- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-10
- Bylos Nr.
- e2FB-1777-466/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26910-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patvirtintas mokumo atkūrimo planas
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Swedbank", AB, BKU Nacionalinė kredito unija
- Advokatai
- Artūras Jucevičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – bankrutavusi kredito unija „Nacionalinė kredito unija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Swedbank“, antstolė Birutė Čereškienė, antstolis Donatas Kisielius, antstolė Marija Gaivenė, antstolis Rimantas Vižainiškis, antstolė Inga Karalienė, A. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. B. pateikė pareiškimą, kuriuo prašo iškelti jai bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo kredito unijos (toliau – KU) „Laikinosios sostinės kreditas“ (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) ir kredito unijos (toliau – KU) „Nacionalinė kredito unija“ (duomenys neskelbtini). Į jos funkcijas įėjo, be kita ko, sprendimai dėl paskolų asmenims suteikimo. Bankrutavus KU „Nacionalinė kredito unija“, buvo kreiptasi į teismą su ieškiniais dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš pareiškėjos A. B. ir kitų atsakingų žmonių, kadangi pareiškėja, kaip BKU „Nacionalinė kredito unija“ (duomenys neskelbtini), netinkamai vykdė įstatymuose bei vidiniuose BKU „Nacionalinė kredito unija“ patvirtintuose dokumentuose numatytas pareigas, išduodant paskolas, todėl savo veiksmais padarė žalą. Teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjos 1 824 580,63 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų metines procesines palūkanas (Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi pirmos instancijos sprendimą pakeitė, ir sumažino priteistą sumą iki 1 494 506,30 Eur); Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjos 289 620,02 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines procesines palūkanas (Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos sprendimą pakeitė, ir sumažino priteistą sumą iki 254 865,61 Eur); Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjos 1 186 076,49 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų metines procesines palūkanas (Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistu); Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjos 1 714 405,50 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi sumažino priteistą sumą iki 1 389 213,42 Eur) priteistos sumos, neskaitant bylinėjimosi išlaidų, sudaro daugiau kaip 4,3 milijonai eurų. Be to, pareiškėja kartu su buvusiu sutuoktiniu yra skolinga akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo skirta gyvenamojo namo statybai. Paskolą sudarė 58 000,00 Eur, gražinimo terminas 2042 m., likusią (negrąžintą) paskolos dalį sudaro apie 47 538,00 Eur. Taigi neskaičiuojant kasmet augančios įsiskolinimo sumos dėl priskaičiuotų palūkanų, šiai dienai bendras pareiškėjos įsiskolinimas sudaro apie 5 753 974,31 Eur, kas yra daugiau nei 8960 MMA. Pareiškėja faktiškai (objektyviai) neturi galimybių šių skolų padengti, kadangi įsipareigojimai yra žymiai didesni nei galimas bet kada ateityje pareiškėjos gautinas atlyginimas, ir gaunamos pajamos neleidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti. Be to, pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iki senatvės amžiaus (65 m.) liko (duomenys neskelbtini) metai, todėl akivaizdu, kad pareiškėja nesugebės grąžinti įsiskolinimo, jos algos neužtektų net metinėms palūkanoms padengti.
Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) (neskaitant (duomenys neskelbtini), kai ji buvo vaiko priežiūros atostogose), dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis nurodytas darbo sutartyje sudaro (duomenys neskelbtini), kas metus peržiūrimas (šiuo metu atnaujintas ir patvirtintas (duomenys neskelbtini)), papildomai gauna priedus, priklausančius nuo darbo rezultatų pasiekimų, todėl kartais atlyginimas gali siekti iki 6000,00 Eur, tačiau dalis atlyginimo buvo pervedama antstoliui dėl vykdomų išieškojimų (pervesta apytiksliai 14 000,00 Eur). Pareiškėja nurodė, kad kitų, papildomų pajamų ar išmokų (neskaitant išlaikymo dukrai ir išmokų vaikams) negauna, yra visiškai priklausoma nuo trečiųjų asmenų, neatlygintinai gyvena jų bute (moka tik komunalinius mokesčius), jos automobilis yra nevažiuojantis ir išregistruotas, kaip neatitinkantis reikalavimų, turimas nekilnojamas turtas yra įkeistas bankui, ji negali išsimokėtinai pirkti jokio turto. Pareiškėjos teigimu, jos finansinė situacija yra iš esmė kritinė, kadangi šiuo metu pareiškėjos pajamų neužtenka atsiskaitymui su kreditoriais, o esami įsiskolinimai didėja dėl skaičiuojamų palūkanų. Remiantis nurodytu, pareiškėja prašė iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi susidarė didelės skolos, kurių padengti pareiškėja neturi ir neturės finansinių galimybių.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų antstolė Birutė Čereškienė, antstolė Marija Gaivenė, antstolis Donatas Kisielius, antstolis Darius Jonaitis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateiktais raštais prašė civilinę bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų BKU „Nacionalinė kredito unija“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu nesutinka ir prašo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai. Trečiasis asmuo nurodė, kad pareiškėja teigia, jog darbo užmokestis darbo sutartyje yra (duomenys neskelbtini), bet pareiškėjai pasiekiant ir viršijant darbdavio teikiamus planus, darbo užmokestis su priedais dažnai siekia iki 6000,00 Eur. Tačiau pareiškėja, detalizuodama, kaip ji sieks atsiskaityti su kreditoriais po bankroto bylos iškėlimo, nurodo kreditoriams tenkančias išlaidas tik nuo (duomenys neskelbtini) gaunamo atlyginimo, bet nenurodo, kaip ji skirstys ir apskaitys gaunamas lėšas, kurios viršys darbo sutartyje nurodytą sumą, todėl trečiajam asmeniui lieka neaišku, ar pareiškėja po bankroto bylos iškėlimo ruošiasi papildomai gautinas sumas priedus ir kt., taip pat pervesti kreditoriams, todėl pareiškėja privalo detalizuoti, kokiu būdu bus atsiskaitoma su kreditoriais gaunant didesnį nei darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį. Be to, trečiojo asmens vertinimu, pareiškėjos prašomos patvirtinti net 1500,00 Eur (turėtų būti 1400,00 Eur) siekiančios būtinosios išlaidos yra neprotingai didelės, nėra pateikiama jokių šių išlaidų būtinumą pagrindžiančių objektyvių įrodymų, yra deklaratyvaus pobūdžio.
Taip pat trečiasis asmuo nurodė, kad pareiškėjos prašomas paskirti bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Toplit“ yra netinkama kandidatūra administruoti bankroto procesą. Bankroto administratoriaus skyrimas yra netinkamas, atsižvelgiant į tai, jog siūlomo bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) R. G. taip pat yra buvusio atstatydinto dėl netinkamo administravimo BKU „Nacionalinė kredito unija“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“ (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. BKU „Nacionalinė kredito unija“ nemokumo administratoriumi buvo UAB „Verslo konsultantai“, kurios (duomenys neskelbtini) buvo tas pats R. G.. Tačiau 2019 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi minėtas nemokumo administratorius buvo atstatydintas, kadangi buvo pripažinta, jog administratorius atliko nesąžiningus veiksmus ir taip užvilkino nemokumo procesą. Trečiojo asmens teigimu, šiuo atveju egzistuoja interesų konflikto situacija, o BKU „Nacionalinė kredito unija“ kreditoriai jau yra išreiškę nepasitikėjimą (duomenys neskelbtini) R. G..
Trečiasis asmuo pažymėjo, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas yra ultima ratio priemonė, taikoma tuomet, kai asmuo yra atsidūręs kritinėje būklėje, o pareiškėjos pajamos yra pakankamai geros ir didėjančios. Pareiškėja yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, pati nurodo, kad jos pajamos didėja ir turėtų didėti ateityje, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar jos būklė gali būti laikoma kritine ir ar pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimu nėra siekiama tiesiog išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, įskaitant trečiuoju asmeniu. Trečiojo asmens vertinimu, pareiškėja, gaunanti mėnesinį atlyginimą, siekiantį net iki 6000,00 Eur, yra pajėgi kas mėnesį dengti įsiskolinimą. Atitinkamai iškėlus pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, būtų nepagrįstai suvaržyti kreditorių, tame tarpe ir BKU „Nacionalinė kredito unija“, interesai, kadangi po 3 metų pareiškėjos įsiskolinimas tiesiog būtų nurašytas, o bankroto bylos neiškėlus, pareiškėja įsiskolinimą dengtų ilgesnį laikotarpį ir tik tokiu atveju būtų nepažeisti kreditoriaus interesai. Trečiasis asmuo taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai negali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla, kadangi pareiškėja pripažino savo kaltę dėl tarnybinių pareigų išduodant paskolos unijoje neatlikimo. Pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnio 1 dalį, dėl tarnybinių pareigų neatlikimo. Nors pareiškėjos atžvilgiu buvo patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjos atžvilgiu pagal laidavimą 1 metams be užstato, perduodant pareiškėją laiduotojo P. R. atsakomybėn, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, jog pareiškėja prisipažino savo kaltę, tačiau buvo atleista nuo atsakomybės pagal laidavimą.
