- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-1581-619/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25513-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Salvador
- Suinteresuotas asmuo
- L. I., R. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio M. D. prašymą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys: L. I. (išieškotojas), R. J. (skolininkė), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis M. D. kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl baudos iki trijų šimtų eurų už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną skyrimo skolininkei R. J. išieškotojo L. I. naudai.
2. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-577-1045/2018, kuriuo nustatyta išieškotojo L. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. 2020-08-12 atsakovei surašytas raginimas vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus Nr. S-20-28-16753, kuriuo atsakovė įpareigojama įvykdyti teismo sprendimą. 2020-08-14 antstolio kontoroje gautas atsakovės paaiškinimas, kad su siųstu raginimu ji nesutinka, ir pabrėžė, kad pats išieškotojas nevykdo bendravimo tvarkos. 2020-08-24 antstolio kontoroje gautas išieškotojo pranešimas, kad savaitgalį t.y. 2020-08-22-23 dienomis turėjo praleisti laiką su vaikais, tačiau vaikų negavo, taip pat negali su vaikais susisiekti telefonu. 2020-08-30 antstolio kontoroje gautas išieškotojo pranešimas, kad teismo sprendime atsakovė turi užtikrinti ryšį su vaikais: mob. tel., Viber, bet šio sprendimo punkto nesilaikoma. Pagal nustatytą tvarką rugpjūčio 22-23 d. vaikai turėjo laiką praleisti su tėvu, tačiau pagal ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą matyti, kad vaikai nuo 2020-08-21 iki 2020-08-30 leis atostogas pas atsakovės tėvus. Taip pat pagal teismo sprendimą skolininkė turi pareigą užtikrinti ryšių priemones nepilnamečių vaikų susisiekimui ir bendravimui su atsakovu (mobiliuoju telefonu, interneto prieiga, „Skype“, „Viber“ ar kita analogiška pokalbių internetu bei telefonu programa), o pagal ieškovo paaiškinimus, jo telefonas yra blokuojamas skambinant vaikams. Antstolio vertinimu, teismo sprendimas nėra vykdomas, todėl spręstinas klausimas dėl baudos R. J. skyrimo išieškotojo L. I. naudai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) L. I. pateikė teismui atsiliepimą į antstolio prašymą, kuriame nurodė, kad prašymas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.
4. Nurodė, kad vaikų motina R. J. piktybiškai ir sistemingai nesilaiko 2018 m. balandžio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytos bendravimo tvarkos, R. J., piktnaudžiauja savo valdžia, ji sąmoningai nesilaiko teismo sprendime nustatytos bendravimo tvarkos, riboja ir trukdo tėvo ir vaikų bendravimui. Iš užfiksuotų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad dėl motinos R. J. įtakos vaikai gali prarasti ryšį su tėčiu, kadangi ji piktybiškai riboja ir trukdo vaikams susitikti su tėvu, o tam išsigalvoja aibę priežasčių, kad vaikai serga, nenori susitikti ir kt. Išieškotojas nemato kitos galimybės kaip prašyti teismo skirti pinigines baudas skolininkei už visas jam atimtas galimybes bendrauti su vaikais ne tik už antstolio M. D. prašyme nurodytas datas, bet ir už visas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas datas. 2020-10-01 d. rašte Nr. S-20-15-16864 yra užfiksuota išieškotojo 13149,56 Eur skola skolininkei, todėl ir ženkli bauda neturės įtakos skolininkės finansinei padėčiai. Ženkli bauda galėtų būti pervesta į vaikų sąskaitas, jeigu šis skolininko prašymas atsispindėtų teismo sprendime.
5. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) R. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su antstolio akte nurodytomis aplinkybėmis nesutinka.
