti pirmą kartą 164,52 Eur turtą, o tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, antrą kartą pasikėsino įgyti svetimą 8,59 Eur vertės turtą.

Kaltinamojo A. R. kaltę dėl padarytos tęstinės veikos be jo visiško prisipažinimo patvirtina liudytojo, apsaugos darbuotojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyti duomenys, UAB „M.“ pateikti vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, UAB „M.“ pateikto kvito kopija ir jo apžiūros protokolas.

Kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę pripažino visiškai. Teisme pripažino, kad banko mokėjimo kortelę rado, o kadangi neturėjo pinigų, nusprendė ja pasinaudoti ir parduotuvėje nusipirkti alkoholio. Patvirtino, kad parduotuvėje du kartus bandė atsiskaityti svetimo asmens vardu išduota mokėjimo kortele, tačiau to padaryti nepavyko. Kaltinamojo duotus parodymus dėl elektroninės mokėjimo kortelės radimo aplinkybių, iš dalies patvirtina ir liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis pametė savo pinigine su joje buvusiais dokuemntais, taip pat ir jo vardu išduota mokėjimo kortele. Kaltinimo ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo, apsaugos darbuotojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kaltinamasis už paimtas prekes bandė atsiskaityti mokėjimo kortele bekontakčiu būdu ir kaltinamajam bandant atsiskaityti banko atsiskaitymo prietaisas paprašė įvesti banko kortelės slaptažodį. Kaltinamasis to nepadarė ir paprašė nutraukti apsipirkimą, nes pirks vieną dėžę alaus. Tačiau kaltinamajam vėl bandant atsiskaityti, vėl reikėjo nurodyti slaptažodį, o tai sukėlė liudytojui įtarimų, tad kaltinamąjį nusivedė į apsaugos postą, kur šis parodė savo tapatybę patvirtinantį dokumentą bei elektroninę mokėjimo kortelę. Tokiu būdu paaiškėjo, kad kaltinamojo parodyti dokumentai buvo išduoti skirtingiems asmenims. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolas su fotolentele. Byloje pateiktame vaizdo įraše pavadinimu „Camera 9 2023-08-30 12-01-36_097“ užfiksuota kaip kaltinamasis stovi prie kasos, kaip skenuojamos kaltinime nurodytos prekes, kaip kaltinamasis šias prekes krauna į maišą. O šio vaizdo įrašo laiku 01:14 užfiksuota, kad A. R. bando atsiskaityti už pirmiau išvardytas prekes bekontakčiu būdu banko mokėjimo kortele, ją pridėdamas prie kortelių skaitytuvo. Kaltinime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir UAB „M.“ pateikta kvito kopija bei jos apžiūros protokolas, iš kurių duomenų matyti, kad finansinė operacija buvo nesėkminga. Šio kvito kopijoje taip pat nurodyti ir paskutiniai keturi minėtos elektroninės mokėjimo priemonės, kuria bandyta atsiskaityti, skaičiai, kurie sutampa su apsaugos darbuotojo pareigūnams pateiktos elektroninės mokėjimo priemonės skaičiais (šaltinis – 2023 m. rugpjūčio 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 45-46)). Aptarti įrodymai taip pat rodo, kad nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad kaltinamasis bandydamas atsiskaityti kito asmens vardu išduota elektronine mokėjimo priemone save pateikė, kaip asmenį, kuriam priklauso ši elektroninė mokėjimo priemonė.

Tai, kad kaltinamasis apgaulės būdu bandė įsigyti kaltinime nurodytas prekes bei šių prekių vertę be kaltinamojo teisme pripažinimo taip pat patvirtina ir pirmiau aptartas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi, kokias prekes ir kokį skaičių skenuoja parduotuvės darbuotojas, po ko kaltinamasis jas susideda į prekių maišelį. Pirmiau teismo aptartame vaizdo įrašo viršutiniame kampe dešinėje viso vaizdo įrašo metu atsiranda užrašai po kiekvieno darbuotojo veiksmo, t. y. matomos prekės, jų pavadinimai bei kaina. Šie duomenys taip pat nurodyti ir UAB „M.“ pateikto kvito kopijoje.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis A. R. savo veiksmais apgaulės būdu pasikėsino įgyti prekių už 164,52 Eur. Tačiau kaltinamajam kaltinimai pareikšti dėl tęstinės veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 4 dalyje, nes jis kaltinime nurodytoje parduotuvėje neteisėtai panaudodamas svetimą, V. P. vardu išduotą banko debetinę kortelę, tokiu būdu nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas, du kartus bandė apmokėti kaltinime nurodytas prekes, t. y. pirmą kartą bandė apmokėti už prekes, kurių bendra vertė 164,52 Eur, o antrą kartą bandė apmokėti už prekes, kurių vertė 8,59 Eur. Įvertinus, jog turto, kurį kaltinamasis savo naudai apgaulės būdu pasikėsino pavogti, vertės patikslinimas neturi įtakos veikos kvalifikavimui ir nepasunkins kaltinamojo teisinės padėties, nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog kaltinamasis pasikėsino apgaule įgyti prekių, kurių bendra vertė –– 173,11 Eur.

