- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1094-253/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01205-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos draudimas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Sergel, Swedbank, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.4.2.4.2Įpareigojimas pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus
- 3.4.2.4.5Kiti su fizinio asmens pareiškimu iškelti bankroto bylą susiję klausimai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. T. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašo: 1) iškelti S. T. fizinio asmens bankroto bylą; 2) nustatyti S. T. teisę naudotis 1/2 MMA dalies dydžio suma kas mėnesį savo būtiniausiems poreikiams tenkinti, neįskaitant būtinųjų išlaikymo išlaidų, kurios bus apmokamos pagal faktiškai patiriamas išlaidas, ir teisę nepilnamečio vaiko išlaikymui naudoti 1/2 MMA dalies dydžio sumą; 3) paskirti S. T. bankroto administratore MB (duomenys neskelbtini); 4) sustabdyti visas vykdomąsias bylas, užvestas antstolių kontorose dėl skolų iš S. T. išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, jog, susipažinus su pareiškimo turiniu ir forma, nustatyta, kad jis neatitinka procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktai, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnis).
4. Teismas pabrėžė, jog nustatyti pareiškėjos pateikto pareiškimo trūkumai trukdo tolesnei bylos eigai, sudaro kliūtis priimti procesinį dokumentą ir atlikti kitus pareiškėjo prašomus procesinius veiksmus FABĮ ir CPK nustatyta tvarka. Nurodė pateikti: 1) pažymą apie šeimos sudėtį; 2) vaiko gimimo liudijimą; 3) rašytinius įrodymus apie vaiko tėvo teikiamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, jei neteikiamas išlaikymas, pareiškėja turi pateikti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (civilinės bylos inicijavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam asmeniui priteisimo, kitus rašytinius dokumentus); 4) duomenis apie nepilnamečiam vaikui mokamas socialines išmokas; 5) trejų metų duomenis apie pareiškėjos turėtas ir (arba) šiuo metu turimas bankines sąskaitas kreditinėse įstaigose, pateikti šių sąskaitų išrašus už trejus metus; 5) rašytinius dokumentus apie pareiškėjos nurodytą gyvenamąją vietą, tai yra išrašą iš VĮ Registrų centro apie gyvenamojo namo savininką ar savininkus, namo plotą, name gyvenančius asmenis (deklaruotus asmenis), rašytinį namo savininko paaiškinimą apie leidimą pareiškėjai su šeima gyventi name, patiriamas pareiškėjos išlaidas už gyvenimą name; 6) rašytinius dokumentus apie kiekvieną mėnesį priskaičiuotas išlaidas ir apmokėjimą (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), tai yra dokumentus, patvirtinančius pinigų sumokėjimą paslaugas teikiančiai įmonei, ar rašytinius patvirtinimus apie grynųjų pinigų priėmimą–perdavimą namo savininkei už komunalines paslaugas; 7) kreditines sutartis, paskolos sutartis pagal nurodytus kreditorius; 8) duomenis apie pareiškėjos gautas pajamas ir pareiškėjos darbo veiklą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. Jei pareiškėja nedirbo, pateikti rašytinius įrodymus apie pareiškėjos darbo paiešką, registraciją Užimtumo tarnyboje (Darbo biržoje) nurodytu laikotarpiu.
5. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja pareiškime turi detaliau atskleisti nemokumo susidarymo priežastis, kodėl pareiškėja vykdyti laiku prisiimtų įsipareigojimų nebepajėgė, pateikti tai patvirtinančius įrodymus (darbo sutartis, gautą darbo užmokestį, darbo užmokesčio sumažėjimą patvirtinančius įrodymus, kt.).
6. Teismas išaiškino, jog, pareiškėjai teismo nustatytu terminu nepašalinus pareiškimo trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja S. T. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareiškėja pateikdama pareiškimą nurodė nemokumą sukėlusias priežastis, pateikė visus būtinus ir turimus dokumentus, kiek jie susiję su FABĮ 4 straipsnio 3–6 dalyse nustatytais reikalavimais, t. y. pateikė duomenis apie kreditorius, apie pajamas, apie šeimos sudėtį, turimą turtą, pasiūlė administratoriaus kandidatūrą ir kt.