6. Paaiškino, jog teismo sprendimą dalyje dėl išieškotojo bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimo visais atvejais vykdė. Jeigu išieškotojo bendravimas su vaikais neįvyko, tokie atvejai atsirado dėl paties išieškotojo konfliktų su vaikais arba išieškotojo atsisakymo su vaikais bendrauti. Kiekvienais metais (vasarą) vaikai atostogaudavo tiek su išieškotoju, tiek su skolininke ar jos šeimos nariais. 2020-08-07 išieškotojas informavo skolininkę, kad 2020-08-10 pasiims vaikus atostogoms, todėl išieškotojas turėjo praleisti visą darbo savaitę ir artimiausią savaitgalį, t.y. rugpjūčio 15-16 savaitgalį. Būtent dėl tokių išieškotojo planų atostogauti su vaikais, išieškotojas neturėjo bendrauti su vaikais rugpjūčio 22-23 savaitgalį. Skolininkė visada skatina vaikus kasdien bendrauti su išieškotoju ir šias sąlygas išieškotojui sudaro. Aplinkybes, kad vaikai kasdien kalba su tėvu mobiliaisiais telefonais, patvirtina 2020-09-03 Vaiko (J. I.) situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1318. Vaikas pripažino, kad būdama pas senelius kasdien kalbėjosi telefonu su išieškotoju. Skolininkė deda visas pastangas, kad vaikų telefonai veiktų sklandžiai, nupirko vaikams naujus mygtukinius mobiliuosius telefonus, kad telefonų baterija kuo ilgiau laikytų, vaikai mažiau laiko praleistų žaisdami mobiliaisiais telefonais.
7. Išvadą byloje teikianti institucija –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą.
8. Nurodė, kad sprendžiant dėl baudos skolininkei skyrimo teismas turi įvertinti ne tik tai ar formaliai nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos nevykdymą. Susipažinus su vaikų situacijos vertinimo anketų turiniu, tikėtina, jog bendravimo tvarkos nėra laikomasi, nes matytis ir bendrauti su tėčiu vengia patys nepilnamečiai būtent dėl atitinkamo tėvo elgesio (vaikai nurodo, jog jis nemandagiai bendrauja, keistai elgiasi ir pan., ką vaikai laiko nepriimtinu). Tuo atveju, jei teismas tenkintų antstolio pareiškimą ir nuspręstų skirti baudą R. J., nustatant baudos dydį prašoma atsižvelgti į tai, kad baudą motina turės sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi atmetė antstolio M. D. prašymą, kaip nepagrįstą.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išieškotojas vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018, 2020 m. birželio 10 d. informavo skolininkę R. J., kad išieškotojas nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 16 d. atostogaus su nepilnamečiais vaikais (antstolio vykdomoji byla Nr. 0028/20/00772, 10 psl.). Byloje nėra ginčo, kad išieškotojas 2020 m. rugpjūčio 10 d. pasiėmė nepilnamečius vaikus numatytoms atostogoms, tačiau tą pačią dieną grąžino juos į namus. Tai patvirtino ir pats išieškotojas teismo posėdžio metu. Įvertinęs byloje esantį šalių susirašinėjimą el. laiškais, teismas sprendė, jog išieškotojo atostogos laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., su nepilnamečiais vaikais neįvyko išimtinai dėl išieškotojo veiksmų, t.y. skolininkė vykdydama teismo sprendimą sudarė sąlygas išieškotojui pasiimti vaikus atostogoms, tačiau pats išieškotojas nesiekė bendradarbiauti su skolininke ir nepasiėmė vaikų išieškotojo numatytų atostogų laiku. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad skolininkė 2020 m. rugpjūčio 12 d. informavo išieškotoją, jog nepilnamečiai vaikai nuo 2020 m. rugpjūčio 21 dienos iki 30 dienos bus pas skolininkės, t.y. informavo išieškotoją apie nepilnamečių vaikų atostogas pas išieškotojos tėvus daugiau nei prieš savaitę. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad skolininkė nepažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 ir išieškotojui nepriklausė būti su nepilnamečiais vaikais 2020 m. rugpjūčio 22-23 dienomis.
