Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1604-933/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-22Vilniaus apygardos teismas
  2. 2YT-8629-1130/2020Sprendimas · 2020-12-21Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
2S-1604-933/2020
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00903-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmantas Šulcas
Pareiškėjas
S. V.
Suinteresuotas asmuo
I. B., H. B., J. K., R. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1604-933/2020Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00903-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8629-1130/2020 pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Suinteresuoti asmenys byloje I. B., H. B., J. K., R. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Šalčininkų skyrius).

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja S. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2003-09-28 mirusios G. B. visą palikimą priėmė pareiškėja S. V., mirusios dukra; apklausti liudytojus, kurie bus pristatyti; iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios materialinės padėties. Pareiškėja nurodė, kad:

1.1. (duomenys neskelbtini) mirė G. B., pareiškėjos S. V. motina. Pareiškėjos motina G. B. gyveno (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos motinos G. B. mirties liko palikimas, turtas priklausantis jai nuosavybės teise: žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

1.2. Motina G. B. testamento nepaliko. Po pareiškėjos motinos G. B. mirties, pareiškėja pradėjo visą paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu. Pareiškėja faktiškai priėmė savo motinos palikimą, rūpinasi, prižiūri žemę. Palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas pareiškėjai įforminti palikimą ir savo vardu įregistruoti turtą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-08-31 nutartimi pareiškėjai nustatė 14 kalendorinių dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas nurodė, kad:

2.1. Pareiškėja pateikė mokėjimų už elektrą kopijas, tačiau nepateikė jų originalų, taip pat neaišku, už kokį turtą yra mokami mokesčiai, kadangi iš pareiškimo matyti, kad pareiškėja siekia paveldėti žemės sklypą.

2.2. Pareiškime pareiškėja nenurodė, kiek vaikų turėjo palikėja, kurie galėtų būti suinteresuotais asmenimis byloje, nurodė turinti tik du brolius I. B., H. B., todėl pareiškėja įpareigota pateikti duomenis apie patikėjos G. B. šeimą, turėtus vaikus.

Šalies argumentai

2.3. Pareiškėja nurodė, kad I. B., H. B. į palikimą nepretenduoja, tačiau nėra aišku, kokiu būdu jie atsisakė priimti palikimą, prie pareiškimo nėra pridėti tai patvirtinantys įrodymai.

2.4. Pareiškėja neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, bet pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė, todėl pareiškėja įpareigota pateikti visus rašytinius įrodymus.

2.5. Teismas taip pat netekino pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio 25 Eur mokėjimo.

3. Pareiškėja S. V. 2020-09-11 teikė teismui procesinį dokumentą, įvardintą dėl pareiškimo trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, jog, vykdydama teismo 2020-08-31 nutartį, teikia teismui patikslintą pareiškimą bei dokumentus. Prie nurodyto dokumento pridėjo: patikslintą pareiškimą; atsiliepimus į pareiškimą; 2020-08-31 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); žyminio mokesčio kvitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-09-14 nutartimi pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui; grąžino pareiškėjai S. V. 50 Eur žyminį mokestį. Apylinkės teismas nurodė, kad:

4.1. Teismo 2020-08-31 nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas 14 kalendorinių dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.

Šalies argumentai

4.2. Per teismo nustatytą terminą pareiškėja pašalino ne visus nutartyje nurodytus trūkumus: nepateikė mokėjimų už elektrą originalų, pažymos apie palikėjos G. B. šeimą, turėtus vaikus, taip pat patikslintame pareiškime nurodė, kad 2010-10-17 mirė jos sesuo M. K., tačiau nepateikė pažymos apie jos turėtą šeimą, vaikus.

4.3. Be to, pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė I. B., H. B., J. K., R. K. atsiliepimus į pareiškimą, tačiau pareiškimas nėra priimtas, teismo pranešimas suinteresuotiems asmenims nėra išsiųstas, taip pat patikslintame pareiškime nėra nurodyta jo surašymo data ir vieta.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėja S. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-09-14 nutartį ir spręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

5.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-09-14 nutartyje nustatė, kad pareiškėja S. V. per teismo nustatytą terminą pašalino ne visus nutartyje nurodytus trūkumus: nepateikė mokėjimų už elektrą originalų, nepateikė pažymos apie palikėjos G. B. šeimą, turėtus vaikus. Pareiškėja nesutinka su šiais teismo argumentais, kadangi kvitų kopijos teismui pateiktos, o originalai būtų buvę pateikti prieš teismo posėdį.

