- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-12
- Bylos Nr.
- 2S-928-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00711-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suinteresuotiems asmenims antstolei S. Ž., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į antstolę su skundu prašydamas nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suėjus senaties terminui (4 b. l.). Nurodė, kad nuo 2014 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl negalėjo vengti mokėti baudą ar trukdyti antstolei vykdyti išieškojimą.
2. Antstolė S. Ž. (toliau – ir antstolė) patvarkymu skundo netenkino ir jį perdavė Marijampolės apylinkės teismui (CBP-1444) nurodydama, kad senaties terminas išieškoti baudas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasibaigęs. Skolininkas per įstatymo terminą baudų nesumokėjo, vykdomieji dokumentai priverstiniam vykdymui pateikti teisėtai ir pagrįstai, vykdomojoje byloje nuolat buvo atliekami vykdymo veiksmai, skolininko vardu nebuvo ir nėra registruoto turto, jis niekur nedirbo, skolos gera valia nemokėjo.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 7 d. atsiliepimu (DOK-14027) prašė tenkinti jo skundą, nes nėra nei vieno įrodymo, jog jis aktyviais veiksmais trukdė antstolei išieškoti skolą. Pareiškėjas daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę ir negali turėti turto ir pajamų, apie kurias nesužinotų antstolė.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. balandžio 8 d. atsiliepimu (DOK-14332) prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad pats pareiškėjas, gavęs visus antstolės siųstus procesinius dokumentus, nesiėmė jokių veiksmų sumokėti baudas ir tokiu būdu vengė vykdyti administracines nuobaudas. Nėra teisinio ir faktinio pagrindo spręsti, kad ginčijamų baudų išieškojimas yra negalimas dėl pasibaigusio administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
6. Teismas nustatė, kad skolininkui baudos skirtos 2007 m. ir 2008 m., todėl priverstiniam baudų išieškojimo vykdymui taikomos iki Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) nuostatos.
7. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimas skirti administracinę baudą priimtas 2007 m. gruodžio 19 d., o perduotas priverstiniam vykdymui 2008 m. vasario 13 d.; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimas skirti administracinę baudą priimtas 2008 m. vasario 27 d., o perduotas priverstiniam vykdymui 2008 m. gegužės 6 d., t. y., dokumentai perduoti priverstiniam vykdymui nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino. Taip pat teismas nustatė, kad tarp atliktų ir dokumentais užfiksuotų priverstinio vykdymo veiksmų nėra didesnio kaip 2 metų laikotarpio, per kurį valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių būtų neatlikę jokių vykdymo veiksmų.
8. Teismas pažymėjo, kad skolininkas žinojo apie jam paskirtas administracines nuobaudas (baudas) ir antstolės vykdomą priverstinį jų išieškojimą, tačiau nedėjo pastangų, kad antstolė turėtų realią galimybę jas išieškoti, nesikreipė dėl savanoriško baudos mokėjimo, baudos pakeitimo kitos rūšies nuobauda, taip sudarė kliūtis jų išieškojimui. Viso išieškojimo laikotarpiu pareiškėjas niekur nedirbo, tačiau nei antstoliui, nei teismui nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo siekį įvykdyti paskirtas nuobaudas. Teismas darė išvadą, kad baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, jam nevykdant CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų, todėl senaties terminas, išieškoti baudas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nelaikytinas pasibaigusiu ir išieškojimas nenutrauktinas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Apeliantas 2022 m. balandžio 25 d. atskiruoju skundu (DOK-17287) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti vykdomąsias bylas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nei antstolė, nei teismas nenustatė, kad apeliantas atliko veiksmus, siekdamas išvengti baudos išieškojimo.
1.2. Teismas nepagrįstai apelianto atžvilgiu vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-279-1075/2021. Teismas, taikydamas minėtoje nutartyje nurodomą praktiką, vadovavosi tik prielaidomis. Neaišku, kokiomis prielaidomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad apeliantas neturi darbo atlikdamas bausmę pataisos namuose tam, kad pasyviu elgesiu sulauktų senaties termino vykdomosiose bylose.
1.3. Situacija su nuteistųjų įdarbinimu pataisos namuose yra sudėtinga. Darbą gauna tik tie, kurie turi išsilavinimą, specialybę. Marijampolės pataisos namuose dirba tik 15 procentų nuteistųjų. Apeliantas nėra atsisakęs dirbti.
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų netenkinti skundo dėl vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus baudų išieškojimo senaties terminui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinės instancijos teismas iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatė, kad antstolė S. Ž. vykdo išieškojimą išieškotojai VMI iš skolininko T. P. (pareiškėjo) dviejose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta pagal Kalvarijos policijos komisariato 2007 m. gruodžio 19 d. Nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo dėl 1 303,30 Eur baudos išieškojimo. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta pagal Kalvarijos policijos komisariato 2008 m. vasario 27 d. Nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo dėl 43,44 Eur baudos išieškojimo.
14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-279-1075/2021 ir rėmėsi tik prielaidomis; nepagrįsti teismo teiginiai dėl apelianto siekimo išvengti darbo bausmės atlikimo metu tam, kad pasyviu elgesiu sulauktų senaties termino vykdomosiose bylose; nei antstolė, nei teismas nenustatė, kad apeliantas atliko veiksmus, siekdamas išvengti baudos išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
15. CPK 584 straipsnio 2 dalis numato, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
16. 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.
17. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos pradėtos Kalvarijos policijos komisariato 2007 m. gruodžio 19 d. ir 2008 m. vasario 27 d. Nutarimų dėl administracinių teisės pažeidimų pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas.
18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir (ar) vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-182/2010).
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad prašomose nutraukti vykdomosiose bylose nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomųjų dokumentų perdavimo vykdyti terminas (nutarimai priimti 2007 m. gruodžio 19 d., 2008 m. vasario 27 d., o antstolės kontoroje priimti vykdyti 2008 m. vasario 14 d., 2008 m. gegužės 7 d.). Susipažinus su vykdomųjų bylų duomenimis apie atliekamus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad tarp atliktų ir dokumentais užfiksuotų priverstinio vykdymo veiksmų nėra didesnio kaip 2 metų laikotarpio, per kurį nebūtų atlikti jokie vykdymo veiksmai. Be to, apeliantas nenurodo konkrečių laikotarpių, kurių metu vykdomosiose bylose nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad antstolė atliko vykdymo veiksmus, siekė nustatyti skolininko turtinę padėtį ir rasti turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
20. Aplinkybė dėl apelianto atliekamos bausmės įkalinimo įstaigoje nepaneigia jo pareigos įvykdyti turtinę prievolę valstybei, ir nesudaro pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas. Minėta, kad nutarimai priimti 2007 m. gruodžio 19 d., 2008 m. vasario 27 d., o laisvės atėmimo bausmę, apelianto teigimu, jis atlieka nuo 2014 metų. Apeliantas neneigia, kad jam nebuvo žinoma apie priimtus nutarimus dėl jam paskirtų baudų už administracinius nusižengimus. Vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, kad nutarimai savalaikiai nebuvo įvykdyti, todėl jų vykdymas buvo perduotas antstolei. Apeliantas nedėjo jokių pastangų, kad antstolė turėtų realią galimybę baudas išieškoti, vengė baudas sumokėti geranoriškai (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo pasyvių veiksmų.
22. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.