11. Dėl reikalavimo skirti baudą skolininkei už tai, kad pagal teismo sprendimą nėra užtikrinamas nepilnamečių vaikų susisiekimas ir bendravimas su atsakovu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nei antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0028/20/00772 nei teismo nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad išieškotojo telefonas yra blokuojamas skambinant nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog paties išieškotojo elektroninis laiškas antstoliui patvirtina, kad nors ir ne kasdien, tačiau jis periodiškai bendrauja su nepilnamečiais vaikais telefonu, t.y. turi galimybę su vaikais susisiekti ryšio priemonėmis. Nors el. laiške antstoliui ir nurodyta, kad išieškotojo telefoną blokuoja ir tai jam patvirtino mobiliojo ryšio specialistai, tačiau tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė. Teismo vertinimu, tikėtina, kad vaikams būnant pas senelius kaime mobilus ryšys gali ne visada veikti, be to tikėtina, kad nepilnamečiai vaikai ne visada laiku pasikrauna mobiliuosius telefonus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad skolininkė antstolio prašyme nurodytais laikotarpiais nevykdė teismo sprendimo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo skirti skolininkei piniginę baudą ir antstolio M. D. prašymą atmetė, kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. I. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį ir skirti piniginę baudą už tai, kad skolininkė neleido išieškotojui bendrauti su vaikais 2020 m. rugpjūčio 22, 23 d. savaitgalį ir taip pažeidė teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką; skirti skolininkei piniginę baudą už sąmoningą melą davus priesaiką nemeluoti; skirti skolininkei piniginę baudą už antstolio M. D. faktinių aplinkybių apraše nurodytą kiekvieną epizodą.
13. Apeliantas nurodė, kad teismas teisingai nustatė, kad išieškotojas 2020 m. birželio 10 d. informavo skolininkę, kad vaikus paims atostogoms nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., tačiau nepaminėjo, kad išieškotojo atostogų pradžia abipusiu nutarimu buvo nukelta savaitę vėliau dėl skolininkės kraustymosi į naują butą. Pasisakydamas dėl 2020 m. rugpjūčio 10 d. įvykių teismas neatsižvelgė, jog tos dienos išvakarėse vaikai buvo laimingi, sužinoję apie kelionę baidarėmis, jokio priešiškumo iš vaikų pusės nebuvo, tačiau ryte, vaikai buvo nusiteikę tėčio atžvilgiu priešiškai. Teismas nepaminėjo dėl kokių priežasčių išieškotojas grąžino vaikus atgal jų patėviui, t.y. vaikams pareiškus, kad apeliantas nėra jų tėtis. Apelianto vertinimu, vaikai turėjo prisiimti atsakomybę už savo žodžius, todėl išvyka neįvyko. Ši byla, išieškotojo supratimu, yra klasikinė manipuliavimo vaikais, teismo šališkumo, skolininkės melo davus priesaiką ir atvejo, kai teismas toleruoja skolininkės melą. Teismo tvirtinimas, neva, kaltė dėl neįvykusių išieškotojo atostogų su vaikais kaltė tenka išieškotojui yra tipiškas teismo šališkumo pavyzdys.
14. Apeliantas pažymi, jog 2020 m. rugpjūčio 22-23 d. savaitgalį vaikai turėjo praleisti su tėčiu. Skolininkė melavo teismui, jog minėtas savaitgalis jam nepriklausė, kadangi išieškotojas bendravo su vaikais 2020 m. rugpjūčio 15,16 d. savaitgalį, tačiau teismas tai toleravo. Išieškotojas mano, kad už melagingus parodymus skolininkė turi būti nubausta. Apeliantas yra įsitikinęs, kad šio savaitgalio praleidimas su vaikais vienareikšmiškai priklausė jam, ne tik todėl, kad tai numato teismo Sprendimas, bet ir todėl, kad išieškotojas vaikų negavo nei rugpjūčio 15,16 d., nei tų pačių metų 8,9 d., nei 1,2 d., nei 29, 30 d., o atostogoms rugpjūčio mėn. vaikų taip pat negavo. Neįtikėtina, bet ir skolininkei, ir teismui šis faktas yra normali situacija, atitinkantį CK 3.156 str. Teismo šališkumas akivaizdus.
