- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-610-278/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- V. N.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5386-1103/2019 pagal pareiškėjo V. N. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Irmai Ežerskienei, uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Lirosa“ dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. N. skundu prašė antstolės I. Ežerskienės pripažinti 2019-02-08 įvykusias jam priklausančio turto varžytynes negaliojančiomis bei panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės 2019-05-07 patvarkymą Nr. S-19-163-12731 dėl už varžytynėse nupirktą turtą visos sumos sumokėjimo ir turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymo. Nurodė nesutinkantis su patvarkymu, nes mano, jog tarp išieškotojų UAB „Lirosa“, UAB „In Agro“ direktoriaus D. D., UAB „Algrada“ direktoriaus R. G. yra susitarimas apgaulės būdu užvaldyti jo turtą. Teigia 2019-01-09 kreipėsis su prašymu atšaukti varžytynes jo paveldėtam turtui, dėl nesumokėtų palūkanų – 28 572,50 Eur, be to, nurodė, kad nėra gavęs išieškotojos UAB „Lirosa“ atsakymų į 2018-10-15 ir 2018-10-22 pateiktus pasiūlymus dėl palūkanų mokėjimo išdėstymo.
2. 2019-05-20 patvarkymu Nr. S-233 antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad skolininkas V. N. buvo tinkamai informuotas apie turto areštą, turto įkainojimą, eksperto paskyrimą, todėl galėjo tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises bei interesus. Be to, nurodė, kad jokių įrodymų, apie varžytynių neteisėtumą, skolininkas nepateikia, o jo teiginiai, kad išieškotojai yra galimai susiję ir jį apgavo, nėra teisinis pagrindas įvykusias varžytynes pripažinti neteisėtomis. Konstatavo, jog dėl palūkanų išieškojimo pareiškėjo skundai yra išnagrinėti ir atmesti įsiteisėjusiomis Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-02-15 bei Panevėžio apygardos teismo 2019-04-18 nutartimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-06-21 nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestas.
4. Teismas nustatė, kad antstolės I. Ežerskienės kontoroje nuo 2015-04-13 pagal Panevėžio apygardos teismo 2014-03-19 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-255-198, išieškotojos UAB „Lirosa“ naudai yra vykdomas 53 339,55 Eur solidariai priteistos skolos ir 28 573,47 Eur palūkanų išieškojimas iš solidaraus skolininko V. N.. Konstatavo, jog vykdomojoje byloje yra išieškota tik skola, todėl 2019-01-09 paskelbtos skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto: 3,8600 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,2800 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,6200 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)varžytynės. Nustatė, kad skolininkas skundė antstolės veiksmus, prašydamas neskelbti/sustabdyti/ atšaukti varžytynes, argumentuodamas, kad palūkanų dydis yra per didelis, jis nėra gavęs išieškotojo UAB „Lirosa“ atsakymų, o išieškotojai yra galimai nesąžiningi. Nurodė, kad 2019-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1163-1001/2019 bei 2019-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1403-1000/2019 skolininko skundai atmesti, teismui konstatavus, kad priteistų ir skolininko nesumokėtų palūkanų išieškojimas iš nekilnojamojo turto pradėtas pagrįstai ir teisėtai, atšaukti nekilnojamojo turto varžytynes skolininko nurodytais argumentais nėra pagrindo.
5. Nurodė, kad 2019-05-07 antstolė priėmė patvarkymą dėl už varžytynėse nupirktą turtą visos sumos sumokėjimo ir turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymo Nr. S-19-163-12731, kuriuo nustatė už varžytynėse nupirktą turtą varžytynių laimėtojams visos sumos sumokėjimo į antstolės depozitinę sąskaitą terminą iki 2019-05-14, nurodant, kad turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymas vyks 2019-05-15. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių antstolės patvarkymo neteisėtumą ar nepagrįstumą, o su vykdymo veiksmais nesutinka dėl didelės išieškomos palūkanų sumos. Atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis pasisakyta, kad skundo dėl antstolio veiksmų dalykas – antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, o ne išieškomų teismo priteistų sumų dydžio vertinimas, todėl teismas neturi teisės iš naujo vertinti ir pasisakyti dėl įsiteisėjusiu sprendimu priteistų palūkanų dydžio.
6. Konstatavo, jog pareiškėjo teiginiai dėl galimo išieškotojų bei kitų asmenų susitarimo apgaulės būdu užvaldyti jo turtą, vertinant antstolės veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą nėra nei teisiškai, nei faktiškai reikšmingi bei nepaneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo (CPK 18 straipsnis).