Apie teismo posėdį, vykusį 2021 m. gruodžio 20 d., 13³⁰ val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje, 130 straipsnyje, 133 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja A. B. palaikė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo išdėstytus argumentus ir prašė iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad dirbo BKU „Nacionalinė kredito unija“, kaip (duomenys neskelbtini) ir žinojo, kad sprendžiant klausimus dėl paskolų suteikimo jos sprendimas nebuvo lemiamas. Iš darbo išėjo šalių bendru susitarimu. Dirbant jau kitame darbe, jai buvo pranešta apie iškeltas civilines bylas, kuriose buvo ginčijamos išduotos paskolos ir iš jos, kaip solidarios atsakovės, buvo prašoma priteistą žalą, kuri siekė apie 5 milijonus eurų. Pažymėjo, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), o atlyginimas siekia (duomenys neskelbtini), neatskaičius mokesčių, o kas ketvirtį gauna premiją, atsižvelgiant į pasiektus tikslus ir gali svyruoti. Nors pareiškėja vieną mėnesį gavo 6000,00 Eur atlyginimą, neatskaičius mokesčių, tačiau tas atlyginimas susidėjo ir iš kitų priemokų kaip atostoginiai, komandiruotpinigiai ir atlyginimas už papildomas darbo dienas. Taip pat nurodė, kad šiuo metu pagal išduotus vykdomuosius dokumentus yra atliekamos išskaitos iš jos atlyginimo, ir po visų išskaitų lieka nedidelė pinigų suma, o susidariusias skolas tikrai negalės padengti.
Taip pat pareiškėja nurodė, kad gyvena pas giminaičius ir moka tik už komunalinius, nes už likusį gaunamą atlyginimą po išskaitų yra nepajėgi išsinuomoti nekilnojamojo turto. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl laidavimo, o pareiškėja sutiko dėl laidavimo, nes jeigu būtų iškelta baudžiamoji byla, galėtų netekti darbo.
Pareiškėjos atstovas advokatas Artūras Jucevičius posėdžio metu nurodė, jog palaiko pareiškimo argumentus ir prašo iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Taip pat nurodė, kad kitų administratoriaus kandidatūrų neturi, tačiau nesutinka su trečiojo asmens BKU „Nacionalinė kredito unija“ argumentais, kadangi šiuo metu prašoma administruoti fizinio asmens bankroto bylą ir tai prašoma pavesti atlikti įmonei UAB „Toplit“. Tuo tarpu nemokumo byloje buvo atstatydintas visai kitas administratorius, t. y. UAB „Verslo konsultantai“, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu fizinio asmens bankroto bylą administruos tas pats asmuo. Be to, jeigu paskirtas administratorius netinkamai vykdys savo pareigas, visada yra galimybė jį pakeisti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Fizinio asmens bankrotas turi ir socialinį tikslą – suteikti galimybę skolų turinčiam asmeniui siekti skolų grąžinimo tam tikromis sąlygomis, kad asmuo, dėdamas pastangas, pats grąžintų dalį skolų ir ateityje netaptų našta valstybei. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl fizinio asmens nemokumo.
FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos skola visiems kreditoriams sudaro apytiksliai 5 5753 974,31 Eur. Šių skolų mokėjimo terminai (išskyrus kreditorei AB „Swedbank“) yra suėję. Pareiškimo dėl bankroto fizinio asmens iškėlimo pateikimo metu, MMA sudarė 642,00 Eur, neatskaičius mokesčių. Nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA padidėjo iki 730,00 Eur, neatskaičius mokesčių. Taigi pareiškimo pateikimo metu pareiškėjos įsiskolinimai turėjo viršyti 16 050,00 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. 18 250,00 Eur. Kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjos įsiskolinimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir yra išieškomi priverstine tvarka, sudaro 5 706 615,80 Eur (antstolei Birutei Čereškienei 45,00 Eur vykdymo išlaidų; antstolei Ingai Karalienei 175,37 Eur vykdymo išlaidų; antstoliui Dariui Jonaičiui 375,56 Eur vykdymo išlaidų; antstolei Marijai Gaivenei 204,70 Eur vykdymo išlaidų; antstoliui Donatui Kisieliui 206 015,98 Eur vykdymo išlaidų; antstoliui Rimantui Vižainiškiui 12 758,55 Eur vykdymo išlaidų; kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 3597,41 Eur skolos; kreditorei BKU „Nacionalinė kredito unija“ apytiksliai 5 483 443,63 Eur skolos). Atsižvelgiant į tai teigtina, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Kartu pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo yra nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, teismas, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja šiuo metu dirba akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ir gauna pastovų darbo užmokestį – (duomenys neskelbtini) per mėnesį, neatskaičius mokesčių, kuris gali svyruoti, priklausomai nuo pasiekiamų rezultatų darbinėje veikloje ir mokamų priemokų. Kitų pajamų šaltinių pareiškėja neturi. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jai pagal (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas bendrai su buvusiu sutuoktiniu kreditorei AB „Swedbank“ pagal galiojančią ir vykdomą kredito sutartį (pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, skolos likutis – 47 358,51 Eur). Taip pat pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra išregistruotas ir uždraustas jo eksploatavimas, bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 80 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur, tačiau įmonė jokio turto neturi, jokios veiklos nevykdo, ir įmonė yra išregistruojama. Be to, pareiškėja nurodė, kad turi du išlaikomus asmenis, t. y. dukrą A. B. ir sūnų A. M..
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus pareiškėjos finansinių įsipareigojimų dydį pareiškėjos šiuo metu gaunamų ir ateityje ketinamų gauti pajamų kontekste, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjos gaunamos pajamos, turimas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, leistų įvykdyti pradelstus finansinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismui nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų BKU „Nacionalinė kredito unija“ pozicija, kad pareiškėjos A. B. finansinė būklė nėra kritinė ir ji pajėgi kas mėnesį dengti įsiskolinimą. Pažymėtina, kad pareiškėjos gaunamas mėnesinis atlyginimas sudaro (duomenys neskelbtini), neatskaičius mokesčių. Priimtais teismo sprendimais iš pareiškėjos bendrai buvo priteista 4 324,661,82 Eur žalos atlyginimo bei nuo kiekvienos priteistos sumos taip pat 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų. Pagal CPK 736 straipsnio 2 dalį, iš skolininko gautino darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA dydį, yra išskaitoma 50 procentų iki tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu CPK 736 straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis (CPK 736 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja objektyviai negalės padengti susidariusius įsiskolinimus nei šiuo metu, nei artimiausiu metu, kadangi išieškomos sumos nuolat kinta dėl priteistų procesinių metinių palūkanų, kurios yra skaičiuojamos iki tol, kol bus visiškai išieškotos priteistos sumos, o pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis nėra reikšmingai didelis ir leidžiantis teigti, jog pareiškėja per protingą laikotarpį galėtų įvykdyti visus savo įsipareigojimus, atsižvelgiant į jų dydį, bei į tai, kad iš pareiškėjos negali būtų išieškoma daugiau nei 50 procentų ir jeigu nėra pagrindų, mažinančių išskaitymo dydį. Svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėja turi du išlaikomus nepilnamečius vaikus, o pardavus turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pareiškėjos įsipareigojimai sumažėtų nežymiai, apie 16 090,00 Eur, tačiau iš gautinos sumos pirmiausiai būtų tenkinami hipotekos kreditorės reikalavimai. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nors pareiškėja yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis ir galimybės įsidarbinti bei dirbti gali kisti tiek nuo išorinių veiksnių, kaip profesijos paklausumo, šalies ekonomikos pastovumo ir kt., tiek nuo vidinių, kaip asmens sveikatos, darbo patirties, išsilavinimo, įgūdžių, amžiaus, galimybės persikvalifikuoti ir pan., todėl vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėja ateityje galės įvykdyti įsipareigojimus, nėra pagrindo. