- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- e2YT-5021-1098/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Pareiškėjas
- R. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis M. D., S. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. antstolis M. D. (toliau – antstolis) persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjo (skolininko) R. G. (toliau – pareiškėjas) 2023 m. sausio 18 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma vykdomojoje byloje Nr. 0028/23/00001 panaikinti antstolio 2023 m. sausio 4 d. patvarkymus Nr. S-23-28-467 bei Nr. S-23-28-467 dėl sprendimo vykdymo ir atidėti priverstinį pareiškėjo iškeldinimą iki sueis terminas kasacinio skundo dėl 2022 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimui (iki 2023 m. kovo 7 d.), o kasaciniam teismui nusprendus priimti kasacinį skundą – iki kasacinio skundo išnagrinėjimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad gavo antstolio 2023 m. sausio 4 patvarkymus dėl sprendimo vykdymo, kuriais buvo informuotas, jog 2023 m. sausio 20 d. 9.00 val. bus vykdomas pareiškėjo priverstinis iškeldinimas iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių, bei įpareigotas pateikti išieškotojui S. N. visus turimus, su Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (gyvenamojo namo ir kitų statinių) statyba, susijusius dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, leidimą statybai, statybos projektą, kadastrinių matavimų bylą, perduoti sklypo vartų bei namo ir statinių durų raktus, valdymo pultus, magnetines korteles ir/ar kitas rakinimo priemones. Anot pareiškėjo, antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 655 straipsnio 1 dalyje numatytą imperatyvią nuostatą, nes jam nebuvo pateiktas raginimas įvykdyti sprendimą, bei jo žiniomis toks dokumentas vykdomojoje byloje apskritai nebuvo priimtas, todėl skundžiami patvarkymai yra priimti neteisėtai ir naikintini. Be to pareiškėjas pažymi, kad skundžiami patvarkymai yra vykdomi pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, dėl teismų sprendimų, kurių pagrindu išduotas šis vykdomasis raštas, teiks kasacinį skundą, kuris šiuo metu yra rengiamas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tenkinus jo kasacinį skundą ir panaikinus teismų procesinius sprendimus, bus panaikintas ir vykdomas vykdomasis raštas. Tokiu atveju pareiškėją priverstinai iškeldinus iki kasacinio teismo nutarties priėmimo, susiklostys teisiškai ydinga ir jo teises ypatingai pažeidžianti situacija, kai turės būti vykdomas priverstinių veiksmų pagal minėtą vykdomąjį raštą atgręžimas, t. y. pareiškėjas galės vėl įsikelti į turtą. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais jo iškeldinimas turėtų būti atidėtas iki termino kasaciniam skundui pateikti suėjimo, o tuo atveju, jeigu kasacinis skundas bus priimtas – iki kasacinio skundo išnagrinėjimo.
3. Antstolis M. D. 2023 m. sausio 19 d. patvarkymu atmetė pareiškėjo skundą, vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolis 2023 m. sausio 19 d. patvarkyme nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio pareiškėjo iškeldinimo iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių, ir įpareigojimo pateikti išieškotojui visus turimus, su Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (gyvenamojo namo ir kitų statinių) statyba susijusius dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, leidimą statybai, statybos projektą, kadastrinių matavimų bylą, perduoti S. N. sklypo vartų bei namo ir statinių durų raktus, valdymo pultus, magnetines korteles ir/ar kitas rakinimo priemones. Skolininkui (pareiškėjui) buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tiek išsikeldinti, tiek ir įvykdyti nustatytą įpareigojimą, kuris pasibaigė 2022 m. gruodžio 23 d. Anot antstolio, skundžiami patvarkymai buvo priimti jau suėjus teismo nustatytiems sprendimo įvykdymo terminams, todėl vadovaujantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi skolininkui siųsti raginimo įvykdyti sprendimą neprivalėjo ir priverstinio vykdymo veiksmus galėjo pradėti iškart. Antstolis taip pat pažymi, kad apie planuojamą iškeldinimo laiką skolininkas informuotas registruotąja pašto siunta (įteikta 2023 m. sausio 9 d.) bei elektroninių ryšių priemonėmis. Antstolis nesutinka su skolininko prašymu stabdyti sprendimo vykdymą iki kasacinio skundo pateikimo termino suėjimo arba kasaciniam teismui priėmus skundą – iki skundo išnagrinėjimo. CPK 626 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o 2 dalyje išvardinti atvejai, kada yra stabdomi turto realizavimo veiksmai ir lėšų išmokėjimas. CPK 627straipsnis numato atvejus, kada antstolis turi teise visiškai ar iš dalies stabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. CPK 626 straipsnyje numatytas baigtinis vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas, kai antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus. CPK 627 straipsnyje numatytas baigtinis vykdomosios bylos sustabdymo pagrindu sąrašas, kai antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus. Kadangi kasacinio skundo padavimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, taip pat jo priėmimas nagrinėjimui pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo sprendimo teisinei galiai, tai savaime nestabdo ir šio sprendimo vykdymo. Pagal įstatymą teisė sustabdyti kasacine tvarka apskusto sprendimo vykdymą suteikta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 363 straipsnis). Taigi, kasacine tvarka apskusto teismo sprendimo vykdymo veiksmai negali būti atliekami tik tuo atveju, jei dėl to yra priimtas atitinkamas kasacinio teismo sprendimas.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo S. N. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundą atmesti.