15. Nors teismas pažymėjo, jog skolininkė informavo išieškotoją apie nepilnamečių vaikų atostogas pas išieškotojos tėvus daugiau ne prieš savaitę, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, jog tai buvo padaryta praėjus dviem dienoms po to, kai išieškotojas 2020 m. rugpjūčio 10 d. parvežė vaikus atgal ir likus 9 dienoms iki, neva, atostogų pradžios pas skolininkės tėvus. Išieškotojas šį faktą vertina kaip elementarų skolininkės kerštą, kad tėtis negalėtų su vaikais praleisti jam skirto 2020 m. rugpjūčio 22, 23 d. savaitgalio. Skolininkės manipuliacija su 2020 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu laišku pažeidė ir vaikų teisę į savaitgalį su tėčiu, ir išieškotojo teisę į savaitgalį su vaikais. Teismas netyrė aplinkybių ar vaikai pas senelius iš tikrųjų buvo išvežti 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir išbuvo ten iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. kaip nutartyje rašo teismas. Aptariamo savaitgalio epizodas nėra vienintelis skolininkės teismo sprendimo pažeidimas c/b e2-577-1045/2018, todėl išieškotojas į bylą pateikė visus skolininkės antstolio faktinių aplinkybių nustatytus pažeidimus ir prašė teismo nubausti skolininkę ir už tuos epizodus, kurie nurodyti antstolio konstatuotų faktinių aplinkybių aprašyme, tačiau teismas nutartyje apie šį išieškotojo prašymą neužsiminė.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas pasisakydamas dėl ryšio su vaikais mobiliaisiais telefonais vertino išimtinai tik skolininkės argumentus ir neatsižvelgia į tai, kad skolininkė melavo teismo posėdžio metu. Išieškotojui vaikai mobiliu telefonu tampa pasiekiami tik tada, kai jis kreipiasi į atvejo vadybininkę, nes pakanka jos skambučio skolininkei, po kurio, mobilus ryšys su vaikais stebuklingai atsistato. Teismo tvirtinimas, neva, išieškotojas nepateikė į bylą pagrindžiančių duomenų į bylą, kad jo mobilus telefonas yra blokuojamas tuo metu, kai vaikai yra pas senelius kaime yra neišpildomas dėl tos priežasties, jog mobilaus operatoriaus „Bitė“ atsisakė pateikti rašytinį išieškotojo mobilaus telefono blokavimo patvirtinimą. Skolininkė neužtikrina internetinės prieigos, „Skype“, „Viber“ ar analogiškos programos, bet teismas apie tai nutartyje neužsimena. Teismo tvirtinimas, kad vis dėlto išieškotojui sudarytos sąlygos bendrauti mobiliu telefonu su vaikais dar kartą įrodo teismo šališkumą.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (skolininkė) R. J. prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
18. Suinteresuoto asmens vertinimu, atskirajame skunde dėstomos priežastys dėl kurių neįvyko išieškotojo ir vaikų atostogos, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmos instancijos teismas – akivaizdu, kad apeliantui buvo sudarytos visos sąlygos bendrauti su vaikais, vaikai jam buvo perduoti. Apeliantas be jokio pagrindo teigia, kad skolininkė ir jos sutuoktinis manipuliuoja vaikais, tokiems savo teiginiams pagrįsti apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų (CPK 178 str.). Skolininkė visais atvejais skatina vaikus bendrauti su tėvu, taip pat ir šis analizuojamas įvykis, įvykęs 2020 m. rugpjūčio 10 d. patvirtina, kad vaikai apeliantui buvo perduoti pasiruošę su apeliantu atostogauti. Pats apeliantas susipyko su vaikais, juos įžeidinėjo ir išvarė iš automobilio – už šiuos apelianto veiksmus atsakomybė negali būti perkeliama Skolininkei, kuri net nedalyvavo apelianto konflikte su vaikais. Kad skolininkė ragino apeliantą tęsti bendravimą su vaikais sutartu atostogų laiku patvirtina byloje esantys elektroniniai laiškai.
