Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-01-13 · Civilinė byla Nr. e2-307-901/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-13
Bylos Nr.
e2-307-901/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04363-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Spalvienė
Atsakovas
S. S.
Advokatai
Raimondas Mažulis
Civilinė byla Nr. e2-307-901/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04363-2022-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.8.7; 1.3.2.9.10.8; 3.2.6.1; 3.2.3.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė,sekretoriaujant M. G. ir S. P.,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Raimondui Mažuliui,atsakovo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu (gyvai ir per ZOOM programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Adoris“ ieškinį atsakovui S. S. (S. S.) dėl darbo ginčo išsprendimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. liepos 29 d. po trūkumų pašalinimo priimtas ieškovės UAB „Adoris“ ieškinys atsakovui S. S., kuriuo ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau - DGK) 2022 m. birželio 15 d. sprendimu prašė teismo išspręsti ieškovės ir atsakovo ginčą iš esmės ir S. S. prašymą dėl darbo užmokesčio priteisimo atmesti. 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovai patikslino savo ieškinio reikalavimus – kad prašoma ne tik atmesti S. S. prašymą dėl darbo užmokesčio priteisimo, bet kad prašoma pripažinti, kad jis iš UAB „Adoris“ buvo atleistas teisėtai ir atmesti visus jo reikalavimus, susijusius tiek su darbo užmokesčio, tiek kompensacijos, tiek netesybų, tiek kitų sumų priteisimu. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas savo reikalavimus palaikė, nurodydamas, kad nepaisant to, kad atsakovas atleistas kaip teismai pripažino jo prastovos darbe metu, tačiau darbuotojas faktiškai nedirbo jau nuo 2018 m., nors už tuos vienerius metus atlyginimas dar jam buvo mokamas. Kaip teikdamas paaiškinimus nurodė ieškovo direktorius O. K. nutraukti darbo santykių nebuvo skubama, kadangi ieškovės direktorių ir atsakovą siejo draugiški santykiai (iki atsakovas kreipėsi į teismą dėl paskolos grąžinimo). 2019 m. UAB „Adoris“ dėl Covid-19 pandemijos ir gerokai sumažėjusių užsakymų bendrovėje daugumai darbuotojų buvo skelbiama prastova, tačiau atsakovas į šį sąrašą nebuvo įtrauktas, kadangi faktiškai ir taip nedirbo ir kadangi daug laiko buvo nedarbingume. Pažymima, kad atsakovas nuo 2019 m. įsidarbino ir kitose darbovietėse (direktoriaus pareigose). Ieškovo atstovo teigimu atsakovas atleistas pagrįstai, nes padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvyko į darbą po nedarbingumo laikotarpio pabaigos (už pravaikštas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. balandžio 15 d.), neinformavo darbdavio apie pasibaigusį nedarbingumą. Pripažįstama, kad prieš atleidžiant S. S. nebuvo pateiktas reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti. Dėl ko DGK sprendimu nepagrįstai priteistos darbuotojui su atleidimu susijusios sumos (vidutinis darbo užmokestis (toliau - VDU) už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacija ir netesybos) ieškovo atstovai nekomentavo. Ieškovo atstovas nurodė, kad DGK 2022 m. birželio 15 d. sprendimą ieškovė įvykdė 2022 m. gruodžio 21 d. geranoriškai, sumokėdama atsakovui visas priteistas sumas – 14 473,34 Eur (įskaitant tai dienai paskaičiuotas netesybas), kad toliau nebūtų skaičiuojamos netesybos, tačiau ieškinio reikalavimų neatsisako, juos palaiko pilna apimtimi.

