- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- 2YT-8629-1130/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00903-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- H. B., I. B., J. K., R. K., valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuotiems asmenims I. B. (I. B.), J. K. ir R. K. (R. K.) nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant,
suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikti prašymai nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. patikslintą pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje I. B., H. B., J. K., R. K., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi mirusiosios turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo H. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. G. B. šeimoje buvo penki vaikai, pareiškime nepaminėtas M. B. (M. B.), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jis gyveno jų motinos name ir jį prižiūrėjo, taip pat ir žemę. Pareiškėja rašė, kad tai darė ji. Su pareiškėja buvo sutarta, kad jis (H. B.) neatsisako savo turto dalies ir dalyvaus visuose teismuose, bet kol byla pasieks teismą ji bus kaip atstovė, o ne viso turto savininkė. Sutinka visus patirtus nuostolius ir išlaidas dalintis per pusę su pareiškėja.
Suinteresuoti asmenys I. B., J. K. ir R. K. atsiliepimuose į pareiškimą su pareiškimu sutiko.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
P. S. V. patikslintame pareiškime nurodė, teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina G. B., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko palikimas, turtas priklausantis jai nuosavybės teise: žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Motina testamento nepaliko. Po motinos mirties ji (pareiškėja) pradėjo visą paveldimą turtą valdyti, juo rūpinosi kaip savo turtu, faktiškai priėmė motinos palikimą – rūpinosi žeme, prižiūri ją. Iki motinos mirties gyveno mamos kaimynystėje, motinos name gyveno brolis M. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl palikimo priėmimo, bet notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir rekomendavo kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad ji faktiškai priėmė palikimą po motinos G. B. mirties. Suinteresuoti asmenys, jos broliai I. B., H. B. ir mirusios sesers M. K. vaikai J. K. bei R. K. į palikimą nepretenduoja. Palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas, tam kad įformintų palikimą ir savo vardu įregistruotų turtą. Po motinos mirties M. B. žemės neapdirbdavo, ji su žentu prižiūrėjo žemę, po motinos mirties pati prižiūrėdavo namus, gamindavo broliui valgyti, skalbdavo. Santykiai su broliu H. B. yra geri, paveldėjusi turtą jį parduos ir lygiomis dalimis pasidalins su savo giminėmis, tame tarpe ir broliu H. B.. Pateikė dokumentus dėl mokėjimo už elektrą, po mamos mirties už elektrą mokėjo pati, kartais mokėjo brolis M. B., jei jis nesumokėdavo, mokėdavo pati arba duodavo jam pinigų. Po motinos mirties pirmuosius mokėjimus atliko pati, ne brolis. Mokėjimai už elektrą buvo atliekami pašte.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo H. B. teisme paaiškino, kad pareiškėja yra jo sesuo, taip pat turi brolį I. B., dar turėjo brolį M. B. ir seserį M. K., kurie yra mirę. Mama G. B. mirė (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini). Mama turėjo žemės sklypus, gyvenamąjį namą, kuriame ji iki mirties gyveno su savo sūnumi M. B.. Kas mokėjo už elektrą, nežino. S. V. rūpinosi M. B., kai jis susirgo. Santykiai su pareiškėja geri, sutinka, kad pareiškėja priimtų palikimą, jei po priėmimo jam atiduos priklausančią dalį.
L. T. G. parodė, kad S. V. yra jos kaimynė, pažinojo jos mamą G. B., ji irgi gyveno kaimynystėje, mirė prieš (duomenys neskelbtini) metų. Kartu su G. B. iki jos mirties gyveno sūnus M. B.. Po G. B. mirties jos turtu rūpinosi S. V., padėdavo M. B.. S. V. dirbdavo motinos žemę.
Liudytojas A. B. (A. B.) parodė, kad S. V. yra jo uošvė, ją pažįsta 25 metus. G. B. pažinojo, tiksliai neprisimena, kada ji mirė, ji gyveno netoli S. V., (duomenys neskelbtini), jos gyveno 200 metrų atstumu viena nuo kitos. Su G. B. iki jos mirties kartu gyveno sūnus M. B.. G. B. priklausė gyvenamasis namas, žemės sklypai, po jos mirties S. V. rūpinosi palikimu, prižiūrėjo namą, šienavo žemę, pats taip pat padėjo šienauti. Po 2018 metų dažė namą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėja yra G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Be pareiškėjos G. B. dar turėjo 4 vaikus – pareiškėjos brolius I. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), H. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir seserį M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sesuo M. K. mirė (duomenys neskelbtini), o brolis M. B. – (duomenys neskelbtini). M. K. turėjo vaikus – J. K. ir R. K., kurie atsiliepimuose į pareiškimą su pareiškimu sutiko ir nepretendavo į paveldimą turtą. Pareiškėjos brolis M. B. vaikų neturėjo, nebuvo susituokęs. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos apie nekilnojamąjį turtą matyti, kad G. B. vardu registruoti žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat jai priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė M. M. paliudijo, kad nuo 2017 m. liepos 25 d. (notarės darbo pradžios) iki (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla po G. B. užvesta nebuvo.
Pareiškėjos teigimu, ji po savo motinos G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. po palikėjos G. B. mirties rūpinosi jos turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, ką patvirtina su pareiškimu pateikti įrodymai.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuoto asmens, bei liudytojų T. G. ir A. B. duotų parodymų, nustatyta, kad po G. B. mirties pareiškėja faktiškai priėmė mirusios motinos G. B. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti - prižiūrėjo ir rūpinosi žeme, gyvenamuoju namu, mokėjo už elektros energiją, tokiu būdu pareiškėja savo aktyviais veiksmais parodė, kad išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą. Suinteresuotas asmuo H. B. nors ir nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, tačiau pripažino, kad S. V. rūpinosi turtu. Byloje apklausti liudytojai T. G. ir A. B. patvirtino tas aplinkybes, kad žemę po G. B. mirties prižiūrėjo ir ją dirbo pareiškėja. Suinteresuotas asmuo H. B. savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. V. po savo motinos G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos S. V. patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos S. V. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.