Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, L. V. pateikė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, tačiau to paties teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi L. V. skundas atmestas ir skundžiamas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas paliktas nepakeistu. Teismas konstatavo, jog teismo ištirti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad L. V. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktoje byloje esančius duomenis, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą tiek skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tiek Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai trūkumams pašalinti. Apygardos teismo vertinimu, tyrimas administracinio nusižengimo byloje yra atliktas neišsamiai ir skubotai, nes jo atlikimo metu yra neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o L. V. atžvilgiu Institucijos surašytas protokolas bei priimtas skundžiamas nutarimas neatitinka įstatymo keliamų turinio reikalavimų, todėl apygardos teismas pasisakys dėl Institucijos padarytų procesinių pažeidimų, dėl kurių buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės, taip pat protokolo ir nutarimo trūkumų, kurių teismas negali ištaisyti.

7. Visų pirma pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

8. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad 2020 m. birželio 2 d. 17.46 val. rankiniu greičio matuokliu L. C. 4, Nr. LE1031, TTRS-19/00311, (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė), 62,00 km, užfiksuotas administracinis nusižengimas - transporto priemone V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo viršytas leistinas 90 km/h važiavimo greitis (užfiksuotas 130 km/h, po paklaidos – 128,7 km/h, viršyta 38,7 km/h), nurodytas transporto priemonės savininkas – L. V.. Byloje esančioje nuotraukoje aiškiai užfiksuota transporto priemonė ir jai išduotas valstybinis numeris. 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu už nurodytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, L. V. paskirta 150 eurų dydžio bauda.

9. Ginčo, kad užfiksuotu metu, automobiliu ir užfiksuotu greičiu važiavo L. V. nėra, tačiau esminis skundo argumentas, kad netinkamai užfiksuota L. V. pažeidimo padarymo vieta - (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta kaire pusė), 62,00 km, teigiant, kad jai galiojo 120 km/h greitis, o ne 90 km/h greitis, kaip tai nurodyta protokole, bei nustatyta nutarime ir skundžiamoje nutartyje.

10. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole be kitų duomenų turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, kuri yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Taigi, kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

11. L. V. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymo vieta yra – (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė), 62,00 km. Vedant į internetinius žemėlapius (google.lt/maps; maps.lt ir kt.) byloje esančioje transporto priemonės pažeidimo užfiksavimo nuotraukoje nurodytą vietovės koordinatę - (duomenys neskelbtini), tokio nusižengimo padarymo vietos adreso nerandama arba jis nesutampa su L. V. nurodyto nusižengimo padarymo vieta.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, klausimas dėl tikslios nusižengimo padarymo vietos buvo iškilęs ir pareigūnams, tyrusiems nusižengimą. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK Veiklos skyriaus viršininko S. M. tarnybiniu pranešimu buvo prašoma patikslinti informaciją dėl pažeidimo vietos, nurodant, kad ženklas Nr. 555 „Automobilių kelias“ kelyje (duomenys neskelbtini) prasideda 61,800 km, o padaryto pažeidimo vieta nurodyta 62 km, kur jau yra „Automobilių kelias“.

13. Pareigūno M. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kadangi buvo stovėta ties 61-ojo km ženklo pabaiga, tai įvykio vieta buvo nurodyta 62-as km, nes pravažiavus 61-ą km, prasideda 62-as km, o prieš geležinkelio viaduką yra kelio ženklas Nr. 556 „Automobilių kelio pabaiga“, kuris nurodo, kad kelio, kuriame galioja greitkeliuose nustatyta eismo tvarka, pabaiga.

14. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos rašte nurodyta, kad kelio (duomenys neskelbtini) kairėje kelio pusėje ties 62,20 km įrengti nurodomieji kelio ženklai Nr. 556 „Automobilio kelio pabaiga“ su papildoma lentele Nr. 801 „Atstumas iki objekto“ ir 61,80 km nurodomasis kelio ženklas Nr. 556 „Automobilių kelio pabaiga“ (mažėjimo kryptimi).

15. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju pareigūnas M. A. parodė, kad L. V. atvyko nuo 62 km link 61 km, pažeidimas 61 km 200 metrų, parinko link 62, parinkta link didėjimo tvarka, ne mažėjimo.

16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teismų praktikoje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, kylančios iš pareigos privalomai nurodyti pažeidimo padarymo vietą taip, kad ji būtų aiški ir suprantama bet kuriam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Vien tik 62 km nurodymas protokole, kuris nėra pagrįstas jokia bylos medžiaga, o tik pareigūno M. A. parodymai pirmosios instancijos teisme, nurodant, kad pažeidimas padarytas 61,200 km, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pakankamas, nes toks protokolas nėra aiškus ir suprantamas, bei leidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikštų kaltinimų. Apibendrinant daroma išvada, kad protokole privalomai turi būti nurodytas kiek įmanoma tikslesnis administracinio nusižengimo padarymo vietos adresas (vieta), koordinatės (ašys), kadangi šiuo atveju skiriasi pagrindinis pažeidimo momentas, nes tie 62 km ir 61,200 km galioja skirtingi leistini greičiai (120 km/h ir 90 km/ h).

17. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju suformuluotas kaltinimas yra ydingas, o 2020 m. birželio 2 d. protokole ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarime užfiksuota nusižengimo padarymo neaiški, dėl ko buvo pažeista L. V. teisė žinoti, kokio administracinio nusižengimo padarymu ji yra kaltinama. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra surašyti pažeidžiant ANK 609 straipsnio reikalavimus, ir tokie administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumai riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo administracinio nusižengimo bylos nagrinėti iš esmės ir juo labiau konstatuoti, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

18. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi galimybės keisti administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, t. y., keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, nes tai, kaip jau minėta, esmingai pažeistų L. V. įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti, kuo yra kaltinama, ir nuo to kaltinimo gintis. To taip pat nėra galimybės padaryti ir apylinkės teisme, todėl šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, tikslinga perduoti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo byloje neaiškiai suformuluoto kaltinimo, o taip pat neišsamaus tyrimo atlikimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimo. Kadangi būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą. Todėl kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su L. V. kalte dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nenagrinėjami (Analogiškos praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-423-885/2020; Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-297-658/2020).