Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Svetlana Kastanauskienė, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. lapkričio 23 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo V. D., kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnyje numatyta, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, todėl prašoma vykdomuosius raštus vykdomosiose bylose Nr. 0056/12/01459, Nr. 0056/12/01872 ir Nr. 0056/14/01137 grąžinti išieškotojui.

2. Antstolė Svetlana Kastanauskienė 2023 m. lapkričio 29 d. atsisakė tenkinti V. D. skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0056/12/01459, Nr. 0056/12/01872, Nr. 0056/14/01137 perdavė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams.

3. 2023 m. lapkričio 29 d. teismo rūmuose gauti antstolės siųsti dokumentai.

4. Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 3 dalimi prašymas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

5. Teismas pažymi, kad Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

6. Byloje nustatyta, kad antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontoroje yra užvestos trys vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš V. D.. Vykdomojoje byloje Nr. 0056/12/01459 pagal Švenčionių rajono apylinkes teismo 2012 m. liepos 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-70-763/2012 dėl 1 017,37 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo, 529,80 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0056/12/01872 pagal Švenčionių rajono apylinkes teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-357-763/2012 dėl 4 355,27 Lt skolos, 289,87 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo, 144,90 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/01137 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-40832 dėl 428,32 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas nevedęs, nedirba, neturi nekilnojamojo turto, . V. D. kartu su skundu pateikti duomenys patvirtina, kad skolininkas gauna tikslinę pašalpą, socialinę išmoką.

7. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos, kurių taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnis). CPK 634 straipsnio, reglamentuojančio antstolio atliekamus procesinius veiksmus, 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, savo iniciatyva ar vykdymo proceso dalyvių prašymu gali savo patvarkymu atidėti vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąją bylą ar grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui (CPK 625–627 straipsniai). Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-781/2022, 27–28 punktai). Taigi pareiškėjas teisingai nurodo, kad CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta galimybė vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams (inter alia (iš lot. be kita ko), jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma). Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021, 21 punktas).

9. Taigi vien aplinkybė, kad skolininkas nedirba, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, savaime nereiškia, kad antstolis privalo vykdomąją dokumentą grąžinti išieškotojui. Teisę nuspręsti tęsti vykdymą ar vykdomąją dokumentą grąžinti išieškotojui turi antstolis, o ne skolininkas. Šiuo konkrečiu atveju antstolė siekia tęsti vykdymo veiksmus visuose trijose vykdomosiose bylose, reguliariai tikrina registrų duomenis, susijusius su turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, paieška. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad antstolė pagrįstai atsisakė vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojui, todėl skundas atmestinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsnio 3 dalimi, 624 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktais, 688 straipsniu, 689 straipsniu, 739 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Pareiškėjai nutartį siųsti elektroniniu paštu, nurodytu jos skunde.