- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-23
- Bylos Nr.
- eAN2-127-1058/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01860-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties, kuria netenkintas A. S. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-27355-2025.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27355-2025 A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2025 m. liepos 30 d., 18.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo juostos, skirtos sukti į dešinę, nuvažiavo tiesiai. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktą. Institucijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimu A. S. paskirta administracinė nuobauda – 80 EUR dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-27355-2025
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. (toliau – ir apeliantas) prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. (teismo pastaba – apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma skundžiamos nutarties priėmimo data) nutartį; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes neįrodyta kaltė; 3) įvertinti liudytojo A. L. parodymų patikimumą ir galimus teisės pažeidimus, apie tai informuojant kompetentingas institucijas.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes apelianto kaltė neįrodyta, skundžiama nutartis grindžiama prielaidomis, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi nepatikimo liudytojo parodymais, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpciją ir įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrindiniu kaltės įrodymu laikė liudytojo A. L. parodymus. Liudytojas teigė, kad apeliantas galėjo važiuoti kita eismo juosta, skirta važiuoti tiesiai, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog ta eismo juosta buvo laisva ir pravažiuojama. Taip pat liudytojas teigė, jog apeliantas galėjo važiuoti net iš trečios eismo juostos, nors tokia galimybė nepatvirtinta nei vaizdo įrašu, nei schema, nei kitais duomenimis. Apelianto įsitikinimu, šie parodymai yra prielaidinio pobūdžio, paremti subjektyviu vertinimu, ne faktais, o pagal ANK 569 straipsnį kaltė negali būti grindžiama prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų neanalizavo ir nevertino, tokiu būdu pažeisdamas pareigą motyvuotai įvertinti įrodymus.
3.2. Akcentuojama, kad liudytojas A. L. parodė, jog apeliantas lenkė stovinčius automobilius, o jis (liudytojas) važiavo iš galo ir pasivijo. Apelianto vertinimu, tai reiškia, kad arba liudytojas pats važiavo ta pačia eismo juosta tokiu pačiu būdu, arba jis pats pažeidė eismo tvarką, keisdamas juostas ar važiuodamas ne pagal kelio ženklus. Atitinkamai sprendžiama ir tai, kad liudytojas nėra nešališkas, turi asmeninį interesą pateisinti savo veiksmus, o jo parodymai turi būti vertinami ypač kritiškai. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir nekritiškai perėmė liudytojo versiją, taip pažeisdamas teismų praktikoje taikomus įrodymų vertinimo principus. Juo labiau, pateiktame vaizdo įraše nenurodyta data ir laikas, nematyti visų eismo juostų, neįmanoma nustatyti, ar kita juosta buvo laisva, ar (ne)buvo kliūties. Skundžiamoje nutartyje buvo konstatuota, kad data ir laikas patvirtinami liudytojo paaiškinimais, tačiau tokia išvada neatitinka įrodymų patikimumo reikalavimų. Įrodymo identifikavimas negali būti grindžiamas vien subjektyviu asmens prisiminimu – tai sukuria pagrįstų abejonių dėl vaizdo įrašo patikimumo, kurios pagal nekaltumo prezumpciją turi būti aiškinamos mano naudai.
3.3. Apelianto nurodymu, liudytojas teigė, kad tariami pažeidimai buvo daromi ir kitose sankryžose, tačiau jokių vaizdo įrašų, protokolų ar kitų įrodymų nepateikta. Šie teiginiai tėra nuomonė, o ne faktai, ir neturėjo būti vertinami sprendžiant dėl kaltės konkrečioje byloje, t. y. skundžiamoje nutartyje nebuvo atskirtas faktas nuo subjektyvaus vertinimo, taip pažeidžiant proceso taisykles. Todėl atsižvelgiant į tai, kad liudytojas pateikė prieštaringus ir objektyviais duomenimis nepagristus parodymus, o jo parodymai galimai neatitinka tikrovės ir turi melagingų parodymų požymių, vaizdo įrašas buvo daromas jam vairuojant transporto priemonę, prašoma įvertinti liudytojo A. L. veiksmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio kontekste ir apie tai informuoti kompetentingas institucijas. Taip pat prašoma įvertinti liudytojo veiksmus dėl mobiliojo telefono naudojimo vairuojant, galimai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir perduoti informaciją atsakingai institucijai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį.
4.1. Pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs A. S. skundą, jo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą skundžiamoje nutartyje detaliai išdėstydamas ir įvertindamas skundo motyvus bei pateiktus argumentus. Institucijos teigimu, vien tai, jog apeliantas nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismo padarytomis išvadomis ir pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai ar kad skundžiamas procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, kurios būtų lėmusios nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai – kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Atitinkamai akcentuojama ir tai, kad ANK 22 straipsnyje nurodyta, jog administracinės nuobaudos paskirtis atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties motyvus, A. S. apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas Institucijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimą nepakeistą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nesudaro.
6. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27355-2025 A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2025 m. liepos 30 d., 18.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo juostos, skirtos sukti į dešinę, nuvažiavo tiesiai, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktą. Apeliaciniame skunde neginčijama, kad A. S. iš tiesų nurodytoje sankryžoje vairuodamas transporto priemonę iš eismo juostos, skirtos sukti į dešinę, nuvažiavo tiesiai, tačiau akcentuojama, jog šias aplinkybes užfiksavusiame vaizdo įraše nėra matomi data ir laikas, taip pat ir visos eismo juostos, neįmanoma nustatyti, ar kita juosta buvo laisva, ar (ne)buvo kliūties, be to, liudytojas A. L. nėra nešališkas, turi asmeninį interesą pateisinti savo veiksmus, o jo parodymai turi būti vertinami ypač kritiškai, be kita ko, BK 235 straipsnio kontekste.
7. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
8. Pažeidimai, susiję su įrodymų tyrimu ir jų vertinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-2-303/2022, 2AT-14-489/2025). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamus Institucijos ir pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu, 8 punkte įtvirtinta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
10. Tiek apeliaciniame skunde, tiek viso proceso metu, A. S. ginčijo jo padaryto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, t. y. jo padarymo datą ir laiką, liudytojo A. L. parodymų patikimumą. Apelianto teigimu, vaizdo įraše, kuriame neva užfiksuotas jo padarytas administracinis nusižengimas, nėra matomi laikas ir data. Vis tik, tai savaime nereiškia, jog tokių duomenų negalima nustatyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad minimą vaizdo įrašą kartu su pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolu, pateikė A. L., savo asmens tapatybę patvirtinęs prisijungdamas per elektroninius valdžios vartus, kartu konstatuodamas esąs įspėtas už melagingą įskundimą ar pranešimą pagal BK 236 straipsnį. Atitinkamai minimame parodymų protokole nurodyta, kad pranešamo įvykio data ir laikas yra 2025 m. liepos 30 d. 18.45 val., nors pačiame vaizdo įraše iš tiesų šie duomenys neatsispindi. Visgi, kaip teisingai akcentuota ir skundžiamoje nutartyje, vaizdo įrašas nėra vienintelis galimas įrodymas, kuriuo nustatinėjamos faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės, o jame užfiksuoti duomenys gali būti lengvai patikrinami.
11. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti A. L. padaryto vaizdo įrašo patikimumu, nenustatyta ir duomenų, leidžiančių manyti, jog liudytojas būtų suinteresuotas apklabėti pareiškėją. Vaizdo įraše fiksuotos aplinkybės sutampa ir su nurodytomis pranešėjo A. L. parodymų protokole. Teismų praktikoje įrodymais administracinio nusižengimo byloje pripažįstami bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais vadovaudamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, ir šie duomenys, be kita ko, gali būti nustatomi ir asmenų, kurie nėra pareigūnai, pranešimais apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog fizinio asmens pateiktas vaizdo įrašas gali būti įrodymu administracinio nusižengimo byloje, jei jis atitinka kitus jiems keliamus reikalavimus.
12. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (https://beta.meteo.lt/?pid=archyvas&station=vilniaus-ams&date=2025-07-30) duomenų, akivaizdu, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną lijo, be kita ko, ir kurį laiką prieš jo padarymą, ką patvirtina ir pateiktame vaizdo įraše matoma šlapia kelio danga. Vadovaujantis šiais duomenimis taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. lietus nebuvo fiksuojamas, nedidelis lietus nustatytas nuo 19 val. Vaizdo įraše taip pat matyti, kad žmonės vaikšto be skėčių, ant pranešėjo vairuojamos transporto priemonės priekinio stiklo nematyti krentant lietaus lašų. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, jog pranešėjo nurodyta administracinio nusižengimo padarymo data ir laikas yra klaidingi.
