Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-11-25 · Civilinė byla Nr. e2VP-21597-1167/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-25
Bylos Nr.
e2VP-21597-1167/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16801-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Adomaitytė
Suinteresuotas asmuo
L. I., R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-21597-1167/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16801-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 3.5.24 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,dalyvaujant suinteresuotam asmeniui L. I.,suinteresuotam asmeniui R. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl teisinių pasekmių už teismo sprendimo nevykdymą taikymo, suinteresuoti asmenys: L. I., R. J., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas antstolis Robertas Vasiliauskas kreipėsi į teismą, prašydamas teismo spręsti klausimą dėl atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6–7 dalyse, taikymo suinteresuoto asmens R. J. atžvilgiu.

2. Prašyme nurodoma, kad antstoliui yra pateikta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta suinteresuoto asmens L. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Vykdymo metu gautas išieškotojo L. I. pranešimas, kad skolininkė R. J., vaikų mama, 2022 m. gegužės mėn. piktybiškai nevykdė teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos. 2022 m. rugpjūčio 10 d. antstolis surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – ir Aktas).

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo L. I. atsiliepime į antstolio prašymą prašo antstolio prašymą tenkinti ir skirti suinteresuotam asmeniui R. J. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo nutartį dieną išieškotojo naudai. Nurodo, kad vaikų motina R. J. nesilaiko nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos, piktnaudžiauja savo valdžia, riboja ir trukdo tėvo ir vaikų bendravimui. Pažymi, kad tai nėra vienintelis atvejis. Antstolio Mindaugo Dabkaus 2020 m. liepos 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina vaikų motinos sprendime nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą. Tai, kad suinteresuotas asmuo negavo vaikų gegužės 2, 5, 7–8 dienomis, įrodo elektroniniai laiškai. Pažymi, kad šią vasarą jam buvo leista bendrauti su vaikais tik vieną savaitę, o praėjusiais metais tik keturias dienas. Suinteresuoto asmens teigimu, vaikams per ilgą jų motinos nuteikinėjimo prieš tėtį laikotarpį išsivystė tėvų atstūmimo sindromas. Šiandien vaikų motina vaikų tėčiu įvardija savo sutuoktinį M. J., o vaikai tam neprieštarauja, nes žino, su kuo yra priversti gyventi. Suinteresuoto asmens vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje yra pagrindas skirti baudą už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą. Anot suinteresuoto asmens, nesiėmus veiksmų, būtų paneigiamas ne tik teismo nutarties vykdymo privalomumas, tačiau pažeisti ir vaikų tėvo bei pačių vaikų teisėti lūkesčiai bei interesai.

4. Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepime į antstolio prašymą prašo antstolio prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimo dalį dėl išieškotojo bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimo visais atvejais vykdė, stengėsi, kad vaikai bendrautų su išieškotoju pagal teismo 2021 m. gegužės 5 d. nustatytą tvarką. Jeigu išieškotojo bendravimas su vaikais neįvyko, tokie atvejai atsirado dėl paties išieškotojo konfliktų su vaikais, lėmusių vaikų nenorą bendrauti su išieškotoju. Paaiškino, kad 2022 m. gegužės 2 d. bendravimas su vaikais neįvyko, nes sūnui būrelis baigėsi tik apie 15.50 val., o grįžę vaikai turėjo ruošti namų darbus; 2022 m. gegužės 5 d. bendravimas neįvyko dėl pačių vaikų nenoro, o 2022 m. gegužės 7–8 d. bendravimas neįvyko, nes pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, tai nebuvo tas savaitgalis, kurį vaikų tėvas turėjo praleisti su vaikais. Anot suinteresuoto asmens, antstolio Roberto Vasiliausko Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas surašytas nesant pakankamai objektyvių duomenų dėl 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytos skyrium gyvenančio išieškotojo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo. Skolininkė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji teismo nustatytus įpareigojimus vykdė, išieškotojas buvo laiku informuotas apie vaikų galimybes bendrauti, kaip nustatyta teismo nutartimi, todėl nėra pagrindo skolininkės veiksmuose konstatuoti piktybišką vengimą vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodo, kad Skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų šeima yra žinoma; paskutinį kartą 2022 m. gegužės 17 d. gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau vaiko teisių pažeidimų nenustatyta ir nebuvo atliktas vaikų situacijos vertinimas. Šalims nepavyksta rasti kompromiso dėl bendravimo su vaikais, o nepilnamečiai nelabai noriai vyksta į tėvo namus, konfliktinės situacijos kartojasi. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepilnamečių J. I. ir J. I. amžiaus tarpsnio ypatumus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo bei teismo sprendimo privalomumo principais, tėvai turėtų užtikrinti vaiko teisę bendrauti pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, tačiau reikalavimas besąlygiškai laikytis bendravimo tvarkos turėtų atitikti protingumo kriterijus bei neprieštarauti vaiko teisėms bei teisėtiems interesams.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. I. prašė tenkinti antstolio Roberto Vasiliausko prašymą, suinteresuotas asmuo R. J. prašė antstolio prašymą atmesti.

