Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8440-528/2016 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui antstoliui M. P. dėl 2015 m. birželio 15 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0123/08/00010 pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2015 m. birželio 15 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.0123/08/00010, kuriuo antstolis M. P. iš varžytynių pardavė ieškovui priklausantį turtą – pastatą-arkinį garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiomis įvykusias varžytynes, kuriose antstolis M. P. pardavė ieškovui priklausantį turtą – pastatą-arkinį garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją – grąžinti ieškovui ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktu parduotą pastatą – arkinį-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) panaikinti pastato-arkinio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos įrašą dalyje dėl šio pastato priklausymo nuosavybės teise A. K.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškiniu įrodinėjo, jog buvo pažeistos esminės jo-skolininko teisės – jam neišaiškinta teisė pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta galimybe pačiam ar pavedant kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

Atsakovas antstolis M. P. su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkini. Nurodė, kad ieškovas buvo informuotas apie ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimą, areštuoto turto įvertinimą, skolininko teisę pasiūlyti pirkėją, apie turto pardavimą iš pirmųjų ir antrųjų varžytinių CPK 604 straipsnio tvarka. Atsakovo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo esminių teisių pažeidimą.

Trečiasis asmuo A. K. prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą galima pripažinti negaliojančiu tik dėl imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių asmenų teises ir teisėtus interesus, tuo tarpu vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovui buvo išaiškinta teisė pasiūlyti pirkėją, pats ieškovas vykdymo procese nebuvo aktyvus, nebendradarbiavo su antstoliu. Be to, ieškinys grindžiamas antstolio veiksmų neteisėtumu, tačiau veiksmai nebuvo skundžiami ir tam yra suėjęs naikinamasis terminas.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo valstybės naudai priteisė 5,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas sprendė, kad tiek byloje esantys įrodymai, tiek ir vykdomųjų bylų duomenys patvirtino aplinkybę, jog ieškovui buvo žinoma apie pradėtą priverstinį išieškojimą, todėl jam kilo įstatymu numatytos pareigos ne tik nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo procesą, bet ir aktyviai domėtis vykdymo eiga, kviečiant atvykti pas antstolį, pranešti apie gyvenamosios ar darbo vietos pasikeitimus.

Teismas nurodė, kad vykdomosiose bylose nėra domenų ar įrodymų, kad per visą vykusio išieškojimo laiką 2008-2015 metais antstolio siunčiamų dokumentų ieškovas negavo dėl objektyvių priežasčių, tokių aplinkybių ieškovas nenurodė ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje nėra duomenų apie tai, jog reali ieškovo gyvenamoji vieta buvo pasikeitusi, todėl ieškovui, asmeniškai negavusiam jam siųstų vykdymo procese sudarytų dokumentų, pačiam teko neigiamos pasekmės, kadangi jis pats neužtikrino tinkamo jam siųstų dokumentų įteikimo ir priėmimo sąlygų.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo teisės nebuvo suvaržytos, kadangi pats ieškovas vykdymo procese buvo pasyvus, visiškai nesidomėjo vykdymo procesu, apie kurį žinojo, o antstolio siųstų dokumentų neįteikimo ieškovui priežastys buvo subjektyvios, išimtinai priklausančios nuo paties ieškovo (skolininko) valios. Ieškovas nepaneigė savo procesinio pasyvumo, nenurodė kokių veiksmų antstolis M. P. turėjo imtis, kad procesiniai dokumentai jam būtų įteikti asmeniškai – kokiu būdu ar adresu turėjo siųsti ar įteikti dokumentus.

Ieškovas ne tik nevykdė savo pareigų, bet ir savalaikiai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis vykdymo procese, nes apie teisės siūlyti pirkėją parduodamam iš varžytinių turtui jis žinojo, kadangi antstoliui M. P. pats yra pateikęs 2007 m. spalio 22 d. antstolio L. G. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo buvo parduotas jam priklausęs žemės ūkio paskirties sklypas.

Teismas pažymėjo, kad ieškovui negalėjus dalyvauti vykdymo procese asmeniškai, jis galėjo pasinaudoti atstovavimo vykdymo procese teise ir dalyvauti vykdymo procese per atstovą, tačiau to nedarė. Teismas nenustatė nei imperatyvių teisės normų esminių pažeidimų, nei, kad ieškovui vykdymo procese dokumentai įteikti būtų netinkamai.