5.2. Teismo reikalavimo pateikti pažymą apie mirusios G. B. šeimą, turėtus vaikus, apie mirusios M. K. turėtą šeimą, neturėjo galimybės įvykdyti, kadangi neaišku kokia institucija tokią pažymą galėjo išduoti. Pareiškėjos teigimu, savivaldybės seniūnijos neišduoda pažymos apie mirusio asmens šeimos sudėtį.

5.3. Teismo skundžiama nutartis nepagrįsta, kadangi bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, teismas turi būti aktyvus, nėra draudžiama tikslinti pareiškimo reikalavimų, esant reikalui byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teismas, manydamas esant reikalinga, savo iniciatyva turėjo teise išsireikalauti minėtus dokumentus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

5.4. Teismas formaliai ir nepagrįstai priėmė nutartį laikyti pareiškėjos pareiškimą nepaduotu ir gražinti jį pareiškėjai. Pateiktas pareiškimas yra aiškus, yra susitarimas tarp visų asmenų, galinčių pretenduoti į G. B. palikimą. Tą patvirtina ir teismui pateikti suinteresuotų asmenų atsiliepimai. Pateikti dokumentai, kad pareiškėja su mama G. B. gyveno viename kaime, kad ji galėjo priimti ir priėmė G. B. palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėja nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalino (1 t. 34-35 b. l.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

9. Pareiškėja prie paduoto atskirojo skundo teikė žyminio mokesčio apmokėjimo kvitą (1 t. 41, 42 b. l.).

10. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai). Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptartas įrodymas susijęs su sprendžiamu klausimu dėl pareiškimo trūkumų šalinimo, gali turėti įtakos vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl prijungtinas prie bylos medžiagos.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui, ir atskirojo skundo argumentų

12. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusios G. B. visą palikimą priėmė pareiškėja, mirusios dukra; apklausti liudytojus, kurie bus pristatyti; iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio dėl sunkios materialinės padėties (1 t. 2-3 b. l.).

13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-08-31 nutartimi nustatė pareiškėjai S. V. 14 kalendorinių dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje pažymėjo, kad:

13.1. Pareiškėja pateikė mokėjimų už elektrą kopijas, tačiau nepateikė jų originalų, taip pat neaišku, už kokį turtą yra mokami mokesčiai, kadangi iš pareiškimo matyti, kad pareiškėja siekia paveldėti žemės sklypą.

13.2. Pareiškėja nenurodė, kiek vaikų turėjo palikėja, kurie galėtų būti suinteresuotais asmenimis byloje, nurodė turinti tik du brolius I. B., H. B., todėl pareiškėja įpareigota pateikti duomenis apie palikėjos G. B. šeimą, turėtus vaikus.

13.3. Pareiškėja nurodo, kad I. B., H. B. į palikimą nepretenduoja, tačiau nėra aišku, kokiu būdu jie atsisakė priimti palikimą, prie pareiškimo nėra pridėti tai patvirtinantys įrodymai.

13.4. Pareiškėja neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, bet pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė, todėl pareiškėja įpareigota pateikti visus rašytinius įrodymus (1 t. 21-22 b. l.).

14. Pareiškėja S. V. 2020-09-11 teikė teismui procesinį dokumentą, įvardintą dėl pareiškimo trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, jog, vykdydama teismo 2020-08-31 nutartį, teikia teismui patikslintą pareiškimą bei dokumentus. Prie nurodyto dokumento pridėjo: patikslintą pareiškimą; atsiliepimus į pareiškimą; 2020-08-31 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); žyminio mokesčio kvitą (1 t. 25, 26-33 b. l.).

15. Patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, kad gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Patikslino, kad pareiškėjos šeimoje buvo 4 vaikai: pareiškėja S. V., broliai I. B. ir H. B., sesuo M. K.. (duomenys neskelbtini) M. K. mirė, liko jos vaikai J. K. ir R. K. (b. l t. 26-27 b. l.).

16. Pareiškėja kartu su patikslintu pareiškimu pridėjo dokumentus:

16.1. 2020-08-31 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamąjį turtą, priklausantį G. B., kuris nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b. l t. 29 b. l.).

16.2. J. K. (b. l t. 30 b. l.), R. K. (b. l t. 31 b. l.), I. B. (b. l t. 32 b. l.), H. B. (b. l t. 33 b. l.) atsiliepimus.