Prašymas netenkinamas.

Bylos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

7. Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 11 d. antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymu priimta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikinoji suinteresuoto asmens L. I. ir nepilnamečių vaikų J. I. ir J. I. bendravimo tvarka (toliau – ir Nutartis).

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytos bendravimo tvarkos 1, 2 ir 5 punktai ir jie išdėstyti taip:

1. Atsakovas L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. praleidžia nuo 16 val. iki 20 val. (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d. – iki 20.30 val.) kiekvieną ketvirtadienį, taip pat pirmadieniais tuomet, kai pirmadienis seka po savaitgalio, kai atsakovas nebuvo susitikęs su vaikais.

2. Atsakovas L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, nuo šeštadienio 10:30 val. iki sekmadienio 19:30 val. Mėnesio savaitė laikoma pirma, kai ne mažiau kaip trys savaitės dienos pakliūna į tą mėnesį.

5. Atsakovas bendrauja su vaikais jų mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario) laiku bendru šalių susitarimu. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų mokyklinių atostogų metu mokslo metais atsakovas praneša vaikų mamai ieškovei R. J. (elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute) ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų su vaikais pradžios. Vaikų vasaros atostogų metu atsakovas su vaikais turi teisę praleisti ne mažiau kaip 14 dienų su nakvyne, ne ilgesniais kaip 7 dienų laikotarpiais nepertraukiamai (papildomai šalia numatyto bendravimo savaitgaliais). Neporiniais metais (2021 m., 2023 m. ir t. t.) atsakovas turi pirmumo teisę pasirinkti atostogavimo su vaikais laiką, apie kurį privalo pranešti ieškovei iki einamųjų metų birželio 1 d. Poriniais metais (2022 m., 2023 m. ir t. t.) atitinkamai ieškovė R. J. turi pirmumo teisę pasirinkti atostogavimo su vaikais laiką, apie kurį privalo pranešti atsakovui iki einamųjų metų birželio 1 d.

Papildyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatyta bendravimo tvarka šiuo punktu:

8. Jei šalys elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute nesusitaria kitaip, atsakovas L. I. nepilnamečius vaikus J. I. ir J. I. bendravimui pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą. Atsakovui neturint transporto priemonės ir atvykstant pasiimti vaikų viešuoju transportu, atsakovas su vaikais susitinka jo vaikams ir ieškovei nurodytoje transporto stotelėje prie vaikų namų, atsakovo nurodytu tiksliu laiku, atsižvelgiant į viešojo transporto eismo grafikus ir nustatytą bendravimo laiką. Vakarais atsakovas grąžina vaikus palydėdamas vaikus iki jų namų (laiptinės) durų.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi papildyta bendravimo tvarka, tvarkos 1 ir 2 punktus išdėstant taip:

1. Atsakovas L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. praleidžia nuo 16 val. iki 20 val. (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d. – iki 20.30 val.) kiekvieną ketvirtadienį, taip pat pirmadieniais tuomet, kai pirmadienis seka po savaitgalio, kai atsakovas nebuvo susitikęs su vaikais. Ieškovė R. J. iki bendravimo dienos 14 val. informuoja atsakovą L. I., ar vaikai tą dieną turi galimybių ir ketina (neturi galimybių ir (ar) neketina) bendrauti su tėvu.