Apeliaciniu skundu ieškovas M. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jam nebuvo įteikti jokie antstolio vykdomojoje byloje siųsti procesiniai dokumentai, susiję su vykdomomis ginčo pastato varžytinėmis, o taip pat neišaiškinta teisė pasiūlyti išvaržomo turto pirkėją. Buvo pažeista jo teisė iki varžytinių pradžios surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją.

Atsakovas antstolis M. P. nesiėmė jokių priemonių dėl procesinių dokumentų tinkamo įteikimo ieškovui, tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad jam buvo įteiktas 2008 m. kovo 17 d. patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0123/08/00010 savaime nereiškia, jog tokiu būdu jam buvo tinkamai aiškintos visos skolininko teisės ir pareigos, tame tarpe ir skolininko teisė ateityje pasiūlyti išvaržomo turto pirkėją.

Aplinkybės, jog antstolio siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti jo mamai, o tėvas pats parodė antstoliui kur yra pastatas, pačios savaime nepateisina antstolio procesinių veiksmų atlikimo imperatyvumo kontekste. Antstolio nesilaikymas įstatymo nustatytos procedūros, parduodant turtą iš varžytinių, negali būti traktuojamas tik kaip formalus pažeidimas. Antstolis nėra tinkamai išaiškinęs jo-skolininko teisės surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, todėl šis pažeidimas laikytinas esminiu procesinės teisės pažeidimu ir tokiu atveju yra pagrindas turto iš varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu.

Atsiliepimu į ieškovo M. Š. apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie vykdymo veiksmų pradžią, todėl jam kilo įstatymu skolininkui nustatytos pareigos, tarp jų ir pareiga nedelsiant antstoliui pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atlikus pirminius vykdymo veiksmus, skolininkas nenurodė antstoliui kitos savo gyvenamosios ar korespondencijos įteikimo vietos, todėl skolininkui vėliau siųsti procesiniai dokumentai laikytini įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo.

Ieškovas teismui nėra pateikęs įrodymų apie jo pasikeitusią gyvenamąją vietą, priešingai teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo tą patį adresą. Neigiamos pasekmės, jog ieškovas asmeniškai negavo jam siųstų vykdymo procese sudarytų dokumentų, tenka jam pačiam. Ieškovui buvo žinoma ir apie kitas jo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas, kuriose dokumentai buvo įteikiami jo artimiesiems giminaičiams, tačiau visose vykdomosiose bylose jis elgėsi pasyviai.

Ieškovas, neatsiimdamas procesinių dokumentų, piktnaudžiavo savo, kaip skolininko teisėmis, jam gerai buvo žinoma CPK 704 straipsnyje nustatyta procedūra, nes jis ja yra pasinaudojęs kitose vykdomosiose bylose. Be to, apie ginčo turto pardavimą iš varžytinių buvo pranešta ieškovo tėvui, kuris ir parodė antstoliui turtą. Nebuvo pateikta ir įrodymų apie tai, kad Šimkų žemės ūkio bendrovė turėjo realias galimybes įsigyti statinį už 22 300,74 Eur tuo metu, kai ginčo statinys buvo pardavinėjamas iš varžytinių, t. y. 2014-2015 metais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalimi). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalimi, 329 straipsnio 2 dalimi).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu ginčija varžytynių aktą CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui (CPK 602 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 7 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus.

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. Be to, teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; kt.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, šios aplinkybės šalių nėra ginčijamos, kad vykdomųjų bylų Nr.0123/08/00010, Nr.0123/12/00624, Nr.0123/12/00845, Nr.0123/12/00928 pagrindu antstolio M. P. kontoroje vykdomi išieškojimai iš skolininko (ieškovo) M. Š.: nuo 2012 m. birželio 22 d. pagal Kauno rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-118-800/2011 išieškotojui Z. C. M. dėl 15 430,94 Eur (53 279,96 Lt) nuostolių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 700,88 Eur (2 420,00 Lt) už teisinę pagalbą, 462,81 Eur (1 598,00 Lt) žyminio mokesčio; nuo 2012 m. gegužės 31 d. pagal Kauno rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-645-800/2012 išieškotojai UAB „Bjoras“ dėl 11 238,16 Eur (38 803,11 Lt) skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 337,12 Eur (1 164,00 Lt) žyminio mokesčio, 289,62 Eur (1 000,00 Lt) už teisinę pagalbą; nuo 2012 m. balandžio 26 d. pagal Kauno rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-625-800/2012 išieškotojai UAB „Bjoras“ dėl 3 855,33 Eur (13 311,69 Lt) skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 115,85 Eur (400,00 Lt) žyminio mokesčio, 289,62 Eur (1 000,00 Lt) už teisinę pagalbą; nuo 2008 m. sausio 15 d. pagal Kauno rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2880-097/2007 išieškotojai G. V. įmonei „Šoklys“ dėl 3 174,81 Eur (10 962,00 Lt) skolos, 31,75 Eur (109,61 Lt) palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2007 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 55,17 Eur (190,49 Lt) žyminio mokesčio, 205,05 Eur (708,00 Lt) už teisinę pagalbą;