6. Suinteresuotas asmuo S. N. atsiliepime nurodo, kad jis su sutuoktine I. N. dar 2020 m. rugpjūčio 26 d. (varžytynių akto pasirašymo data) tapo parduotos turto dalies savininkais, o savininkų pasikeitimas buvo išviešintas 2020 m. rugpjūčio 28 d. užregistravus nuosavybę VĮ Registrų centre. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė 2022 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl R. G. iškeldinimo ir nusprendė skolininką iškeldinti iš visos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kuri priklauso dviem bendrasavininkiams – L. G. ir S. N. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, kadangi vykdomajame dokumente buvo nurodyti sprendimo įvykdymo terminai, antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, priverstinio vykdymo veiksmus pradeda iškart ir siųsti raginimo įvykdyti sprendimą neprivalo (CPK 661 straipsnis).
Skundas netenkinamas.
7. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
8. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu atmėtė ieškovo R. G. (pareiškėjo) ieškinį atsakovams S. N. ir bankrutavusiai R. G. IĮ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, atsakovo S. N. (išieškotojo) priešieškinį tenkino (CPK 179 straipsnis). Minėtu teismo sprendimu nuspręsta iškeldinti ieškovą R. G. iš atsakovui S. N. nuosavybės teise priklausančio 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalies jame esančių Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (gyvenamojo namo ir kitų statinių). Teismo sprendimu pareiškėjui buvo nustatytas 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, išsikeldinimui, visų asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų išsigabenimui ir S. N. priklausančio turto atlaisvinimui. Pareiškėjas taip pat buvo įpareigotas per 14 dienų, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pateikti išieškotojui S. N. visus turimus, su Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (gyvenamojo namo ir kitų statinių) statyba susijusius dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, leidimą statybai, statybos projektą, kadastrinių matavimų bylą, perduoti atsakovui S. N. sklypo vartų bei namo ir statinių durų raktus, valdymo pultus, magnetines korteles ir/ar kitas rakinimo priemones. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto R. G. (pareiškėjo) apeliacinį skundą, 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl iškeldinimo.
9. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 279 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 6 d. Atsakovo S. N. prašymo pagrindu 2022 m. gruodžio 15 d. išduotas vykdomasis raštas.
10. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0028/23/00001 duomenų nustatyta, kad antstolis M. D. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolininko R. G. iškeldinimo ir įpareigojimo įvykdyti prievolę išieškotojo S. N. naudai. Kaip matyti iš vykdomojo rašto turinio, nurodytus veiksmus skolininkas (pareiškėjas) turėjo atlikti per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2022 m. gruodžio 20 d. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per teismo nustatytą 14 dienų terminą būtų atlikęs nurodytus veiksmus. Antstolis 2023 m. sausio 2 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. vykdomąjį raštą. Vykdymo proceso metu 2023 m. sausio 4 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl sprendimo vykdymo, kuriame nustatė, kad 2023 m. sausio 20 d. 9.00 val. bus vykdomas priverstinis skolininko iškeldinimas bei patvarkymą dėl sprendimo vykdymo, kuriame nurodyta, kad teismo sprendimas privalo būti vykdomas, todėl pareiškėjas yra įpareigojamas nedelsiant pateikti ir perduoti išieškotojui teismo sprendime nurodytus dokumentus bei daiktus. Nurodyti antstolio patvarkymai pareiškėjui buvo išsiųsti registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini) ir įteikti 2023 m. sausio 9 d., šių dokumentų gavimo neginčija ir pats pareiškėjas.
Dėl antstolio patvarkymų Nr. S-23-28-467 bei Nr. S-23-28-467 teisėtumo.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą ir savo reikalavimą panaikinti antstolio 2023 m. sausio 4 d. patvarkymus dėl sprendimo vykdymo grindžia argumentais, kad antstolis nesilaikė CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos skolininkui išsiųsti raginimo geruoju įvykdyti sprendimą per nustatytą terminą. Pareiškėjo teigimu, antstolis priverstinius vykdymo veiksmus gali pradėti tik tada, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą neįvykdo vykdomojo dokumento. Anot pareiškėjo, antstolis pažeidė CPK 655 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, todėl skundžiami patvarkymai priimti neteisėtai ir yra naikintini.