2. Atsakovas L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, nuo šeštadienio 10:30 val. iki sekmadienio 19:30 val. Mėnesio savaitė laikoma pirma, kai ne mažiau kaip trys savaitės dienos pakliūna į tą mėnesį. Ieškovė R. J. iki penktadienio, einančio prieš bendravimo savaitgalį, 19 val. informuoja atsakovą L. I., ar vaikai tą savaitgalį turi galimybių ir ketina (neturi galimybių ir (ar) neketina) bendrauti su tėvu.

10. 2022 m. rugpjūčio 10 d. antstolis priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą aktą, gavęs išieškotojo L. I. pranešimą, kad skolininkė R. J. nevykdo teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Išieškotojo L. I. 2022 m. gegužės 9 d. prašyme, pateiktame antstoliui, nurodoma, kad jis vaikų negavo 2022 m. gegužės 2 d., 2022 m. gegužės 5 d. ir 2022 m. gegužės 7– 8 d. savaitgalį.

Dėl teisinių pasekmių už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą taikymo

11. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

12. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju – o nagrinėjamu atveju sprendžiamas būtent dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonių, (ne)vykdymo klausimas – bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 5 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 44 punktas). Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens (išieškotojo) L. I. atsiliepime į antstolio prašymą išdėstytas prašymas skirti skolininkei baudą išieškotojo naudai arba pervesti baudą į vaikų sąskaitas yra teisiškai nepagrįstas.

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Nutarties (ne)vykdymo 2022 m. gegužės 2 d., 5 d. ir 2022 m. gegužės 7–8 d. (savaitgalį). Suinteresuotas asmuo (skolininkė) R. J. atsiliepime į antstolio prašymą neginčijo aplinkybės, kad suinteresuoto asmens L. I. bendravimas su vaikais nurodytomis dienomis neįvyko, nurodė to priežastis: 2022 m. gegužės 2 d. (pirmadienį) bendravimas su vaikais neįvyko, nes sūnui būrelis baigėsi tik apie 15.50 val., o grįžę vaikai turėjo ruošti namų darbus; 2022 m. gegužės 5 d. (ketvirtadienį) bendravimas neįvyko dėl pačių vaikų nenoro, o 2022 m. gegužės 7–8 d. bendravimas neįvyko, nes pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, tai nebuvo tas savaitgalis, kurį vaikų tėvas turėjo praleisti su vaikais. Suinteresuotas asmuo L. I. byloje laikėsi pozicijos, kad vaikų motina R. J. nesilaiko Nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos, piktnaudžiauja savo valdžia, riboja ir trukdo tėvo ir vaikų bendravimui, o per ilgą vaikų motinos vaikų nuteikinėjimo prieš tėvą laikotarpį vaikams išsivystė tėvų atstūmimo sindromas.

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

16. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021, 35 punktas).

17. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti skolininkei R. J. atsakomybę už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą nagrinėjamu atveju nėra. Tokią išvadą teismas daro dėl šių motyvų.