17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-09-14 nutartimi pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui; grąžino pareiškėjai 50 Eur žyminį mokestį. Apylinkės teismas nurodė, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėja pašalino ne visus nutartyje nurodytus trūkumus:

17.1. Nepateikė mokėjimų už elektrą originalų, pažymos apie palikėjos G. B. šeimą, turėtus vaikus, taip pat patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sesuo M. K., tačiau nepateikė pažymos apie jos turėtą šeimą, vaikus.

17.2. Be to, pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė I. B., H. B., J. K., R. K. atsiliepimus į pareiškimą, tačiau byloje pareiškimas nėra priimtas, teismo pranešimas suinteresuotiems asmenims nėra išsiųstas, taip pat patikslintame pareiškime nėra nurodyta jo surašymo data ir vieta.

18. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnio nuostatos numato, kad:

18.1. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (1 dalis).

18.2. Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (3 dalis).

18.3. Šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (5 dalis).

18.4. Nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (8 dalis).

19. CPK 115 straipsnis numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskiruoju skundu taip pat gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.

20. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas). Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-916/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013 ir kt.).

21. Bylos aplinkybės patvirtina tai, kad: pirma, pareiškėjos pareiškimas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka; antra, pareiškėja bylą veda be atstovo, pareiškėjai nebuvo pasiūlyta procesinė galimybė pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 161 straipsnis); trečia, pareiškėja ėmėsi priemonių pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus – teikė patikslintą pareiškimą, sumokėjo reikiamo dydžio žyminį mokestį, teikė pažymą apie G. B. nekilnojamąjį turtą (1 t. 29 b. l.).

21.1. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė mokėjimų už elektrą originalų, tačiau pažymėtina, jog į bylą buvo teiktos dokumentų kopijos (1 t. 15-16 b. l.), o pareiškėja tiek pradiniame, tiek patikslintame pareiškime nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą patvirtins ir jos šaukiami liudytojai, kuriuos jį pristatys į teismo posėdį (1 t. 2-3, 26-27 b. l.). Tai iš esmės lemia, jog bylos nagrinėjimas turėtų vykti žodinio proceso tvarka. Be to, originalių dokumentų teikimas dar tik pareiškimo priėmimo stadijoje nėra tikslingas, o pareiškėja atskirajame skunde teigė, kad originalai būtų pateikti prieš teismo posėdį (1 t. 41 b. l.). Pareiškėja taip pat teikė įrodymus apie palikėjos G. B. nekilnojamąjį turtą (1 t. 29 b. l.).

21.2. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė pažymos apie palikėjos G. B. šeimą, turėtus vaikus, taip pat patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sesuo M. K., tačiau nepateikė pažymos apie jos turėtą šeimą, vaikus, pažymėtina, kad pareiškėja patikslintame pareiškime įvardino tiek G. B. šeimos sudėtį, tiek M. K. šeimos sudėtį. Pirma, sutiktina su pareiškėjos argumentu ta apimtimi, jog teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, iš kokios institucijos atitinkami duomenys apie šeimos sudėtį turi būti gaunami. Antra, kaip nurodyta aukščiau, pareiškėja veda bylą ne per profesionalų teisininką (advokatą), todėl jos galimybės gauti duomenis apie kitų asmenų šeimos sudėtį yra gana ribotos. Trečia, aptartas klausimas yra siejamas su aplinkybėmis dėl atitinkamų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą, o tokį procesinį klausimą turi spręsti pats teismas pagal CPK 443 straipsnio 3 dalies nuostatas.

21.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad patikslintame pareiškime nėra nurodyta jo surašymo data ir vieta. Teismas pažymėti, kad viena vertus toks trūkumas yra siejamas jau su patikslintu pareiškimu, todėl atitinkamai jam galėjo būti nustatytas terminas pašalinti šį trūkumą (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis). Kita vertus toks procesinis dokumento trūkumas laikytinas neesminiu bei netrukdančiu pradėti procesą (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, tarp jų nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, todėl priėmė nepagrįstą nutartį pareiškėjos pareiškimą laikyti nepaduotu, nors bylos eiga ir patvirtina, jog pareiškėja ėmėsi priemonių šalinti teismo nurodytus trūkumus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis dėl pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikymo nepaduotu panaikinama ir pareiškimo (patikslinto pareiškimo) priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos S. V. pareiškimo (patikslinto pareiškimo) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Irmantas Šulcas