- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1148-253/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.12Kiti su nuoma susiję klausimai
- 3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo, be pagrindo gautų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. D. kreipėsi į teismą prašydama: priteisti iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 12 189,58 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2017 m. rugpjūčio 17 d. įsigijo pastatą – kavinę su kiemo statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastatas yra valstybei priklausančiame 0,2705 ha dydžio žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba). 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškėja su Nacionaline žemės tarnyba pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo pakeistas 2015 m. gruodžio 15 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2002 m. vasario 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ (toliau – Susitarimas). Susitarimu su valstybinės žemės sklypo valdytoju sutarta, jog šio sklypo nuomininku nustatoma ieškovė. Susitarimo 9 punkte numatyta žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis – 46 5000 Eur, taip pat numatyta, jog nuomotojas turi teisę kas 3 metus perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašas (toliau – Apleisto turto sąrašas), į kurį įtrauktas ieškovei priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir apie tai ieškovė informuota 2018 m. rugsėjo 25 d. Palangos miesto savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Nr. T2-167 dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo (toliau – Sprendimas), kurio 1.1.1.2 punkte komercinės paskirties objektų ir rekreacinių teritorijų žemės sklypams buvo nustatytas 0,6 proc. žemės mokesčio tarifas. Remdamasi Sprendimo 1.2 punktu, 2018 m. spalio 10 d. atsakovė ieškovei pateikė 2018 m. Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją, kurioje apskaičiavo mokėtiną žemės mokesčio sumą pagal 4 proc. tarifą nuo perskaičiuotos 498 000,00 Eur žemės sklypo vertės. Ieškovė pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, mokestis sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos. Praleidus terminą už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Iki 2019 m. kovo mėnesio ieškovė bandė įtikinti atsakovę dėl jai priklausančio pastato išbraukimo iš Apleisto turto sąrašo. Vykdė visas atsakovės nustatomas sąlygas ir įpareigojimus, tačiau, deryboms nepavykus ir neišsprendus ginčo, ieškovė nusprendė parduoti pastatą. 2019 m. kovo 1 d. sumokėjo 2 988,00 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį. Ieškovė apskaičiuodama mokėtiną mokestį taikė bendrąjį 0,6 proc. tarifą pagal pirminę deklaraciją nuo perskaičiuotos apmokestinamos žemės sklypo vertės (498 000,00 Eur). Kadangi pardavimo sandoriui sudaryti reikėjo pateikti pažymą apie atsiskaitymą už valstybinės žemės nuomą, ieškovė buvo priversta sumokėti visą jai be pagrindo apskaičiuotą ir atsakovės reikalaujamą sumą su delspinigiais. Ieškove iš viso sumokėjo 20 085,88 Eur. Ieškovė nurodo, kad iki Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ieškovės turtą įrašyti į Apleisto turto sąrašą įsiteisėjimo 2018 m. rugsėjo 19 d. praėjo 262 kalendorinės dienos, už kurias skaičiuotinas žemės nuomos mokestis pagal 0,6 proc. tarifą. Ieškovės nuomone, prievolė mokėti padidinto tarifo 4 proc. žemės nuomos mokestį atsiranda tik nuo juridinio fakto, t. y. turto įrašymo į Apleisto turto sąrašą, momento. Iki kalendorinių metų pabaigos praėjo 103 kalendorinės dienos, už kurias skaičiuotinas žemės nuomos mokestis pagal 4 proc. tarifą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei atsirado žemės mokesčio prievolė skaičiuojant iki Apleisto turto sąrašo įsiteisėjimo ir po jo – 0,6 proc./365*262*48 1000=2 071,60 Eur ir 4 proc./365*103*48 1000=5 429,37 Eur. Visa mokėtina žemės nuomos mokesčio suma lygi 7 500,97 Eur. Ieškovė 2019 m. kovo 1 d. sumokėjo 2 988,00 Eur. Delspinigiai skaičiuojami nuo 2018 m. lapkričio 16 d. Dienų, nuo kurių skaičiuojami delspinigiai, skaičius iki 2019 m. kovo 1 d. įmokos yra 105 dienos. Iki pirmo mokėjimo skaičiuotini delspinigiai nuo visos reikalingos mokėti sumos – 7 500,97 Eur. Delspinigiai – 105*0,03%*7 500,97=238,28 Eur. Nuo pirmo 2019 m. kovo 1 d. iki paskutinio mokėjimo 2019 m. birželio 25 d. praėjo 116 dienų. Suma, nuo kurios skaičiuotini likę delspinigiai, apskaičiuojama taip: 7 500,97 (apskaičiuota) – 2 988,00 (sumokėta) = 4 512,97 Eur. Likę delspinigiai: 4 512,97*0,03%*116=157,05 Eur. Ieškovės skaičiavimu, mokėtino žemės mokesčio su delspinigiais suma apskaičiuojama taip: 7 500,97 Eur (mokėtina) + 238,28 Eur (delspinigiai iki 2019 m. kovo 1 d.) +157,05 Eur (delspinigiai iki 2019 m. birželio 25 d.) = 7 896,30 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei 20 085,88 Eur, o teisėtas mokestis yra lygus 7 896,30 Eur, todėl atsakovė be teisinio pagrindo įgijo 12 189,58 Eur (2 0085,88 Eur – 7 896,30 Eur) ieškovei priklausančių lėšų, kurias turi grąžinti ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovės L. D. ieškinį atmetė.