19. Nesutiko su apelianto teiginiais, jog savaitgalį 2020 m. rugpjūčio 22, 23 d. vaikai turėjo praleisti su tėvu, remiantis teismo sprendimu. Pažymėjo, jog dėl kasmetinių su kiekviena šalimi suplanuotų vasaros atostogų teismo sprendimu nustatytas bendravimas turėjo būti vykdomas ne pagal šiokiadieniais ir savaitgaliais taikytiną bendravimo tvarką, bet pagal atostogų metu galiojančią apelianto bendravimo su vaikais tvarką. Teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5 p. nurodyta, kad Atsakovas (Apeliantas) bendrauja su vaikais jų atostogų (vasaros, rudens, žiemos, pavasario) laiku bendru šalių susitarimu. Apelianto pateiktas 2020 m. rugpjūčio 18 d. dienos susirašinėjimas neįrodo, kad apelianto bendravimas su vaikais 2020 m. rugpjūčio 15,16 d. dienomis nebūtų įvykęs. Skolininkė gerai pamena, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. su vaikais vyko pasiimti sūnaus J. maudymosi kelnaičių, kurias J. paliko po bendravimo su apeliantu. Kadangi apeliantas atostogavo su vaikais prieš tai buvusį savaitgalį, kurį pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką nebūtų su vaikais bendravęs, skolininkė sekantį savaitgalį turėjo teisę suplanuoti vaikų atostogas pas savo tėvus. Reaguodama į apelianto papildomai pateiktą 2020 m. rugpjūčio 18 d. susirašinėjimą, skolininkė prašo prijungti prie bylos 2020 m. rugpjūčio 13 d. jos el. laišką apeliantui, kuriame Skolininkė teiraujasi, ar apeliantas ims vaikus bendravimui artėjantį savaitgalį: 2020 m. rugpjūčio 15-16 d. Taigi, šis susirašinėjimas patvirtina, kad visos sąlygos apeliantui minimą savaitgalį bendrauti su vaikais buvo sudarytos.
20. Dėl apelianto bendravimo su vaikais telefonu skolininkė paaiškino, kad ryšio sutrikimai pasitaiko nepriklausomai nuo to, kas bando prisiskambinti vaikams, taigi skolininkei taip pat. Tačiau situacija nėra ir nebuvo tokia, kad apeliantas apskritai neturėtų galimybės susisiekti su vaikais. Tokią apelianto poziciją paneigia ir byloje esanti vaiko (J. I.) situacijos vertinimo anketa. Visos aukščiau aptartos byloje išnagrinėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Skolininkė teismo sprendimą vykdė sprendime nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
22. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei vykdymo procese) baudą dėl teismo sprendimu nustatytos suinteresuoto asmens (išieškotojo vykdymo procese) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
23. Nustatyta, kad antstolis priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-577-1045/2018, kuriuo pagal įsiteisėjusį 2018 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nustatyta suinteresuoto asmens (išieškotojo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Pagal nustatytą bendravimo tvarką savaitgaliais, išieškotojas su vaikais praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne. Minėta tvarka taip pat numato pareigą skolininkei užtikrinti ryšių priemones nepilnamečių vaikų susisiekimui ir bendravimui su atsakovu (mobiliuoju telefonu, interneto prieiga, „Skype“, „Viber“ ar kita analogiška pokalbių internetu bei telefonu programa. Antstolis prašydamas skirti baudą skolininkei nurodė, jog rugpjūčio 22-23 d. vaikai turėjo laiką praleisti su tėvu, tačiau pagal ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą matyti, kad vaikai nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. leis atostogas pas atsakovės tėvus. Taip pat nurodė, jog pagal ieškovo paaiškinimus, jo telefonas yra blokuojamas skambinant vaikams.