Byloje esantys įrodymai bei kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. R. suvokė, kad naudojasi svetima, elektronine mokėjimo priemone, bei suvokė, kad dėl tokių jo apgaulingų veiksmų bus sukeltos pasekmės, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, tai kad kaltinamojo tyčia buvo susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis ir siekiant vieno rezultato, t. y., kad iš pradžių neteisėtai panaudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pasikėsinta įgyti svetimą 164,52 Eur vertės turtą, tačiau nepavykus to padaryti, po kelių minučių toje pačioje vietoje dar kartą neteisėtai panaudojant tą pačią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę pasikėsinta įgyti svetimą 8,59 Eur vertės turtą, leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis A. R. padarė tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir tęstinį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje.

Dėl bausmės

BK 182 straipsnio 4 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 215 straipsnio 1 dalyje taip pat numatytos alternatyvios bausmės rūšys - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).‏‏‎

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-132-942/2021).‏‏‎

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Nustatyta viena kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalyje 13 punktas).

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 215 straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje). Nusikalstamos veikos padarytos vykdant vieną sumanymą, idealia sutaptimi. Byloje nėra surinkta duomenų apie A. R. gydymą psichikos sveikatos įstaigose ir priklausomybės ligų centre. Jis yra jauno amžiaus. 2024 m. vasario 23 d. duomenimis per penkerius metus kaltinamasis administracinėn atsakomybėn trauktas 52 kartus, iš kurių daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, smulkias vagystes, už tai, kad būdamas neblaivus pažeidė viešąją tvarką, KET pažeidimus (važiavo neturėdamas teisės to daryti ir kt., apmokėtos dvi paskirtos baudos, o dėl kitų paskirtų baudų apmokėjimų duomenų nėra (b. l. 108-130). Iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo teistas 7 kartus. Pirmą kartą nuteistas būdamas nepilnamečiu. Pirmu nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas Tačiau, dėl pažeidimų probacijos laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir kaltinamasis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas įvykdė neatlikęs bausmės, paskirtos 2023 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys prasidėjo dar jam būnant nepilnamečiu, o pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nėra vienkartinio pobūdžio ir kad kaltinamojo teisei priešingas elgesys besikartojantis, jis toliau nusikalsta bei sistemiškai daro administracinius nusižengimus. Visos išdėstytos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam A. R. privalo būti skirtos sankcijose numatytos griežčiausios su laisvės atėmimu susijusios bausmės, todėl, atsižvelgiant ir į veikos padarymo aplinkybes, už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą kaltinamajam skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą – 45 parų areštas.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 4 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealia sutaptimi, todėl už jas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 45 parų arešto bausmę, ir paskiriant kaltinamajam subendrintą bausmę — 4 mėnesių laisvės atėmimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, paskirtą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu, iki 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, kad 2023 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu ir 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytos bausmės dalys, atliktos pagal 2022 m. spalio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį ir 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį bei šiais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais. O 2023 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. LITEKO duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis kaltinamajam įteikta 2023 m. rugpjūčio 18 d., o įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 28 d. Šiuo metu A. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Taigi kaltinamasis nagrinėjamas veikas įvykdė neatlikęs 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi paskirtos subendrintos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė bendrintina su 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių, taigi, minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas yra trys mėnesiai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į asmenį charakterizuojančius duomenis, teismas pasirenka visišką bausmių sudėjimo būdą ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės prideda laisvės atėmimo bausmės neatliktą dalį - 5 mėnesius 2 dienas (BK 63 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte) nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016). Taigi, kadangi kaltinamasis šio metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl VGTP išlaidų ir kiti klausimai

Bylą nagrinėjant teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam A. R. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurios sudaro 376,12 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirtas dėl to, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, o be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami, t. y. pripažinus būtinu gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, nedirba, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra pakankamai sunki.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat į tai, kad šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi pajamų, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vienas kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4 dalimis, 307 straipsnio 1, 5 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius vieną nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti:

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 4 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, A. R. bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 4 dalį, subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 2 (dviejų) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi paskirtos bausmės visą neatliktą bausmės dalį - 5 mėnesius 2 dienas, ir A. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę — 7 (septynių) mėnesių 22 (dvidešimt dviejų) dienų laisvės atėmimą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nepriteisti iš A. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Kompaktinį diską, laikomą voke – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.