3. Teismas nurodė, jog ieškovei priklausantis statinys įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 patvirtintą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, todėl, remiantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-167, ieškovei buvo apskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis, taikant padidintą 4 proc. žemės nuomos mokesčio tarifą.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčija nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimo į Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. Al-1214 patvirtintą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą pagrįstumo.
5. Teismas taip pat nurodė, kad Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.3 punkte nurodoma, jog valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai nustatomi metams ir jis turi būti sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos (1.6 punktas). Nutarime nėra nuostatos, kad nuomos mokestis privalo būti nustatomas ateinantiems metams iki sausio 1 d.
6. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nuomojosi ir naudojosi valstybinės žemės sklypu visus 2018 metus, o valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas taip pat nustatomas visiems metams, ieškovei priklausantis statinys buvo įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 patvirtintą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, nusprendė, jog ieškovei pagrįstai padidintas žemės nuomos mokestis apskaičiuotas už visus 2018 metus.
7. Teismas pabrėžė, jog ginčo dėl apskaičiuoto nuomos mokesčio sumos teisingumo nekyla, vertinant, kad ji apskaičiuota taikant padidinto tarifo mokestį, todėl ji laikytina teisinga ir pagrįsta.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo pareigą sumokėti deklaracijoje nurodytą 19 240,00 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, o jo nesumokėjus laiku, jai pagrįstai skaičiuoti 0,03 procento delspinigiai. Nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė neturėjo pareigos sumokėti atsakovės apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį, o atsakovė šį mokestį gavo be teisinio pagrindo, dėl to ieškovės reikalavimas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą ir iš atsakovės priteisti 12 189,58 Eur permoką atmetamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė L. D. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Ieškovės nuomone, prievolė mokėti padidinto tarifo 4 proc. žemės nuomos mokestį atsiranda tik nuo juridinio fakto, t. y. turto įrašymo į apleisto ir neprižiūrimo turto sąrašą, momento. Ieškovės apskaičiavimu, teisėtas mokestis yra 7 896,30 Eur, todėl atsakovė be teisinio pagrindo įgijo 12 189,58 Eur (20 085,88 Eur – 7 896,30 Eur) ieškovei priklausančių lėšų, kurias turi grąžinti ieškovei. Sprendimo nuostata (1.2 punktas) negali būti aiškinama taip, kad, mokestinių metų bėgyje įvykus juridiniam faktui, lemiančiam pagrindo taikyti Sprendimo 1.2 punktą ir padidinti taikytiną nuomos mokesčio tarifą atsiradimą, toks padidinto tarifo mokestis gali būti skaičiuotinas už visus kalendorinius metus, t. y. ir už laikotarpį iki nurodyto juridinio fakto atsiradimo, nes įstatymas atgal negalioja.
9.2. Teismo išvados neatitinka valstybinės žemės nuomos mokestį reglamentuojančių teisės normų. Nustatant ieškovei išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčio tarifą ir jo taikymo laikotarpį, turėjo būti vadovaujamasi Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167„Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ nuostatomis, susijusiomis su nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifų nustatymu.