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA, taigi, ji yra nemoki FABĮ prasme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Teismas taip pat nesutinka su trečiojo asmens BKU „Nacionalinė kredito unija“ argumentais, jog pareiškėja privalo detalizuoti, kokiu būdu bus atsiskaitoma su kreditoriais gaunant didesnį nei darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį. Iš byloje esančios pažymos apie pareiškėjos darbą, yra matyti, kad pareiškėjai yra mokamas pastovus (duomenys neskelbtini) darbo atlyginimas, neatskaičius mokesčių. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad kartu su darbo atlyginimu kartais jai yra išmokama premija, taip pat komandiruotpinigiai, atlyginimas už papildomas darbo dienas ir kitokios išmokos. Šiuo atveju pažymėtina, kad trečiojo asmens keliamas klausimas turėtų būti svarstomas sudarant ir kreditorių susirinkime tvirtinant bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuriame būtų nurodyta, kaip būtų skirstomos papildomai gautos piniginės lėšos, viršijančios plane numatytas gauti sumas, o ne sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Be to, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra galimybės tiksliai nurodyti, kokias papildomas lėšas, išskyrus pastovų darbo atlyginimą, pareiškėja galėtų gauti, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai mokamos išmokos priklauso tiek nuo pasiektų rezultatų darbinėje veikloje, tiek nuo darbdavio valios, ką ir pažymėjo pati pareiškėja teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net jei ir mokumo atkūrimo plane būtų nustatyta, kad kreditoriams tenkanti suma bus mokama tik iš pastovaus pareiškėjos gaunamo darbo atlyginimo, gautos ir sukauptos papildomos pajamos galės būti skirstomos tik prieš tai patvirtinus mokumo atkūrimo plano pakeitimus, kuriose būtų nurodyta tvarka dėl papildomai gautų lėšų skirstymo, jeigu prieš tai nebuvo susitarta (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis), todėl atmestini kaip nepagrįsti trečiojo asmens argumentai dėl pareiškėjos pareigos detalizuoti papildomai gautas piniginės lėšas.
Dėl fizinio asmens sąžiningumo vertinimo.
Fizinio asmens nemokumas nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme įtvirtinta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. Šioje teisės normoje nustatytų aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Sprendžiant, ar toks pareiškėjo elgesys laikytinas patenkančiu į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą ir sudaro kliūtis iškelti bankroto bylą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Tačiau toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).
Tuo tarpu pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Iš šios normos formuluotės matyti, kad tam, jog teismas galėtų atsisakyti iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, turi būti ne tik nustatyti faktai, kad asmuo yra baustas už minėtus BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus ir jo teistumas dar nėra išnykęs, bet ir tai, kad dėl to jis tapo nemokus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarime „Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimų pasibaigus bankroto procesui nurašymo“ nurodė, kad pagal FABĮ 5 straipsnio (su 2015 m. gruodžio 22 d. pakeitimais) 8 dalies 4 punktą bankroto byla negali būti iškelta fiziniam asmeniui, kuris yra nubaustas už kurį nors BK 207–209 straipsniuose nurodytą nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai arba už kurį nors BK 216, 222, 223 straipsniuose nurodytą nusikaltimą finansų sistemai, jeigu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo jis tapo nemokus ir jo teistumas nėra išnykęs; tačiau tokia byla gali būti iškelta asmeniui, nubaustam už bet kokius kitus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Tai reiškia, kad bankroto byla nekeliama tokiam fiziniam asmeniui, kuris tapo nemokus dėl to, kad yra nubaustas už tam tikrus nusikaltimus, kuriais kėsinosi į valstybės ekonomiką, verslo tvarką ar finansų sistemą ir kuriais inter alia siekė išvengti kreditinių įsipareigojimų vykdymo ar kitaip padaryti turtinę žalą kreditoriams.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų BKU „Nacionalinė kredito unija“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai negali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla, kadangi pareiškėja pripažino savo kaltę dėl tarnybinių pareigų išduodant paskolos unijoje neatlikimo. Iš byloje esančio Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento 2020 m. kovo 17 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pareiškėja A. B. buvo įtariama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnio 1 dalyje. Tačiau minėtu nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi pareiškėja buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir perduota pagal laidavimą (duomenys neskelbtini) P. R.. Šiuo atveju teismas pažymi, kad trečiasis asmuo BKU „Nacionalinė kredito unija“ nepagrįstai remiasi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktu, kadangi ikiteisminis tyrimas, kuris 2020 m. kovo 17 d. nutarimu buvo nutrauktas, buvo pradėtas pagal BK 229 straipsnio 1 dalį, o šiame straipsnyje numatyta nusikalstama veika nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto reguliavimo sritį, kadangi FABĮ aiškiai yra nurodyta, kad fizinio asmens bankroto byla negali būti keliama, jeigu fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus.
Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjos nesąžiningumą, ar jog pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą tapo nemoki dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdama sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos elgesys per paskutiniuosius trejus metus neturėjo esminės įtakos jo (ne)mokumui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką pareiškėjos dedamos pastangos atkuri mokumą turėtų būti vertinamos ne bankroto bylos iškėlimo, o mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje (FABĮ 7-8 straipsniai). Nenustačius reikšmingo pradelstų įsipareigojimų dydžio pokyčio dėl pareiškėjos veiksmų (neveikimo), nededant maksimalių pastangų gauti didesnes darbines pajamas, toks elgesys neturi užkirsti galimybės pareiškėjai bankrutuoti ir bankroto procese siekti suderinti teisingos pareiškėjos ir jos kreditorių interesų pusiausvyros (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2096-864/2017).
Nepaneigdamas šių išaiškinimų, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mokumo atkūrimo plano stadijoje suabejojus pareiškėjos pastangomis atkurti mokumą, bankroto procesas gali būti nutrauktas (FABĮ 10 straipsnis), todėl pareiškėja, siekdama jai palankios bankroto bylos baigties, turi dėti pastangas parengti tokį mokumo planą, kuriam pritartų kreditoriai.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta tokių pareiškėjos veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, nulėmę nemokumo atsiradimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių arba kad yra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapusi nemoki (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Nenustatyta, kad pareiškėja jau buvo kreipusis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 strapsnio 1 dalies 1, 2, 7 punktuose nurodytus atvejus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėja, bankroto byla.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai A. B. fizinio asmens bankroto bylą, nes ji yra nemoki ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.
Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo.
Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti fizinio asmens bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju sutikimą administruoti pareiškėjos A. B. bankroto procesą pateikė bankroto administratorė UAB „Toplit“, kuri nurodė lėšų sumą, reikalinga bankroto procedūroms – 200,00 Eur. Tuo tarpu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų BKU „Nacionalinė kredito unija“ nurodė, kad UAB „Toplit“ yra netinkama kandidatūra administruoti bankroto procesą, kadangi siūlomos bankroto administratorės (duomenys neskelbtini) R. G. taip pat yra buvusios atstatydintos dėl netinkamo administravimo BKU „Nacionalinė kredito unija“ nemokumo administratorės UAB „Verslo konsultantai“ (duomenys neskelbtini), todėl egzistuoja interesų konflikto situacija, o BKU „Nacionalinė kredito unija“ kreditoriai jau yra išreiškę nepasitikėjimą (duomenys neskelbtini) R. G..
Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui. Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas.