Šalies argumentai

Atsakovas S. S. ir jo atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Neigė, kad atsakovas ieškovo atstovo nurodytu laikotarpiu buvo pravaikštose, tai patvirtinta ir įsiteisėjusiu 2022 m. rugpjūčio 26 d. teismo sprendimu prijungtoje byloje, kuriame konstatuota, kad atsakovas buvo prastovoje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki jo atleidimo dienos (įskaitant šią dieną). Pažymėjo, kad ieškovė negalėdama aprūpinti atsakovo darbu savo iniciatyva nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovą laikė prastovose, su jokiais darbdavio įsakymais atsakovo nesupažindino. Nesant atsakovo prašymo bei jo neinformuodama ieškovė nuo 2019 m. sausio 1 d. savo apskaitos dokumentuose žymėjo atsakovui kasmetines apmokamas atostogas ir nemokamas atostogas. Nei už kasmetines apmokamas atostogas, nei už prastovas ieškovė nesumokėjo ir liko skolinga atsakovui. 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu iš UAB „Adoris“ priteistos atitinkamos sumos. Teigiama, kad nuo 2020 m. ieškovė kasmetinių atostogų atsakovui neskyrė ir atleidusi atsakovą iš darbo nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovo atstovas nurodo, kad nors DGK nepriteisė kompensacijos S. S. už nepanaudotas atostogas ir prašytos neturtinės žalos, tačiau atsakovas neginčija komisijos sprendimo šioje dalyje. Pažymima, kad ieškovė nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovo neaprūpino darbu, nesiūlė kitų pareigybių, nei karto neiškvietė į darbą bei nepranešė atsakovui, kad prastova baigėsi. Atsakovas 2022 m. balandžio 21 d. gavo iš darbdavio 2022 m. balandžio 15 d. raštą, kuriame nurodyta, kad kadangi po nedarbingumo pažymėjimo uždarymo momento, darbuotojas neatvyko į darbą ir negauta paaiškinimų, todėl darbdavys informuoja, kad yra priverstas žymėti pravaikštas ir nutraukti darbo santykius su darbuotoju nuo 2022 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad kai darbdavys paskelbia prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Neginčijamai nustatyta, kad ieškovė atsakovui pranešimą atsiuntė 2022 m. balandžio 21 d ir juo neiškvietė atsakovą į darbą, o tik informavo apie darbo sutarties nutraukimą iki tol nepaprašiusi jokio pasiaiškinimo. DK 47 straipsnis nenumato, kad darbuotojas esantis prastovose, privalo informuoti darbdavį apie savo nedarbingumo pasibaigimą. Atsakovo teigimu DGK sprendimu ne tik teisingai pripažinta, kad atsakovas iš UAB „Adoris“ atleistas neteisėtai, tačiau komisija pagrįstai priteisė iš ieškovės visas sumas. Civilinėje byloje Nr.e2-6023-1182/2022 ieškovės vadovas O. K. patvirtino, kad atsakovas neprašė nemokamų atostogų. Įstatymas nenumato, kad darbdavys be darbuotojo prašymo galėtų skirti neterminuotas nemokamas atostogas, iki kol darbuotojas darbdaviui vėl bus reikalingas. Ieškovės atstovų teiginiai, kad atsakovas neva tai jau 2018 m. balandžio mėn. nebuvo darbe, neva jokių darbo funkcijų nevykdė neatitinka rašytinės medžiagos, t. y. pačios ieškovės paruoštų atlyginimo apskaičiavimo ir išmokėjimo už 2018 m. dokumentų (pavadinta „asmeninė sąskaita“), kur nurodyta, kad ieškovė visus 2018 metus nuo sausio iki gruodžio mėn. galo skaičiavo ir mokėjo atsakovui darbo užmokestį ir dar 2018 m. gruodžio mėn. priėmė įsakymą dėl kasmetinių apmokamų atostogų skyrimo 2019 metų sausio-kovo mėnesiais. Atsakovo atstovas pažymi, kad jeigu atsakovas ieškovui nebuvo reikalingas jo atleidimą ir pagal įstatymų reikalavimus (šalių sutarimu ir pan.) darbdavys galėjo įforminti anksčiau, o ne savo nuožiūra priiminėti įsakymus dėl nemokamų atostogų suteikimo, kurių atsakovas darbdavio neprašė ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepagrįstai atsakovui žymėti nedraudiminį laikotarpį (neatvykimą į darbą administracijos leidimu), nesant rašytinio darbuotojo prašymo, tuo pažeidžiant DK 25 str. 2 d. Atsakovo atstovas pažymi, kad įstatymai nedraudžia darbuotojo prastovos metu jam įsidarbinti kitose darbovietėse, kadangi atsakovui faktiškai reikėjo iš kažko pragyventi nuo 2019 metų pradžios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, ir kad teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o šiuo atveju teismas iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės (DK 231 str. 3, 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019; 2019-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019). Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