7.2. Pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam įstatyme keliamus reikalavimus.
7.3. Teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti įpareigojimai pateikti papildomus įrodymus yra nesusiję su procesinių dokumentų trūkumu, o susiję su pareiškimo nagrinėjimu iš esmės. Teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo, kad pareiškimo pateikimo metu būtų pateikti visi galbūt reikalingi teisingam bylos išnagrinėjimui įrodymai. Įrodymai, susiję su nagrinėjama byla, gali būti pateikiami ir pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, o atsižvelgiant į tai, kad tai yra fizinio asmens bankroto byla, – ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
7.4. Teismas turėjo išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą, t. y. pareiškimą priimti, o padaręs išvadą, kad teismui siekiant teisingai išnagrinėti bylą yra reikalingi papildomi įrodymai, turėjo nustatyti protingą terminą papildomiems įrodymams pateikti. Teismas neturėjo teisinio pagrindo naudoti procesinio dokumentų trūkumų šalinimo instituto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarties, kuria teismas nustatė terminą pašalinti pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nustatytus trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. FABĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto priėmimo klausimą būtina vadovautis tokius atvejus reglamentuojančiomis bendrosiomis CPK nuostatomis. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu pašalinus ieškinio (pareiškimo) trūkumus, ieškinys (pareiškimas) laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas, nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3–4 dalys ir CPK 111 straipsnis). Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas, laikantis, be kita ko, pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir taip yra pasiekiamas antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapas.
13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis, nes fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, turi kartu su pareiškimu teikti būtinus ir įstatyme nurodytus pareiškimo priedus, nesant galimybės pateikti priedus, turi nurodyti to priežastis ir, be to, teikti tokį pareiškimą, kad būtų galima kuo objektyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti fizinio asmens bankroto bylą nepažeidžiant kreditorių interesų.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. liepos 21 d. gautas pareiškėjos pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjai nustatė 7 (septynių) dienų terminą pašalinti nurodytiems pareiškimo trūkumams.
16. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais įpareigojimais, motyvuodama tuo, jog skundžiamoje nutartyje nurodyti įpareigojimai pateikti papildomus įrodymus yra nesusiję su procesinių dokumentų trūkumu, o susiję su pareiškimo nagrinėjimu iš esmės. Teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo, kad pareiškimo pateikimo metu būtų pateikti visi galbūt reikalingi teisingam bylos išnagrinėjimui įrodymai. Įrodymai, susiję su nagrinėjama byla, gali būti pateikiami ir pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, o atsižvelgiant, kad tai yra fizinio asmens bankroto byla, – ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teigia, kad pareiškėja pateikdama pareiškimą nurodė nemokumą sukėlusias priežastis, pateikė visus būtinus ir turimus dokumentus, kiek jie susiję su FABĮ 4 straipsnio 3–6 dalyse nustatytais reikalavimais, t. y. pateikė duomenis apie kreditorius, apie pajamas, apie šeimos sudėtį, turimą turtą, pasiūlė administratoriaus kandidatūrą ir kt.