7. Nurodė, kad pareiškėjui nepateikus jokių argumentų, susijusių su 2019-02-08 varžytynių procedūriniais pažeidimais, neteisingu turto įkainojimu, nors 2019-05-23 teismo nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta tai padaryti ir jų teismui nenustačius, sprendė, jog varžytynių laimėtojams už varžytynėse nupirktą turtą antstolės nustatytu terminu sumokėjus visą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą yra galimas varžytynių aktų surašymas, o antstolės veiksmai, priimant skundžiamą 2019-05-07 patvarkymą yra teisėti ir pagrįsti.
8. Pareiškėjo argumentų, susijusių su antstolio R. Kudrausko veiksmais, teismas nevertino, kaip nesusijusių su nagrinėjama byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. N. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-06-21 nutartį, tenkinti jo skundą dėl antstolės veiksmų – 2019-02-08 įvykusias varžytynes pripažinti negaliojančiomis dėl galimai bendrų sąsajų tarp UAB „Algrada“, UAB „In Agro“ ir UAB „Lirosa“ bei neišduoti varžytynių akto. Be to, prašo įvertinti faktus bei pasisakyti dėl galimo susitarimo tarp UAB „In Agro“ ir UAB „Algrada” direktorių bei UAB „Lirosa“ bendro susitarimo apgaulės būdu pasinaudoti ir užvaldyti jo turtą.
10. Nurodo, jog pagrindinė skola (46 773,8 Eur) vykdomojoje byloje jau yra padengta, o dėl likusios priskaičiuotų palūkanų sumos mokėjimo (išdėstymo) jis dar nėra gavęs išieškotojos UAB „Lirosa“ atsakymų. Teigia, kad Panevėžio apygardos teismo 2014-03-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-255-198/2014, kurio pagrindu yra vykdomas išieškojimas, neskundęs dėl itin sunkios finansinės padėties.
11. Teigia, kad 2012-10-11 Pasvalio kredito unija reikalavimo teisę į jo skolą perleido UAB „LKU turto valdymas“, o 2018-04-10 gavo pranešimą, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Pasvalio kredito unijai buvo grąžintos reikalavimo teisės, susijusios su kreditavimo sutartimis bei nauja reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perduotos naujam kreditoriui UAB „Lirosa“. Minėtų sutarčių priedo Nr. 2, kuriame buvo aprašyti visi pakeitimai, papildymai bei dokumentai susiję su prievolių vykdymu, jis negalėjo gauti. Tvirtina, kad įkalbėtas D. D., paveldėtą turtą padovanojo sūnui, o pradėjus teisminį procesą dėl dovanojimo sandorio panaikinimo, jis buvo apkaltintas turto slėpimu. Teigia, jog užtrukęs bylinėjimasis dėl sandorio panaikinimo sudarė sąlygas D. D. vykdyti galimai nusikalstamą veiką – klastoti žemės nuomos sutartis, apgaulės būdu paveikė pasirašyti vekselį, du kartus teikė antstoliui R. Kudrauskui vykdyti tą patį išieškojimą, kas sudarė sąlygas padidėti palūkanoms. Mano, kad galimai dėl paveldėto turto dovanojimo sandorio ir paveldimo turto dovanojimo sandorių naikinimo buvo neoficialus D. D. ir UAB „LKU turto valdymo“ (teisių perėmėja UAB „Lirosa“) susitarimas. Pažymi, kad 2018 m. gegužės mėnesį pateikė prokuratūrai pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos veikos.
12. Nurodo, kad antstolis R. Kudrauskas du kartus išieškojo tą pačią skolą 14 532,30 Eur pagal UAB „In Agro“, kurio direktorius yra D. D., pateiktus identiškus notaro vykdomuosius įrašus, jokios informacijos apie išieškojimą, taip pat ir iš E. N., ataskaitų negavo. Nors antstolis tvirtino, kad skolos buvo pagrįstai išieškotos, tačiau atkakliai reikalavus, nepagrįstai išieškota suma buvo grąžinta. Mano, jog antstolis, slėpdamas neteisėtus veiksmus ir galimai organizuotą susitarimą su UAB „In Agro“ direktoriumi bei siekdamas pasipelnyti, pateikė netikslią informaciją apie išieškotą sumą. Teigia, kad dėl šių aplinkybių teikė skundą tiek prokuratūrai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau skundai buvo atmesti. Tvirtina, kad šiuo metu yra paskelbtos varžytynės žemės sklypams UAB „Algrada“ naudai, kuri galimai susijusi su išieškotoja UAB „In Agro“, nes abi įmonės registruotos toje pačioje vietovėje. Mano, kad yra siekiama apgaulės būdu užvaldyti jo turtą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo V. N. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje atskirojo skundo objektas yra antstolės I. Ežerskienės atliktų procesinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Atskirojo skundo argumentai dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų palūkanų susidarymo, galimos sąsajos tarp skunde minimų, skirtingose vykdomosiose bylose esančių išieškotojų bei trečiųjų asmenų ir apelianto teigimu galimo jų bendro susitarimo užvaldyti jo turtą, nepatenka į skundo nagrinėjimo dalyką, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų iš esmės nevertina.
16. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl antstolio R. Kudrausko veiksmų, nes tai nėra susiję su nagrinėjama byla. Pažymėtina, jog apeliantas galimai pažeistas teises vykdymo procese gali ginti pareikšdamas atskirą skundą dėl antstolio R. Kudrausko veiksmų.
17. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolė I. Ežerskienė vykdo išieškojimą pagal Panevėžio apygardos teismo 2014-03-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-255-198 dėl 53 339,55 Eur solidarios skolos, palūkanų išieškojimo iš skolininko V. N., kurį vykdymui pateikė išieškotoja UAB „Lirosa“. Nustatyta, kad 2019-01-09 patvarkymu Nr. S-19-163-1005 antstolė I. Ežerskienė paskelbė V. N. areštuoto turto – žemės sklypų, pardavimo varžytynes ir vykdant 28 573,47 Eur palūkanų išieškojimą 2019-02-08 įvyko skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės. Iš 2019-05-07 Patvarkymo dėl už varžytynėse nupirktą turtą visos sumos sumokėjimo ir turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymo Nr. S-19-163-12731 matyti, kad varžytynių laimėtojams antstolė nustatė terminą iki 2019-05-14 sumokėti visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą, nurodant, kad turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymas vyks 2019-05-15.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolės veiksmai paskelbiant V. N. priklausiusio areštuoto turto – žemės sklypų, pardavimo varžytynes buvo vertinti teismų ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatuota, jog antstolė išieškojimą iš nekilnojamojo turto pradėjo pagrįstai ir teisėtai, o pagrindo atšaukti nekilnojamojo turto varžytynes nebuvo (Panevėžio apygardos teismo 2019-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-365-755/2019 ir 2019-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-388-544/2019). Kadangi pats varžytynių paskelbimo faktas jau buvo įvertintas, todėl teismas neturi teisės šių aplinkybių vertinti ir pasisakyti dėl įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų aplinkybių (CPK 18, 320, 338 straipsniai). Duomenų, kad nagrinėjamu atveju antstolės veiksmai, vykdant bei įvykus varžytynėms, prieštarautų CPK ar Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad jokių konkrečių teisinių argumentų kodėl minėtos varžytynės vykdytos neteisėtai, pvz.: ar pažeidžiant nustatytą varžytynių bendrąją tvarką, ar dalyvaujant asmenims neturintiems teisės dalyvauti minėtose varžytinėse ar kt., kas sudarytų pagrindą kvestionuoti įvykusio turto pardavimo iš varžytynių teisėtumą bei spręsti, jog skundžiamas antstolės 2019-05-07 patvarkymas negalėjo būti priimtas, V. N. nenurodė. Tokios aplinkybės nenurodomos ir atskirajame skunde (CPK 178 straipsnis). Ta aplinkybė, kad apeliantas iš esmės nesutinka su vykdomu išieškojimu ir tai laiko trečiųjų asmenų siekio užvaldyti jo turtą dalimi, antstolės atliktų veiksmų teisinio vertinimo nekeičia. Išieškomas palūkanų dydis yra priteistas teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs ir tik išieškotojas, pateikęs vykdomąjį raštą antstolei vykdyti, turi teisę atsisakyti jų dalies ar viso palūkanų išieškojimo. Tai, kad išieškotojas neatsako į apelianto V. N. laiškus, negali būti pagrindu stabdyti varžytynių, jose parduoto turto perdavimo varžytynių laimėtojams, gautų lėšų paskirstymo bei pripažinti neteisėtais pagrįstai, teisėtai atliekamus antstolės veiksmus.
19. Apelianto teiginiai dėl galimo susitarimo tarp UAB „In Agro“ ir UAB „Algrada” direktorių bei UAB „Lirosa“ užvaldyti jo turtą, jokiais įrodymais nepagrįsti, o sprendžiant antstolės veiksmų teisėtumą, nevertintini, kaip neturintys įtakos, vykdant išieškojimą, pagal pateiktą įsiteisėjusį sprendimą.
20. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos bei prie jos esančią vykdomosios bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų ne kartoja.
21. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo V. N. skundą, nes nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde V. N. nenurodė ir teismas nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo, jog antstolės veiksmus būtų galima vertinti kaip neteisėtus. Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.