18. Pirma, išieškotojas L. I. byloje kvestionuoja skolininkės R. J. nurodytą 2022 m. gegužės 2 d. neįvykusio bendravimo su vaikais priežastį – namų darbų atlikimą, pateikdamas Vilniaus „Taikos“ progimnazijos 2022 m. kovo 23 d. raštą, kuriame nurodoma, kad namų darbų ruošimui ketvirtoje klasėje rekomenduojama skirti 1 valandą per dieną, po pamokų nepilnamečiai šalių vaikai lanko Visos dienos mokyklos grupę, bendrauja su bendraklasiais bei užsiima jiems patinkančia popamokine veikla lankydami būrelius progimnazijoje bei mieste; progimnazijoje J. lanko Jaunučių chorą (antradieniais ir ketvirtadieniais), J. – Judriųjų žaidimų būrelį (pirmadieniais), šie būreliai baigiasi iki 16 val., Visos dienos mokyklos grupė organizuojama iki 18 val. (2 t., b. l. 91). Viena vertus, pateiktas raštas savaime nepaneigia, kad minėtą dieną (2022 m. gegužės 2 d.) vaikai iš tiesų turėjo atlikti namų darbus, juo labiau kad iš 2021 m. birželio 14 d. vaiko situacijos vertinimo anketos (vaiko situacijos aptarimo su vaiku) matyti, kad vaikai mokosi ir būdami su išieškotoju, nors konkrečiai šalių sūnui toks mokymasis ir nepatinka (2 t., b. l. 38). Kita vertus, tam, kad būtų galima spręsti apie sąmoningą bei piktybinį Nutarties nevykdymą ir taikyti už tai skolininkei teisinę atsakomybę, pavienio Nutarties nevykdymo fakto neužtenka.

19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bauda, teismo skiriama už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams (arba, kaip šiuo atveju – neturtiniams) interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 63 punktas).

20. Nors išieškotojas L. I. nurodo, kad tai yra ne vienintelis atvejis, kai skolininkė nesilaiko teismo sprendimu nustatytos išieškotojo bendravimo su vaikais tvarkos, ir pateikia antstolio Mindaugo Dabkaus 2020 m. liepos 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris, anot išieškotojo, tai patvirtina, tačiau skolininkė atsiliepime atskleidė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1581-619/2021 buvo atmestas išieškotojo atskirasis skundas dėl Vilniaus apylinkės teismo nutarties, kuria teismas netenkino antstolio Mindaugo Dabkaus prašymo skirti skolininkei R. J. baudą už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą. Be to, ir iš antstolio Roberto Vasiliausko vykdomos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-27866-1090/2021, palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-514-580/2022, antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimas dėl baudos skolininkei R. J. skyrimo už Nutarties nevykdymą buvo atmestas. Taigi byloje nėra duomenų apie ankstesnius skolininkės R. J. teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo atvejus, priešingai, pateikti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose skolininkės kaltė dėl teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo nebuvo konstatuota.

21. Antra, skolininkė R. J. nurodo, kad 2022 m. gegužės 5 d. (ketvirtadienį) bendravimas neįvyko dėl pačių vaikų nenoro. Išieškotojas L. I. byloje laikosi pozicijos, kad dėl ilgalaikių neteisėtų skolininkės veiksmų (vaikų nuteikinėjimo prieš tėvą) vaikams išsivystė Tėvų atstūmimo sindromas. Pirmiausiai teismas pažymi, kad nurodytas sindromas, be kita ko, nebūdamas teisinė kategorija, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Antra, jau anksčiau teismai, spręsdami Nutarties nevykdymo klausimą, yra pateikę vertinimą, kad vaikų nenorą nustatytu laiku bendrauti su tėvu galėjo nulemti ir paties išieškotojo nepakankamas lankstumas vaikų atžvilgiu, nepakankamos pastangos suinteresuoti vaikus bendromis veiklomis bei bendravimo su tėvu nauda, o tai, kad tinkamas tėvo ir vaikų bendravimas nebuvo užtikrintas numatytų susitikimų metu, nulėmė ne konkretūs skolininkės veiksmai ar neveikimas, o vaikų sprendimas, kai vaikai kartais atsisakydavo vykti su tėvu (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-514-580/2022, 18 punktas). Kaip matyti iš byloje pateikto 2022 m. gegužės 5 d. abiejų tėvų susirašinėjimo, skolininkė iš anksto informavo išieškotoją apie vaikų nenorą tą dieną bendrauti su išieškotoju, nurodė priežastį – norą kieme žaisti su draugais, pasiūlė išieškotojui pačiam įkalbinti vaikus, tačiau tuo šalių susirašinėjimas ir baigėsi. Kitaip, nei tai darė teismai ankstesnėje byloje, vertinti susiklosčiusios situacijos, t. y. kad vaikų nenorą bendrauti su tėvu būtų nulėmę skolininkės kalti ar neatsargūs veiksmai, teismas neturi pagrindo. Šiame kontekste aplinkybė, kad vaikai tėvu vadina skolininkės sutuoktinį, turint omenyje tai, jog jie kartu gyvena, skolininkės sutuoktinis, vadovaujantis skolininkės paaiškinimais, rūpinasi vaikais, kita vertus, vaikai tėvu vadina ir išieškotoją, taip pat savaime nepagrindžia skolininkės kaltės dėl Nutarties nevykdymo.