17. FABĮ 5 straipsnio 3 dalis įgalina teismą, gavus pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, įpareigoti pareiškėją pateikti bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Sistemiškai aiškinant šią teisės normą darytina išvada, kad teismui suteikta teisė pareiškimo priėmimo stadijoje įpareigoti pareiškėją pateikti bylai reikšmingus įrodymus, įvardytus Fizinių asmenų bankroto 4 straipsnyje. Juolab, kad atsisakymo iškelti sąlygų buvimo / nebuvimo faktą, kurį galima vertinti pagal reikalaujamus pateikti įrodymus, teismas nustatinėja bylos iškėlimo stadijos metu, t. y. jau išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą. Įvertinęs šios bylos proceso veiksmus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iškeldamas civilinę bylą teismas nesprendžia pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pagrįstumo klausimo, o tik patikrina, ar pateikti įrodymai pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimus, reikalingi pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
18. Iš pareiškimo priedų nustatyta, kad pareiškėja įvykdė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams, tarp jų V. Ū.. Tą patvirtina prie pareiškimo pateiktas pranešimas ir AB „Lietuvos paštas“ siuntos registravimo kvitas. Kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą pareiškėja pateikė: siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą (MB (duomenys neskelbtini)), prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridėjo bankroto administratoriaus sutikimą atlikti fizinio asmens bankroto procedūras; 2020 m. balandžio 1 d. VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašus; 2020 m. balandžio 16 d. VĮ „Regitra“ pažymą apie registruotas transporto priemones; pateikė 2020 m. vasario 19 d. Lietuvos antstolių rūmų pažymą dėl informacijos pateikimo apie antstolių žinioje esančias vykdomąsias bylas; Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. balandžio 21 d. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų išrašą, kuriame nurodyta, kad Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre duomenų apie S. T. nėra; VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2020 m. balandžio 2 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad apie S. T. Klaipėdos psichikos sveikatos centre duomenų nėra; Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. balandžio 27 d. pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, kuri patvirtina, jog S. T. neteista; 2020 m. kovo 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą.
19. Apeliantė nesutinka su ginčijama nutartimi nustatytais įpareigojimais pateikti: pažymą apie šeimos sudėtį (1); vaiko gimimo liudijimą (2); rašytinius įrodymus apie vaiko tėvo teikiamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, jei neteikiamas išlaikymas, – tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (apie civilinės bylos inicijavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam asmeniui priteisimo, kitus rašytinius dokumentus) (3); duomenis apie nepilnamečiam vaikui mokamas socialines išmokas (4); trejų metų duomenis apie pareiškėjos turėtas ir (arba) šiuo metu turimas bankines sąskaitas kreditinėse įstaigose, šių sąskaitų išrašus už trejus metus (5). Nurodo, kad, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nuostatoms, popieriniai gimimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties, vardo, pavardės, tautybės keitimo liudijimai neišduodami. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoje civilinės būklės aktų įrašų liudijimų išduodamas teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos formos civilinės būklės akto įrašą liudijantis išrašas. Taigi, nors ir nebeliko popierinių civilinės būklės aktų liudijimų, tačiau yra galimybė gauti civilinės būklės akto įrašą liudijančius išrašus. FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 8 punktas nustato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas fizinio asmens išlaikomų asmenų sąrašas, kuriame nurodomi jų vardai, pavardės, gimimo datos, duomenys apie fizinio asmens sudarytas asmenų išlaikymo sutartis ir vedybų sutartis ir nurodytus duomenis pagrindžiančių dokumentų kopijos. Apeliantė pareiškime nurodė, jog turi vieną išlaikytinį (nurodė vardą, pavardę, gimimo datą). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog reikalavimas pateikti vaiko gimimo liudijimą šiuo atveju perteklinis. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog iš VĮ Registrų centro gavusi pažymą apie šeimos sudėtį ją pateiks teismui. Pareiškėja taip pat nurodo, kad vaiko tėvas teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, išlaikymas naudojamas vaiko poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens turtinė padėtis per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo turi būti nustatoma ne pareiškimo priėmimo, bet bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kreditoriams ar teismui suabejojus bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sąžiningumu (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad pareiškėja nepateikė bankuose turimų sąskaitų išrašų už paskutinį trejų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra kliūtis priimti pareiškimą nagrinėti teisme. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad anksčiau aptartų duomenų nepateikimas kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negalėjo tapti kliūtimi, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą.
20. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, be kita ko, pareiškėją įpareigojo pateikti: rašytinius dokumentus apie pareiškėjos nurodytą gyvenamąją vietą, tai yra išrašą iš VĮ Registrų centro apie gyvenamojo namo savininką ar savininkus, namo plotą, name gyvenančius asmenis (deklaruotus asmenis), rašytinį namo savininko paaiškinimą apie leidimą pareiškėjai su šeima gyventi name, patiriamas pareiškėjos išlaidas už gyvenimą name (5); rašytinius dokumentus apie kiekvieną mėnesį priskaičiuotas išlaidas ir jų apmokėjimą (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), t. y. pinigų sumokėjimą paslaugas teikiančiai įmonei, ar rašytinius patvirtinimus apie grynųjų pinigų priėmimą–perdavimą namo savininkei už komunalines paslaugas (6). Nustatyta, kad pareiškėja pareiškime nurodė, kad gyvena su seserimi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nemoka nuomos mokesčio, tačiau prisideda 1/2 dalimi apmokant išlaidas už komunalines paslaugas. Atskirajame skunde teigia, jog bankrutuojantis asmuo kreipėsi, kad būtų surinkti papildomi įrodymai apie komunalinių paslaugų teikimą, gauti apmokėjimą patvirtinantys duomenys ir kt., kuriuos pateiks teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimą, pirmiau aptarti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai nėra laikomi esminiais, o priedai nelaikytini būtinais pateikti pagal FABĮ 4 straipsnį.
21. Apeliantė taip pat nesutinka su ginčijama nutartimi nustatytu įpareigojimu pateikti kreditines sutartis, paskolos sutartis pagal nurodytus kreditorius (7). Nurodo, jog teismui jų pateikti negali, tačiau neginčija savo prievolių kreditoriams. Teigia, kad tai nėra kliūtis nagrinėti bylą, o sprendžiant kreditinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismo prašomus pateikti dokumentus pateiks kreditorius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su šiuo atskirojo skundo argumentu. Pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti) (FABĮ 4 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, pačių kreditinių sutarčių, paskolų sutarčių pagal nurodytus kreditorius nepateikimas neturėtų būti laikytinas esminiu ir užkertančiu kelią priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, jog pareiškime yra nurodyti pareiškėjos kreditoriai, įsiskolinimai jiems, informacija, kad visi įsiskolinimai kreditoriams yra pradelsti. FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
22. FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma numato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikiami fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi įpareigojo pateikti duomenis apie pareiškėjos gautas pajamas ir pareiškėjos darbo veiklą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., o jei pareiškėja nedirbo, pateikti rašytinius įrodymus apie pareiškėjos darbo paiešką, registraciją Užimtumo tarnyboje (Darbo biržoje) nurodytu laikotarpiu. Apeliantė nurodo, kad kartu su pareiškimu pateikė pažymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kad trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo (iki 2019 m.) pareiškėja nedirbo, o nuo 2018 m. augina vaiką, t. y. nedirbo ir pajamų negavo.
23. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, jog pareiškėja pareiškime turi detaliau atskleisti nemokumo susidarymo priežastis, nurodyti, kodėl pareiškėja vykdyti laiku prisiimtų įsipareigojimų nebepajėgė, pateikti tai patvirtinančius įrodymus (darbo sutartis, gautą darbo užmokestį, darbo užmokesčio sumažėjimą patvirtinančius įrodymus, kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išsamus tyrimas dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių atliekamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, bet jau sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
24. Ruošdamasis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės, pirmosios instancijos teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išsprendimui (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 225 straipsnis, 179 straipsnis, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tačiau nepakankamas papildomų įrodymų pateikimas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje negali būti pagrindu laikyti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinių asmens bankroto bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka ir, tam tikroms aplinkybėms esant nepakankamai aiškioms, teismas gali jas išsiaiškinti teismo posėdžio metu, spręsdamas iš esmės bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas formaliai taikydamas trūkumų šalinimo institutą netinkamai taikė procesinės teisės normas, kadangi teismo nustatyti pareiškimo trūkumai nesudaro kliūčių priimti pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos S. T. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.