FABĮ nenustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų parinkti fizinio asmens bankroto administratorių. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turėtų atsižvelgti į: pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan.). Įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, teismas gali suteikti teisinės reikšmės ir kitiems kriterijams, kurie negali būti diskriminaciniai, prieštaraujantys įstatymams ir kitiems teisės aktams. Taigi, fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūroms įvertinti teismas gali pasirinkti bet kuriuos nurodytus ar kitus teisinės reikšmės turinčius kriterijus, tačiau kandidatūras turi vertinti pagal tuos pačius aiškius ir objektyvius kriterijus ir argumentuoti tokį savo pasirinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-139-421/2015).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad trečiojo asmens pateikti argumentai nesudaro pagrindo neskirti UAB „Toplit“ pareiškėjos A. B. bankroto administartore. Trečiasis asmuo savo poziciją grindžia vieninteliu argumentu, jog galimai egzistuoja interesų konfliktas ir trečiojo asmens kreditoriai jau buvo išreiškę nepasitikėjimą. Teismas pažymi, kad šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl fiziniam asmeniui A. B. bankroto bylos iškėlimo, o bankroto administratore yra prašoma paskirti UAB „Toplit“, todėl yra teisiškai nereikšminga, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi kita nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultantai“ buvo atstatydinta iš administratorės pareigų trečiojo asmens BKU „Nacionalinė kredio unija“ nemokumo byloje. Nors tiek UAB „Toplit“, tiek UAB „Verslo konstultantai“ yra vadovaujami to paties asmens R. G., tačiau nėra pagrindo preziumuoti ir remtis trečiojo asmens prielaidomis, kad prašoma skirti bankroto administratorė netinkamai ar aplaidžiai vykdys savo pareigas. Be to, iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Repsublikos finansų ministerijos interenetinio puslapio www.avnt.lt, nustatyta, kad bankroto administratorė UAB „Toplita“ ir jos (duomenys neskelbtini) R. G. neturi jokių nuobaudų už netinkamai vykdytas administratoriaus pareigas. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, ir trečiasis asmuo BKU „Nacionalinė kredito unija“ nenurodė (CPK 178 straipsnis), jog egzistuoja FABĮ 11 straipsnyje nurodyti pagrindai, dėl kurių įmonė UAB „Toplit“ negalėtų būti paskirta bankrtoto administratore. Teismas taip pat įvertina, kad tiek pareiškėjos, tiek siūlomos bankroto administratorės buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), prašomos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos suma iki mokūmo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos yra nežymi, įmonė šiuo metu vykdo tik 4 bankroto procedūras, o kitų administratorių kandidatūrų teismui nebuvo pateikta.
Atsižvelgdamas į bankroto administratorės nurodytą sumą, reikalingą bankroto procedūroms, teismas pareiškėjos bankroto administratore skiria UAB „Toplit“, kuri pateikė sutikimą atlikti bankroto procedūras (FABĮ 4 straipsnio 7 dalis). Teismas nenustatė FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti UAB „Toplit“ bankroto administratore.
FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
Dėl būtiniesiems poreikiams skirtinos sumos.
Pareiškėja nurodė, kad jos būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti reikalinga 1400,00 Eur suma. Tuo tarpu trečiojo asmens BKU „Nacionalinė kredito unija“ vertinimu, prašomos patvirtinti būtinosios išlaidos yra neprotingai didelės, deklaratyvaus pobūdžio.
Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teismo nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi būti nurodyta lėšų suma fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
Pateiktame pareiškime pareiškėja nurodė, kad jai kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 1400,00 Eur piniginių lėšų suma, kurią sudaro: 380,00 Eur maistui, 448,00 Eur vaikų išlaikymui, 169,00 Eur išlaidų automobiliui, 106,00 Eur išlaidų būsto išlaikymui, 200,00 Eur išlaidų aprangai ir avalynei, 50,00 Eur išlaidų sveikatai ir asmens higienai, 47,00 Eur išlaidų įvairioms prekėms ir paslaugoms. Šiuo atveju matyti, kad iš bendros prašomos patvirtinti sumos nepilnamečiams vaikams tenka 448,00 Eur suma, o likusi 952,00 Eur suma tenka pareiškėjai. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos sumos yra pagrįstos ir būtinos bei užtikrinančios orų tiek pareiškėjos, tiek jos nepilnamečių vaikų gyvenimą. Be kita ko, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja viena augina du nepilnamečius vaikus, gyvena tretiesiems asmenims priklausančiame namie, ir užima svarbias pareigas darbo vietoje, kurios būtent ir leidžia išlaikyti šeimą bei tenkinti kreditorių reikalavimus pagal galimybes. Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai reikia 1400,00 Eur sumos per mėnesį būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti, pripažįsta tokią sumą optimalia ir nustato ją nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).
Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį pareiškėjos kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 – 3 dalimis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 334 straipsniu,
nutaria:
iškelti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.
Paskirti A. B. bankroto administratore UAB „Toplit“, sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (buveinės adresas (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)) ir jai siųsti nutarties kopiją.
Patvirtinti 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų ir 00 ct) sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį A. B. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų ir 00 ct) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Ukmergės g. 222, 07157, Vilnius), antstolei Marijai Gaivenei, antstolei Birutei Čereškienei, antstoliui Donatui Kisieliui, antstoliui Rimantui Vižainiškiui, antstolei Ingai Karalienei, antstoliui Dariui Jonaičiui, bei kredito įstaigoms akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bankas ir akcinei bendrovei „Swedbank“.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.