- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-388-544/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00014-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- V. N.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-388-544/2019
teisėja Ilona Kvalitaitė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00014-2019-7
2019 m. balandžio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1163-1001/2019 pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolės I. E. veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) V. N. 2019 m. sausio 2 d. skunde antstolei I. E. prašė neskelbti (atšaukti) 2019 m. sausio 2-3 d. numatytas nekilnojamojo turto varžytines, kadangi jis nėra gavęs atsakymų į išieškotojai UAB „Lirosa“ 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. spalio 22 d. siųstus prašymus. Be to, 2018 m. lapkričio 12 d. buvo nuvykęs pas išieškotoją, kur su įgaliotais asmenimis preliminariai sutarė, jog jis išieškotojai mokės po 50 Eur per mėnesį bei per du metus sumokės dar po 1800 Eur, kai gaus pajamų iš žemės ūkio nuomos, tačiau atsakymų taip pat negavo.
2. 2019 m. sausio 2 d. antstolė I. E. vykdomojoje byloje Nr. 0163/15/00667 priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti skolininko skundą ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
4. Nurodė, kad antstolės I. E. kontoroje tebevykdoma vykdomoji byla dėl 28573,47 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. N. išieškotojos UAB „Lirosa“ naudai, kurioje 2019 m. sausio 2 d. ir 3 d. paskelbtos skolininko nekilnojamojo turto – žemės sklypų – varžytinės. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad išieškotoja nepateikė atsakymo į jo raštus, kad ketinama susitarti dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 - 627 straipsniuose įtvirtintas pagrindas stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, įskaitant ir paskelbtų varžytinių atšaukimą. Nurodė, kad antstolis neprivalo tarpininkauti tarp vykdomosios bylos šalių sudarant taikos sutartį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. N. nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartimi, prašo 2019 m. vasario 8 d. varžytines pripažinti negaliojančiomis, įpareigoti antstolę neišduoti varžytinių akto, pagal galimybes pareiškėjo atskirąjį skundą perkelti ar inicijuoti ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą atitinkamose teisinėse institucijose. Nors atskirojo skundo argumentai nėra nuoseklūs, o reikalavimai suformuluoti neaiškiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas siekia, jog būtų panaikinta skundžiamoji nutartis ir priimta nauja nutartis jo skundą tenkinti.
6. Nurodo, kad pagrindinė skola yra jau padengta, o dėl palūkanų mokėjimo sąlygų jis negauna raštiško atsakymo iš UAB „Lirosa“. Pažymi, jog neskundė Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo, nes dėl sunkios finansinės padėties negalėjo pasisamdyti advokato, visas pajamas skyrė verslo plėtrai ir nepilnamečio sūnaus išlaikymui.
7. Paaiškina, jog didžiausia ūkio finansinė krizė prasidėjo 2011 m., negavus pajamų už parduotus grūdus ir prasidėjus bendravimui su Pasvalio kredito unija, kurios vadovai ignoravo jo prašymus restruktūrizuoti kreditavimo sutartį. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi skola unijai buvo perleista naujam kreditoriui. Tvirtina, jog minėtos sutarties priedo Nr. 2 jis negalėjo gauti. 2018 m. balandžio 10 d. jis gavo pranešimą, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Pasvalio kredito unijai buvo grąžintos reikalavimo teisės, susijusios su kreditavimo sutartimis, ir perduotos nauja reikalavimo teisių perleidimo sutartimi naujam kreditoriui UAB „Lirosa“. Nurodo, kad dėl susiklosčiusios krizinės situacijos, 2011 metais netekus motinos, susirgo depresija, o vėliau ir susižalojo koją, dėl ko ūkinė veikla visiškai išsiderino. Teigia, kad įkalbėtas D. D. paveldėtą turtą padovanojo savo sūnui ir, pradėjus teisminį procesą dėl dovanojimo sandorio panaikinimo, buvo apkaltintas turto slėpimu. Bylinėjimasis dėl sandorio panaikinimo sudarė sąlygas D. D. vykdyti galimai nusikalstamą veiką – klastoti žemės nuomos sutartis. Jis apgaulės būdu paveikė jį pasirašyti vekselį, du kartus pateikti antstoliui R. K. vykdyti išieškojimą pagal tą patį dokumentą. Tai sudarė sąlygas, kad išieškotojai būtų priskaitytos pernelyg didelės palūkanos. Mano, kad galimai dėl paveldėto turto dovanojimo sandorio ir paveldimo turto dovanojimo sandorių naikinimo buvo neoficialus D. D. ir UAB „LKU turto valdymo“ (šiuo metu - UAB „Lirosa“) susitarimas. Pažymi, kad 2018 m. gegužės mėnesį pateikė prokuratūrai pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
8. Nurodė, kad antstolis R. K. du kartus išieškojo iš jo tą pačią skolą pagal UAB „In Agro“, kurio direktorius yra D. D., pateiktus vienodus notaro vykdomuosius įrašus. Nors antstolis tvirtino, kad skolos buvo pagrįstai išieškotos, tačiau po atkaklaus reikalavimo nepagrįstai išieškota suma buvo grąžinta. Mano, kad šis antstolis, slėpdamas neteisėtus veiksmus ir galimai organizuotą susitarimą su UAB „In Agro“ direktoriumi bei siekdamas pasipelnyti, pateikė netikslią informaciją apie skolą. Dėl šių aplinkybių prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo teisėjui teikė skundus, tačiau jie buvo atmesti. Paskelbtos varžytynės žemės sklypams UAB „Algrada“ naudai, kuri galimai susijusi su išieškotoja UAB „In Agro“, nes abi įmonės registruotos toje pačioje vietovėje. Mano, kad yra siekiama apgaulės būdu užvaldyti jo turtą.