22. Trečia, skolininkė R. J. nurodo, kad 2022 m. gegužės 7–8 d. vaikų bendravimas su išieškotoju neįvyko, nes pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, tai nebuvo tas savaitgalis, kurį vaikų tėvas turėjo praleisti su vaikais. Teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria papildyta Nutartimi nustatyta bendravimo tvarka, 2 punkte nustatyta, kad atsakovas L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, nuo šeštadienio 10:30 val. iki sekmadienio 19:30 val. Mėnesio savaitė laikoma pirma, kai ne mažiau kaip trys savaitės dienos pakliūna į tą mėnesį. Pagal šį apibrėžimą, 2022 m. gegužės 7–8 d. savaitgalis, kaip teisingai nurodo skolininkė, priklausė pirmajai gegužės mėn. savaitei, t. y. ne tai, kurią turėjo vykti išieškotojo bendravimas su vaikais (antros ir ketvirtos savaitės savaitgaliais).

23. Teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti skolininkei atsakomybę už Nutarties nevykdymą buvimo, atkreipia dėmesį ir į tai, kad Nutartis buvo iš esmės vykdoma tiek iki ginčo laikotarpio, t. y. iki 2022 m. gegužės 2, 5, 7–8 d. (tą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-27866-1090/2021), tiek po ginčo laikotarpio – nors išieškotojas teismo posėdžio metu nurodė neprisimenantis, kaip (ar) vyko bendravimas su vaikais toliau gegužės mėn., tačiau skolininkės pateikti dokumentai – Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2 t. b. l. 101–114), patvirtina, kad išieškotojas bendravo su vaikais 2022 m. gegužės 14–15 d. savaitgalį, pats išieškotojas taip pat patvirtino, kad vasarą bendravo su vaikais vieną savaitę. Nors išieškotojo bendravimas su vaikais kitomis dienomis nėra tiesioginis šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau paminėti bendravimo faktai patvirtina, kad Nutartis nėra (nebuvo) nevykdoma sistemingai, o pasitaikantys pavieniai nevykdymo atvejai, motyvuoti vaikų nenoro, nėra pakankami siekiant konstatuoti, jog skolininkė nesikooperuoja, tėvų valdžią panaudoja prieš nepilnamečių vaikų interesus, ir dėl to teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

24. Pažymėtina, kad ir Tarnybos išvadoje nurodoma, jog šalims (t. y. abiem tėvams) nepavyksta rasti kompromiso dėl bendravimo su vaikais, o nepilnamečiai nelabai noriai vyksta į tėvo namus, konfliktinės situacijos kartojasi, todėl, Tarnybos nuomone, tėvai turėtų užtikrinti vaiko teisę bendrauti pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, tačiau reikalavimas besąlygiškai laikytis bendravimo tvarkos turėtų atitikti protingumo kriterijus bei neprieštarauti vaiko teisėms bei teisėtiems interesams.

25. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, antstolio prašymas dėl teisinių pasekmių už teismo sprendimo nevykdymą taikymo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko prašymo dėl teisinių pasekmių už teismo sprendimo nevykdymą taikymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Adomaitytė