Iš byloje esančios 2016 m. liepos 22 d. darbo sutarties Nr. 883 matyti, kad UAB „Adoris“ ir S. S. sudarė terminuotą – 3 mėnesių darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas bendrovėje direktoriaus pavaduotojo pareigose, mokant 500 Eur darbo užmokestį, taip pat numatant priedus už gerus rezultatus, ir kurie skiriami tik atskiru vadovo įsakymu. Darbo laikas numatytas pagal atskirą darbo grafiką (darbo sutarties 5 punktas). Nustatyta, kad po šio termino ieškovas ir toliau tęsė darbą atsakovės bendrovėje, todėl pagal tuo metu galiojusio DK (2016-09-14 redakcija) 111 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis tapo neterminuota. Nėra duomenų apie darbo sutarties pakeitimus.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo

Darbo sutartis su atsakovu nutraukta UAB „Adoris“ 2022 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiukščiai pažeidžia darbo pareigas) šio įsakymo priėmimo dieną. Pačiame įsakyme dėl atsakovo atleidimo nenurodyta koks tai pažeidimas, tačiau UAB „Adoris“ atstovų teigimu šiurkštų pažeidimą sudarė atsakovo pravaikštos laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. balandžio 15 d., t.y. atsakovas po jo laikino nedarbingumo neatvyko į darbą, neinformavo darbdavio apie pasibaigusį nedarbingumą, nenurodė priežasčių kodėl nevyksta į darbą. Procesiniuose dokumentuose nurodyta, taip pat teikdamas paaiškinimus ieškovės direktorius teigė, kad šalių žodiniu susitarimu nuo 2019 m. pradžios atsakovas buvo nemokamose atostogose, darbdavys jokio įsakymo dėl prastovos šio darbuotojo atžvilgiu nebuvo priėmęs. Atsakovas nesutiko, kad jis buvo nemokamose atostogose, teigė jų neprašė ir dėl tokių atostogų nesitarė. Visą tą laiką iki atleidimo buvo prastovose, kadangi UAB „Adoris“ jam kaip ir daugeliui kitų bendrovės darbuotojų negalėjo suteikti darbo. Pažymima, kad ieškovės vadovas O. K. atsakovui dar 2018 m. gruodį pasakė, kad darbo nėra ir kad kai atsakovas bus reikalingas, tai ieškovė iškvies atsakovą į darbą (akivaizdi faktinė prastova).

Kilus ginčui kaip vertinti minėtą ginčo laikotarpį teismas prijungė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-6023-1182/2022, taip pat 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovo atstovo prašymu teismas sustabdė šią civilinę bylą iki įsiteisės 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas minėtoje civilinėje byloje. Atnaujintas nagrinėjimas 2022 m. lapkričio 18 d.

Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, pripažinto, kad ieškovas S. S. UAB „Adoris“ nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. imtinai buvo prastovoje ne dėl darbuotojo kaltės. Priteisė ieškovui iš atsakovės 8 834,00 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstines prastovas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. imtinai, išskyrus 2019 m. sausio – kovo mėn., birželio mėnesių kasmetinių atostogų laikotarpius ir 2021 m. vasario, 2021 m. lapkričio 3 d. – 2022 m. kovo 18 d. nedarbingumo laikotarpius; 2 006,97 Eur (neatskaičius mokesčių) už kasmetinių atostogų laikotarpius nuo 2019 m. sausio – kovo, birželio mėnesių ir 2021 m. vasario; 2021 m. lapkričio 3 d. – 2022 m. kovo 18 d. nedarbingumo laikotarpius; 1 192,59 Eur delspinigių (neatskaičius mokesčių); 1 060 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už kiekvieną uždelstą sumokėti už prastovas darbuotojui atlyginimą mėnesį, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius. UAB „Adoris“ priešieškinio netenkino.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1057-459/2022 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad „apeliantės direktorius O. K. patvirtino, kad ieškovas S. S. į jį dėl nemokamų ir mokamų atostogų nesikreipė, kodėl ieškovui atostogos buvo suteiktos, apeliantės direktorius paaiškinti negalėjo. Ar ieškovas buvo supažindintas su minėtų atostogų įsakymais, apeliantės direktorius atsakyti taip pat negalėjo. Apeliantės vadovo O. K. teigimu, ieškovas įmonėje fiziškai nebedirbo ir jokių funkcijų neatliko nuo 2018 m. pavasario, tačiau kodėl su ieškovu nebuvo nutraukta darbo sutartis, paaiškinti negalėjo, kaip ir negalėjo paaiškinti aplinkybių, kodėl ieškovui 2019 metų sausį, vasarį, kovą, birželį buvo priskaičiuotas, tačiau neišmokėtas darbo užmokestis. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė ieškovui tiek mokamas, tiek nemokamas atostogas suteikė nepagrįstai, nesant darbuotojo valios dėl tokių atostogų suteikimo ir be ieškovo žinios.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas dokumentų rengimas, tvarkymas ir kt., yra išimtinė apeliantės vadovo atsakomybė, o tai, kad prastovos nebuvo tinkamai įformintos, kaip numatyta įstatyme, šiuo konkrečiu atveju, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina jas buvus. Kolegija taip pat pažymėjo, kad laikinai įsidarbinti tose srityse, kur išaugęs darbo jėgos poreikis, gali ir darbuotojai, esantys prastovose nuolatinėje darbovietėje. Prastovos metu vienoje darbovietėje darbuotojas gali įsidarbinti kitoje darbovietėje. Įstatymai nenumato draudimo dirbti keliose darbovietėse, svarbu laikytis nustatytų minimalaus poilsio laiko ir maksimalaus darbo laiko reikalavimų.

Teismas, spręsdamas atsakovo atleidimo teisėtumo bei su atleidimu susijusių sumų priteisimo klausimus vadovaujasi minėtuose teismo sprendimuose konstatuotais faktais kaip prejudiciniais (CPK 182 straipsnio 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008, 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010, kt.).

Esant įrodytai ir po Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo įsiteisėjimo ieškovo atstovo jau nebeginčijamai aplinkybei, kad atsakovas S. S. buvo atleistas jo prastovos dieną pripažintina, kad toks ieškovės sprendimas buvo neteisėtas, kadangi esant neterminuotai prastovai ar ilgesniam nei trijų dienų laikotarpiui darbuotojas neprivalėjo atvykti į darbą, o juo labiau, kad ieškovės atstovai pripažino, kad jie neiškvietė darbuotojo atvykti į darbą pranešimu ar kita forma kaip to reikalauja DK 47 straipsnio 4 dalis. Prastovos laikotarpiu šiuo atveju taip pat negalėjo būti fiksuojamos pravaikštos, o tuo labiau už jas atleidžiama kaip už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Pažymėtina, kad ieškovo direktorius pripažino, kad jokia forma iš atsakovo prieš jį atleidžiant nebuvo pareikalauta pasiaiškinti, kodėl jis nevyksta į darbą kaip to reikalauja DK 58 straipsnio 4 dalis, taip pat kad apie atleidimą atsakovas sužinojo tik iš pranešimo, kad nuo tam tikros datos jis yra atleistas. Ieškovo atstovai kitų tariamai šiukščių atsakovo padarytų darbo drausmės pažeidimų apart pravaikštos, dėl kurių atsakovas atleistas tą pačią dieną be įspėjimo nenurodė, neįrodinėjo šio pažeidimo sunkumo ir padarinių darbdaviui, darbuotojo kaltės, taip pat priežastinio ryšio tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių (DK 58 straipsnio 5 dalis). Atsakovo atleidimas susiklosčiusioje situacijoje buvo ne tik neteisėtas, tačiau ir visiškai neadekvati ir neproporcinga priemonė UAB „Adoris“ reaguoti į atsakovo neatvykimą į darbą jau pakankamai ilgą laiką ir kai tas nevykimas buvo inicijuotas ne paties atsakovo, o paties darbdavio iniciatyva dėl Covid-19, sumažėjusių darbdavio užsakymų, pajamų ar kitų priežasčių, dėl kurių darbo UAB „Adoris“ nuo 2021 m. pradžios negalėjo suteikti ne tik atsakovui, bet ir eilei kitų šios bendrovės darbuotojų, kurių atžvilgiu 2020 m. vasario 15 d. priimtas įsakymas dėl neterminuotos prastovos paskelbimo (iki pasibaigs Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas karantino režimo laikotarpis) ir kurie nurodyti darbuotojų, kuriems skelbiama prastova sąraše. Pačiame įsakyme dėl prastovos pažymėta, kad „prastovos laikotarpiu be darbdavio žinios darbuotojams draudžiama atvykti į darbovietę“, taip pat nurodyta kokiomis priemonėmis darbuotojams bus pranešta apie prastovos pabaigą (įsakymo 2, 4 ir 6 punktai). Į bylą nepateiktas kitas darbdavio įsakymas, kuriuo prastova UAB „Adoris“ atšaukta. Atsakovas ir jo atstovas pažymi, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovo neaprūpino darbu, nesiūlė kitų pareigybių, nei karto neiškvietė į darbą bei nepranešė atsakovui, kad prastova baigėsi. Ieškovės atstovų nurodytos priežastys (kad atsakovas ir taip jau kurį laiką faktiškai nedirbo toje darbovietėje, kad nemažai laiko buvo nedarbingume), dėl kurių atsakovas nebuvo įtrauktas į minėtą sąrašą teismo vertinimu nėra svarbios ir nesudarė pagrindo diskriminuoti šį darbuotoją, t.y. esant iš esmės toms pačioms priežastims nesuteikti jam darbo kaip ir kitiems darbuotojams, kurie į tą sąrašą buvo įtraukti, neįtraukti S. S. į šį sąrašą.

Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį „darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.“ Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (DK 58 straipsnio 3 dalis).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (ieškovei), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (atsakovei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005, 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009, 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009). Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

Šiuo atveju kaip teisingai DGK 2022 m. birželio 15 d. sprendime nustatė, visų aplinkybių kontekste UAB „Adoris“, atleisdamas S. S. iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pažeidė nustatytą atleidimo iš darbo tvarką, be to, pats atleidimas laikytina visiškai neproporcinga ir neadekvačia priemone, kuria darbdavys, naudodamasis savo, kaip stipresniosios darbo teisinio santykio šalimi, taip „atsikratė“ darbuotoju. Teismas nenustatė, o ieškovo atstovai ir neįrodinėjo, kad be tariamos pravaikštos S. S. galėjo padaryti kitą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio jo atleidimas iš darbo 2022 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A-22/4/15 galėtų būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl visą nurodytą įvertinęs teismas atmeta kaip nepagrįstą UAB „Adoris“ reikalavimą atleidimą S. S. iš darbo pripažinti teisėtu. Atsižvelgiant į itin konfliktinius atsakovo ir ieškovo direktoriaus santykius, į tai, kad tebevyksta teisminis ginčas tarp tų pačių šalių dėl paskolos grąžinimo (civilinė byla Nr. e2-88-1180/2023), taip pat įvertinus tai, kad iš esmės nėra duomenų, kad atsakovui UAB „Adoris“ galėtų būti suteiktas turėtas darbas ar kitas, pripažintina, kad S. S. grąžinti į darbą nėra jokių objektyvių galimybių. Šiuo atveju remiantis DK 218 straipsnio 6 dalimi laikoma, kad darbo sutartis su S. S. nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (šiuo atveju 2022 m. liepos 15 d.).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos pripažinus darbuotojo atleidimą neteisėtu ir dėl netesybų priteisimo

DGK 2022 m. birželio 15 d. sprendimu pripažinus S. S. atleidimą iš darbo neteisėtu, DGK šiuo sprendimu taip pat nuspręsta išieškoti iš UAB „Adoris“ S. S. 3115,56 Eur (neatskaičius mokesčių) VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2022-04-16 iki Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos 2022-07-15; nuo Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos 2022-07-16 iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, išieškoti po 1038,52 Eur (neatskaičius mokesčių) S. S. VDU už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį. DGK 2022 m. birželio 15 d. sprendimu taip pat nuspręsta išieškoti iš UAB „Adoris“ ieškovui S. S. 2077,04 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos pripažinus ieškovo S. S. atleidimą neteisėtu, taip pat išieškoti iš UAB „Adoris“ S. S. po 1038,52 Eur Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už kiekvieną mėnesį nuo 2022-04-16, bet ne ilgiau nei už šešis mėnesius.