Vykdant išieškojimo veiksmus 2012 m. liepos 17 d. Turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr.0123/12/00624 buvo areštuotas skolininkui M. Š. priklausantis arkinis garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015 m. vasario 9 d. antstolio M. P. patvarkymu buvo nustatyta ginčo turto vertė – 22 300,74 Eur, paskelbta apie skolininko (ieškovo) turto realizavimą. Pirmosios 2015 m. balandžio 2 d. elektroninės varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, 2015 m. balandžio 8 d. antstolio M. P. patvarkymu išieškotojui G. V. įmonei „Šoklys“ bei prisijungusiems prie išieškojimo kitiems išieškotojams buvo pasiūlyta perimti turtą – arkinį garažą už pradinę varžytynių kainą. 2015 m. gegužės 22 d. įvykus elektroninėms varžytynėms laimėtoju paskelbtas A. K., 2015 m. birželio 15 d. surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo skolininkui M. Š. priklausantis turtas – arkinis garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno r., Boniškių k., parduotas pirkėjui, šios bylos trečiajam asmeniui, A. K..

CPK 704 straipsnyje numatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog antstolis neužtikrino skolininko teisių vykdymo procese, o konkrečiai neišaiškino jam CPK 704 straipsnyje numatytos teisės iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pačiam arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

CPK 654 straipsnis numato, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Taigi paminėtoje teisės normoje nėra imperatyvaus reikalavimo kviesti vykdymo proceso dalyvius pas antstolį tikslu išaiškinti jiems teises vykdymo procese. Antstoliui šiuo atveju suteikta diskrecijos teisė naudotis minėta teisės norma pagal aplinkybes.

Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas numato, jog skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-564/2008; ir kt.). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog skolininkui nebuvo žinoma apie vykdymo veiksmus. Minėta, kad siekiant iš ieškovo išieškoti įsiskolinimus, priverstine tvarka buvo vykdomi keturi vykdomieji dokumentai. Pirmosios instancijos teismo byloje išanalizuota vykdymo veiksmų chronologija suteikia pagrindą išvadai, kad skolininkui (ieškovui) ne tik kad buvo žinoma apie pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus, bet, kad ir skolininkas suprato apie savo teises vykdymo procese, bei sėkmingai jomis pasinaudojo-priverstine tvarka parduodant žemės sklypą Jonavos r., Barsukynės k. antstoliui pasiūlė savo pirkėją. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vykdomosiose bylose pateikti duomenys patvirtina, kad antstolis ėmėsi priemonių informuoti skolininką apie vykdymo veiksmus, siuntė informaciją žinomu skolininko gyvenamosios vietos adresu, informavo artimus skolininko giminaičius, tačiau skolininkas ignoravo antstolio teikiamą informaciją, sąmoningai neteikė duomenų apie savo gyvenamąją vietą. Šios byloje nustatytos aplinkybės įgalina išvadai, kad skolininkas nebuvo pakankamai aktyvus vykdymo procese, realizuodamas CPK 704 straipsnyje nustatytą teisę pačiam ar per atstovą pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.

Atsižvelgusi į nagrinėjamojoje byloje nustatytų aplinkybių visetą, jog vykdymo procese turto realizavimo procedūra nebuvo pažeista ir ginčo turtas realizuotas teisėtai, teisėjų kolegija sprendžia, kad išieškotojo nepasinaudojimas įstatyme įtvirtinta galimybe pasiūlyti turto pirkėją – nėra esminis ieškovo teisių pažeidimas, o ieškovo ieškinys labiau susijęs su vykdymo veiksmų atitolinimu, o ne su ieškovo pažeistų teisių gynimu

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovo naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra pateikęs prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių dokumentų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Pateikdamas apeliacinį skundą, ieškovas M. Š. prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovo prašymas buvo patenkintas – ieškovui atidėtas 414,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, paduodant apeliacinį skundą, iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo. Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, atidėtas žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo valstybės naudai.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 414,00 Eur žyminio mokesčio (nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.