9. Tvirtina, jog su išieškotoja UAB „Lirosa“ buvo preliminariai sutarta dėl palūkanų mokėjimo dalimis, tačiau iš jos atsakymo raštu negavo. Mano, kad, nepardavus žemės sklypų ir jam tolia užsiimant ūkine veikla, turės galimybę gauti pajamų ir pagal suderintą grafiką galės įvykdyti įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Prie atskirojo skundo apeliantas pridėjo 17 lapų įvairių pareiškimų, prašymų prokurorui, teismui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, Prezidentei, atsakymo jam kopijas, skelbimų internetiniuose tinklapiuose kopijas. Nors skunde nesuformuluotas prašymas priimti į bylą naujus įrodymus, teismas sprendžia, kad apeliantas juos prašo pridėti prie bylos, nes prideda prie skundo.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pateiktų rašytinių dokumentų priimti nėra pagrindo, nes juos buvo galima pateikti anksčiau ir jie neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų liečiamumo reikalavimų. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atšaukti varžytines, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Skunde net pats apeliantas nenurodo, kaip su minėtu reikalavimo dalyku yra susiję prie skundo teikiami dokumentai ir kokias reikšmingas bylai aplinkybes jais siekiama patvirtinti ar paneigti.
12. Iš vykdomosios bylos Nr. 0163/15/00667 duomenų nustatyta, kad antstolė I. E. vykdo išieškotojos UAB „Lirosa“ pateiktą Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-255-198 dėl 46 733,80 Eur skolos, 28 573,47 Eur palūkanų, 5 980,89 Eur palūkanų (skolos), 584,86 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. N.. Antstolė I. E. šioje vykdomojoje byloje buvo paskelbusi skolininko V. N. areštuotų žemės sklypų varžytynes, kurių sustabdymo (atšaukimo) skundu siekia apeliantas.
13. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus kodekse numatytas išimtis. Atskirajame skunde, kaip ir apeliaciniame skunde, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 straipsniai). Apeliantas, prašydamas teismo atskirąjį skundą perkelti ar inicijuoti ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą atitinkamose teisinėse institucijose, panaikinti varžytinių aktą, įpareigoti neišduoti varžytinių akto, atskirajame skunde suformulavo visiškai naujus reikalavimus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikšti ir teismas jų nenagrinėjo. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiame nutarties punkte nurodytų prašymų ir su jais susijusių argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
14. Apeliacinės instancijos teismas nevertina skundo argumentų, susijusių su antstolio R. K. veikla, nes šis antstolis šioje byloje nedalyvauja, o CPK 266 straipsnis draudžia teismui spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Taip pat išeina už nagrinėjamos bylos ribų ir skundo argumentai, susiję su pagal vykdomąjį raštą išieškomų sumų teisėtumu ir pagrįstumu, nes teismas neturi teisės iš naujo vertinti ir pasisakyti dėl įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų aplinkybių (CPK 18, 320, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas skolininko skundas dėl antstolės I. E. veiksmų pripažinimo neteisėtais jai neatšaukus nekilnojamojo turto varžytinių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 510 straipsnis).
16. Apelianto nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis yra kreipęsis į išieškotoją dėl vykdymo veiksmų išdėstymo, taikos sutarties sudarymo ir nėra gavęs atsakymų, nėra numatytos CPK 626, 627 straipsniuose kaip pagrindas sustabdyti at atidėti vykdymo veiksmus. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl minėtų straipsnių aiškinimo ir taikymo, tų pačių argumentų nekartoja. Kitokių teisinių argumentų, paneigiančių skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliantas nepateikė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
17. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, todėl jos naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.