Motyvuojamoji dalis
12. CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.
13. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, todėl dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas, ir šis CPK 655 straipsnio reikalavimas dėl raginimo sprendimą įvykdyti geruoju yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Tačiau ši taisyklė turi išimčių, nes CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įvirtintų atvejų – kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininko apie prievolę, nei nustatyti naujų vykdymo terminų, tai apsunkintų ir užtęstų vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimas, kuris įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 6 d., turėjo būti įvykdytas per 14 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2022 m. gruodžio 20 d. Taigi, prievolių įvykdymo terminas aiškiai nurodytas sprendimo rezoliucinėje dalyje ir pareiškėjui buvo žinomas. Byloje nėra pateikta sprendimo įvykdymą patvirtinančių įrodymų. Vadovaujantis CPK 661 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtimi ir kasacinio teismo išaiškinimais, priešingai nei teigia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju antstolis neturėjo pareigos siųsti skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad skundžiami antstolio patvarkymai yra neteisėti ir naikinti, nes priimti pažeidžiant procesines teisės normas, įtvirtintas CPK 655 straipsnyje, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl prašymo atidėti priverstinį iškeldinimą vykdomojoje byloje Nr. 0028/23/00001.
15. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis raštas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymas gali būti sustabdytas ne kiekvienoje byloje, o tik išimtinais atvejais, jeigu kyla reali pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, ir jeigu tokiu sustabdymu nekeliama grėsmė kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams.
16. Teismo procesinis sprendimas gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas pripažįsta reikalingu sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 straipsnis). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625 – 628 straipsnių nuostatos, pagal kurias vykdymo veiksmus privalo ar turi teisę sustabdyti antstolis, o ne teismas. Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis).
17. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad dėl teismų sprendimų, kurių pagrindu išduotas vykdomasis raštas, teiks kasacinį skundą, todėl siekiant išvengti teisiškai ydingos ir jo teises pažeidžiančios situacijos, prašo atidėti priverstinį jo iškeldinimą iki sueis terminas kasacinio skundo pateikimui (iki 2023 m. kovo 7 d.), o kasaciniam teismui nusprendus priimti kasacinį skundą – iki kasacinio skundo išnagrinėjimo. Antstolio teigimu, vien kasacinio skundo padavimas ir jo priėmimas nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo sprendimo teisinei galiai bei nestabdo šio sprendimo vykdymo, todėl pagrindo atidėti vykdymo veiksmus, nesant CPK 626 – 627 straipsnyje numatytų atvejų, nėra. Teismas sprendžia, kad tokia antstolio pozicija yra pagrįsta.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Vertindamas fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų atvejus, antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Pažymėtina, kad CPK 626 straipsnyje ir 627 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet antstolis privalo arba gali sustabdyti vykdomąją bylą. CPK ir kiti įstatymai nesuteikia teisės antstoliui stabdyti vykdomosios bylos kitais pagrindais, negu yra numatyta CPK 626 – 627 straipsniuose.
19. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.
20. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai atidėti vykdomąją bylą iki sueis terminas kasacinio skundo pateikimui (2023 m. kovo 7 d.), o kasaciniam teismui nusprendus priimti kasacinį skundą – iki kasacinio skundo išnagrinėjimo, nesudaro nei privalomo, nei fakultatyvaus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kai nėra CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų. Priešingu atveju, sustabdžius vykdomąją bylą ar atidėjus vykdymo veiksmus, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, būtų pažeista vykdymo proceso šalių (skolininko ir išieškotojo) interesų pusiausvyra, vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).
21. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra padavęs kasacinį skundą dėl 2022 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kasacinio skundo priėmimo klausimas dar nėra išspręstas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas yra suformulavęs prašymą sustabdyti kasacine tvarka skundžiamų teismo procesinių sprendimų vykdymą iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas.
22. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog kasacinio skundo padavimo ir šio skundo priėmimo faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Pažymėtina, kad CPK 363 straipsnis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijai, teisėjų kolegijai, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinei sesijai suteikia diskrecijos teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Taigi, sprendimo priėmimas dėl vykdymo sustabdymo (atidėjimo) yra ne antstolio ar apylinkės teismo, o bylą kasacine tvarka nagrinėjančio teismo kompetencija. Kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą išduotą to sprendimo ar nutarties pagrindu, sustabdymą, todėl LR CPK 363 straipsnyje nurodytam subjektui priėmus dėl to nutartį antstolis savo patvarkymu privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Tokį patvarkymą antstolis turi priimti nedelsiant po to, kai jis sužino apie kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymą. Kadangi kasacinio teismo nutartis šiuo klausimu nėra dar priimta, privalomojo pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus taip pat nėra.
23. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio M. D. veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai, 513 straipsnio 1 dalis).
24. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės priimamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513, 594 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.