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą, skundžiama nutartimi konstatavo, jog nepasitvirtino duomenys, kad skolininkė nesilaikė teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl prašymą dėl baudos skyrimo atmetė. Teismas sprendė, jog išieškotojui nepriklausė būti su nepilnamečiais vaikais 2020 m. rugpjūčio 22-23 dienomis, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išieškotojas periodiškai bendrauja su nepilnamečiais vaikais telefonu.
25. Apeliantas (išieškotojas) nesutinka su skundžiama nutartimi atskirąjį skundą iš esmės motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas būdamas šališkas, toleruodamas skolininkės melą, neatsižvelgė į skolininkės manipuliavimo vaikais faktus, tinkamai neįvertino 2020 m. rugpjūčio 10 d. įvykių, nepagrįstai sprendė, jog 2020 m. rugpjūčio 22-23 d. d. savaitgalį vaikai turėjo praleisti ne su apeliantu.
26. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019 33 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 25 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog išieškotojui nepriklausė būti su nepilnamečiais vaikais 2020 m. rugpjūčio 22-23 dienomis. Apeliantas, teigdamas priešingai remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktu, numatančiu, jog tėvas bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės savaitgalius. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, jog šalys nuolat bendrauja dėl tėvo ir vaikų bendravimo savaitgaliais ir tai ne visada būna 2 ir 4 savaitgaliai kaip tai numato sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas visiškai ignoruoja nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos 5 punktą, pagal kurį bendravimas su vaikais jų atostogų (vasaros, rudens, žiemos, pavasario) laiku vyksta bendru šalių susitarimu, apie tai pranešus ne vėliau kaip prieš 1 savaitę iki numatomų atostogų su vaikais pradžios. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išieškotojas 2020 m. birželio 10 d. informavo skolininkę nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 16 d. atostogaus su nepilnamečiais vaikais. Tuo tarpu skolininkė 2020 m. rugpjūčio 12 d., t.y. daugiau nei prieš savaitę informavo išieškotoją, jog apie vaikų atostogas pas išieškotojos tėvus nuo 2020 m. rugpjūčio 21 dienos iki 30 dienos. Taigi, teismo vertinimu, toks skolininkės elgesys atitinka teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. Tuo tarpu, apelianto akcentuojamos aplinkybės apie 2020 m. rugpjūčio 10 d. įvykius bei priežastys, dėl kurių išieškotojas praktiškai iš karto grąžino vaikus atgal į jų gyvenamą vietą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ar atsakovė pažeidė nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. Priešingai, byloje esantis susirašinėjimas patvirtina, kad po išieškotojo ir vaikų konflikto, skolininkė skatino tęsti jo ir vaikų iš anksto suplanuotas atostogas, tačiau šia galimybe išieškotojas nesinaudojo, pareikšdamas, kad vaikų pasiimti pats nevyks, reikalaudamas, kad juos pristatytų skolininkė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei negali būti perkelta atsakomybė dėl to, kad tarp apelianto ir vaikų kyla tarpusavio konfliktai, kuriuos apeliantas sprendžia tiesiog grąžindamas vaikus motinai, o ne stengdamasis bendrauti ir užmegzti ryšį su vaikais pagal iš anksto abiejų šalių sutartą atostogų laiką.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos apelianto argumentai susiję su jo galimybėmis bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis. Siekiant baudos skolininkei skyrimo, tiek antstolio prašyme, tiek išieškotojo procesiniuose dokumentuose buvo teigiama, kad išieškotojo skambučiai vaikams yra blokuojami. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įrodymų pagrindžiančių šiuos teiginius byloje nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra įrodymų sudarančių pagrindą spręsti apie kokius nors skolininkės tyčinius veiksmus, kuriais ji būtų ėmusis atitinkamų priemonių, jog išieškotojo skambučiai vaikams būtų blokuojami. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog natūralu, kad vaikai gali būti užsiėmę tam tikromis veiklomis ir nuolatos nebūti prie telefono, tačiau tai, kad vaikai neatsiliepia būtent tuo metu kai skambina išieškotojas nereiškia, kad skolininkė pažeidė pareigą užtikrinti mobilų ryšį su vaikais. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog išieškotojas nors ir ne kasdien, tačiau periodiškai bendrauja su nepilnamečiais vaikais telefonu, t.y. turi galimybę su vaikais susisiekti ryšio priemonėmis.