13. Apelianto teigimu, nors buvo nurodyta, kad jis galėjo važiuoti kita eismo juosta, skirta važiuoti tiesiai, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ta eismo juosta buvo laisva ir pravažiuojama, o iš vaizdo įrašo nematyti visų eismo juostų, neįmanoma nustatyti, ar kita juosta buvo laisva, ar (ne)buvo kliūties. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. tiksliai neprisiminė, dėl kokių aplinkybių jis eismo juostoje, skirtoje sukti tik į dešinę, važiavo tiesiai, ir kaip galimas to priežastis įvardino galimai buvusius toje eismo juostoje kelio darbus ar avariją. Visgi, jokių tai pagrindžiančių įrodymų bylos medžiagoje nėra. Nors sutiktina, kad šios aplinkybės neužfiksuotos ir pateiktame vaizdo įraše – jame matoma tik pirma eismo juosta, kurioje buvo pranešėjo ir apelianto transporto priemonės, taip pat dešinėje kelio pusėje buvę kelio ženklai, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, vaizdo įrašas nebuvo vieninteliu įrodymu, pagrindžiančiu apelianto padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Pranešėjas A. L., dar teikdamas parodymų protokolą, pažymėjo, jog automobilis „Toyota Prius“ agresyviai manevruodamas pravažiavo kelias sankryžas prieš tai lenkdamas automobilius per juostas sankryžose, kuriomis draudžiama važiuoti tiesiai, neleisdamas persirikiuoti pagal taisykles važiuojantiems žmonėms, galiausiai tą patį padarė pažeisdamas taisykles ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Institucijai besiaiškinant šio įvykio aplinkybes, A. L., teikdamas papildomą paaiškinimą, pakartojo parodymų protokole užfiksuotus duomenis, kartu akcentuodamas, jog (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryžoje vyko kelio darbai, tačiau ši konkreti sankryža jau buvo visiškai išasfaltuota ir eismas joje nebuvo ribojamas. Iš tiesų, aplinkybė, kad kelias buvo išasfaltuotas, matyti vaizdo įraše, atitinkamai jame pastebimas ir dar neatliktas kelio ženklinimas, nesutvarkyti važiuojamosios dalies borteliai. Taigi, A. L. nuoseklūs parodymai atitinka jo darytą vaizdo įrašą, todėl nėra pagrindo jais netikėti.
14. Apeliantas kelia abejones dėl to, jog pranešėjas nepagrįstai akcentavo, kad kitose sankryžose jis neva taip pat darė tariamus pažeidimus, taip pat atkreipė dėmesį, kad pranešėjas važiavo jam iš paskos, todėl arba pats važiavo ta pačia eismo juosta tokiu pačiu būdu, arba jis pats pažeidė eismo tvarką, keisdamas juostas ar važiuodamas ne pagal kelio ženklus ir turi asmeninį interesą pateisinti savo veiksmus. Tuo pačiu prašoma įvertinti ir A. L. veiksmus dėl mobiliojo telefono naudojimo vairuojant, galimai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakant į šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nagrinėjami pranešėjo veiksmai, vertinamas tik apelianto padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryžoje, t. y. Institucijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimas yra surašytas apelianto atžvilgiu, atitinkamai vertinamas tik jo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Nei apeliaciniame skunde, nei administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie apygardos teismui leistų abejoti A. L. parodymų objektyvumu ar, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Siekiant įrodyti pranešėjo šališkumą administracinio nusižengimo byloje, nepateikta jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų. Vien deklaratyvus teiginys dėl galimai pranešėjo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nesudaro pagrindo teismui laikyti, kad A. L. buvo šališkas. Be to, priešingai nei akcentuojama apeliaciniame skunde, ne pranešėjas, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog apeliantas sankryžoje tiesiai galėjo važiuoti net iš trečios eismo juostos, nors tokia galimybė iš tiesų nenustatyta. Savaime tai nepaneigia A. S. veiksmų, prieštaraujančių Kelių eismo taisyklėms, atlikimo, tuo tarpu pranešėjo minimos aplinkybės dėl agresyvaus pažeidėjo vairavimo turėjo reikšmės pranešėjui tuo aspektu, jog šioje sankryžoje, dar degant raudonam šviesoforo signalui, jis jau buvo pradėjęs vaizdo įrašymą, tokiu būdu tikėdamasis analogiško apelianto elgesio. Taigi, aptariamos aplinkybės paminėtos pagrįstai.
15. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs A. S. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu dėl A. S. kaltės padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti priimtą skundžiamą procesinį sprendimą vadovaujantis vien tik A. S. apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
16. Apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos administracinės nuobaudos aspektu.
17. Administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
18. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Institucija, skirdama A. S. administracinę nuobaudą – 80 EUR dydžio baudą, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo už asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog A. S. anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už ANK 417 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Aptartos aplinkybės A. S., kaip vairuotoją, charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o jam skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia, nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, nepriverčia jo būti atidesniu eismo dalyviu. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. S. paskirta administracinė nuobauda – bauda – ir jos dydis yra tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, todėl ją mažinti nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas, kad grėsmę eismo saugumui keliantys pažeidėjai būtų teisingai nubausti bei užkirstas kelias jiems daryti tokius nusižengimus ateityje.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.