Ieškovo atstovai savo nesutikimo su DGK nurodytų sumų priteisimu nieko neįrodinėjo ir negrindė, neginčijo DGK paskaičiavimų, DGK nurodytas VDU paskaičiuotas pagal UAB „Adoris“ pateiktą 2022 m. gegužės 25 d. pažymą apie VDU.

Sutinkamai su DK 218 straipsnio 4 dalimi jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo VDU už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo VDU.

DGK 2022 m. birželio 15 d. sprendime nurodė, kad VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2022-04-16) iki Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos (2022-07-15) sudaro 3115,56 Eur (49,69 Eur x 20,9 d.d.) x 3 mėn.). Nuo Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos 2022-07-16 iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ieškovui išieškotina po 1038,52 Eur (49,69 Eur x 20,9 d.d.) x 1 mėn.) ieškovo VDU už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį.

Dėl kompensacijos, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo VDU už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo VDU Komisija pažymėjo, kad ši norma nustato ne proporcingą apmokėjimą, o dvejų metų periodą, už kurį kaskart skiriama vieno mėnesio VDU kompensacija. Taigi vadovaudamasi nurodytu Komisija apskaičiavo, kad už darbo santykių trukmę nuo 2016-07-22 iki 2022-04-15, kuri nesiekia 6 metų, S. S. priskaičiuotina dviejų mėnesių VDU kompensacija. Komisija apskaičiuoja, kad ieškovui išieškotina kompensacija sudaro 2077,04 Eur (49,69 Eur x 20,9 d.d.) x 2 mėn.).

DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo VDU per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio VDU, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo VDU suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. DGK vadovaudamasi S. S. VDU apskaičiavo, kad netesybų dydis nuo 2022-04-16 (Sutarties nutraukimo dienos) sudaro 1038,52 Eur (49,69 Eur x 20,9 d.d.) x 1 mėn.) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, tačiau už ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį, kurios išieškotinos iš UAB „Adoris“.

Kitus S. S. reikalavimus (dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, dėl neturtinės žalos priteisimo) DGK atmetė. S. S. DGK sprendimo šioje dalyje neginčijo. Atsakovas taip pat pritaria, kad DGK 2022 m. birželio 15 d. sprendime teisingai paskaičiavo jo naudai iš UAB „Adoris“ priteistas sumas.

Teismas, susipažinęs su DGK paskaičiavimais, įvertinęs, kad nei viena iš ginčo šalių neįrodinėjo, kad jos paskaičiuotos be pagrindo ar neteisingai, ne už tuos laikotarpius, be to įvertinus, kad UAB „Adoris“ 2022 m. gruodžio 21 d. įvykdė šį sprendimą, sumokėdama faktiškai visas priteistas sumas (14 473,34 Eur), pripažįsta, kad UAB „Adoris“ neįrodė ir kitų savo ieškinio reikalavimų (CPK 178 str., 185 str.). Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą atmesti visus S. S. reikalavimus, susijusius tiek su darbo užmokesčio, tiek kompensacijos, tiek netesybų, tiek kitų sumų priteisimu (neteisėtai) atleidus jį iš darbo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieškovės reikalavimus, jos šioje byloje sumokėtas žyminis mokestis lieka valstybei, taip pat atsakovui iš ieškovės priteistinos jo 1650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą ir trukmę, advokato ruoštus procesinius dokumentus ir atsakovo atstovavimo teisme laiką, teismo vertinimu atitinka rekomenduojamus priteisti dydžius ir nėra per didelės (CPK 98 str.).

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268- 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui S. S. (S. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Adoris“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 1650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laura Spalvienė