29. Atmestini kaip nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, apelianto argumentai susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl išieškotojo prašymo skirti skolininkei baudą už kiekvieną antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuotą epizodą. Visų pirma atkreiptinas apelianto dėmesys, jog minimame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas šalių elektroninis susirašinėjimas nuo 2019 m. balandžio 12 d. Tokio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateikimas į bylą laikytinas rašytiniu įrodymu, kuriame užfiksuoti tam tikri faktai. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantui, tokio įrodymo pateikimas į bylą, pats savaime nereiškia, kad jame yra užfiksuoti atitinkami pažeidimai ir nesudaro teisinio pagrindo teismui išeinant už bylos nagrinėjimo ribų analizuoti ir spręsti klausimą dėl baudų skyrimo už visas, kaip tai įvardija apeliantas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas datas.
30. Atkreiptinas dėmesys, jog antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 str. 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
31. Nagrinėjamu atveju antstolis pateikdamas prašymą dėl baudos skolininkei skyrimo aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, t.y. bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimas 2020 m. rugpjūčio 22-23 d. savaitgalį bei pareigos užtikrinti ryšių priemones nepilnamečių vaikų susisiekimui ir bendravimui su atsakovu pažeidimas, blokuojant išieškotojo skambučius vaikams. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pasisakė ir vertino būtent šalių argumentus ir byloje pateiktus įrodymus kiek tai susiję su antstolio suformuluotais reikalavimais. Ir taip pat pagrįstai nustatęs, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių antstolio nurodytus konkrečius skolininkės veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas, prašymą dėl baudos skyrimo, atmetė. Nurodytų argumentų pagrindu, atmestinas ir analogiškas apelianto prašymas suformuluotas atskirajame skunde dėl baudos skyrimo už faktinių aplinkybių apraše nurodytą kiekvieną epizodą.
32. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai susiję su skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo šališkumu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y., nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų pasinaudojęs savo procesine teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde išdėstyti argumentai išimtinai susiję tik su atitinkamo atsakovui nepalankaus sprendimo priėmimu ir jie nepagrindžia apelianto teiginių, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas ir neobjektyvus.
33. Apeliantas nurodo, kad skolininkė teismo posėdžio metu sulaužė priesaiką ir dėl 2020 m. rugpjūčio 15,16 savaitgalio nurodė melagingas aplinkybes, todėl prašė skirti jai baudą už priesaikos sulaužymą. Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį, prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą, prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą.“ Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą, turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą. Pažymėtina, kad vertinant šalių paaiškinimus, reikia įvertinti tą aspektą, kad šie paaiškinimai yra teikiami asmens, suinteresuoto bylos baigtimi, ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai sau vaizduoti ir suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai, nebūtinai net sąmoningai. Tokio asmens paaiškinimai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-677-615/2018). Skolininkė teikdama paaiškinimus akcentavo jai svarbias aplinkybes taip kaip ji jas prisimena, tuo tarpu išieškotojas pateikė priešingą nuomonę. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, vienareikšmiškai spręsti su kuriuo iš tėvų vaikai praleido 2020 m. rugpjūčio 15-16 d., todėl pagrindo konstatuoti, kad skolininkė melavo, ir priesaiką sulaužė, nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės dėl minėto savaitgalio iš esmės neturėjo esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir jos rezultatui.
34. Kiti atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
35. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.