9.3. Apeliantė argumentuoja, jog nepaisant to, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono tvarka, dydis nustatomas teisės aktuose ir šalys negali susitarti dėl kitokio nuomos mokesčio dydžio, šis gali kisti priklausomai nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.
9.4. Teismo motyvas, kad ieškovės pastatas ir nuomojamas žemės sklypas nebuvo tinkamai prižiūrimi dar iki Apleisto turto sąrašo sudarymo, nes 2018 m. liepos 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, atmestinas. Skundžiamame sprendime minimas administracinių nusižengimų protokolas, surašytas 2018 m. liepos 17 d., nesudaro pagrindo taikyti padidintą 4 procentų tarifą skaičiuojant mokestį už 2018 metus. Teisiniu aspektu pasekmės taikyti padidintą tarifą kyla įrašius pastatą į Apleisto turto sąrašą.
9.5. Teismas nesivadovavo šios bylos nagrinėjimui procesiniuose dokumentuose ir žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodyta aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinė byla Nr. ?3K-3-541-701/2016), tačiau vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2011 m. balandžio 8 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2011, kurioje buvo sprendžiama, ar žemės nuomos santykių šalys tarpusavio susitarimu gali nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą ir nuomos mokesčio mokėjimo terminus savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Žemės nuomos mokestį Palangos miesto savivaldybėje administruoja Palangos miesto savivaldybės administracija.
10.2. Ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“, priimtu Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. A1298 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagrindu, įrašytas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą. Todėl tokiam turtui buvo nustatytas mokėtino valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas – 4 procentai nuo žemės vertės.
10.3. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ yra teisėtas, nenuginčytas ir galiojantis. 2018 m. rugsėjo 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-167 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ 1.1.1.2 punktu nustatytas 0,6 proc. žemės vertės tarifas už valstybinę žemę komercinei paskirčiai galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu apeliantės nuomojamas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nebūtų įtrauktas į minėtą sąrašą.
10.4. Valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkei L. D. žemės nuomos mokestis už 2018 m. – 19 240,00 Eur buvo apskaičiuotas teisingai ir teisėtai, o mokesčio deklaracija už 2018 m. buvo suformuota 2018 m. spalio 10 d. ir minėtam asmeniui pateikta laiku. Mokestis už 0,2705 ha žemės sklypą už 2018 m. buvo apskaičiuotas taip: 48 100 Eur (2017 m. vidutinė žemės sklypo rinkos vertė pagal verčių zonų žemėlapį) x 4 proc. žemės vertės tarifas.
10.5. Ieškovė nuomojosi ir naudojosi valstybinės žemės sklypu visus 2018 m., o valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas nustatomas visiems metams. Apeliantei priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į Apleisto turto sąrašą, todėl apeliantei pagrįstai padidintas žemės nuomos mokestis apskaičiuotas už visus 2018 metus.
10.6. Apeliantė neginčija apskaičiuoto nuomos mokesčio teisingumo, ji turėjo pareigą sumokėti deklaracijoje nurodytą valstybinės žemės nuomos mokestį, o jo nesumokėjus laiku, jai pagrįstai skaičiuoti delspinigiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą, bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės L. D. ieškinys dėl žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo, be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
14. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. 2017 m. lapkričio 22 d. Susitarimu dėl 2015 m. gruodžio 15 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2002 m. vasario 4 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas L. D., kuriai 2017 m. rugpjūčio 17 d. turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo perleistas pastatas – kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 15 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2002 m. vasario 4 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ 10 punkte nurodoma, kad nuomininkai žemės sklypo nuomos mokestį moka pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Žemės nuomos mokesčio tarifai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ patvirtinta tvarka (11 punktas). Sutarties šalys už sutarties pažeidimą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (13 punktas).
18. Ieškovė 2019 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 167 sumokėjo 2 988,00 Eur, 2019 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 173 – 16 889,79 Eur, o mokėjimo nurodymu Nr. 174 – 208,09 Eur, t. y. iš viso 20 085,88 Eur žemės nuomos mokesčio.
19. Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. liepos 5 d. (iš rašto turinio spręstina, kad raštas surašytas 2018 m.) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovę informavo, kad 2018 m. liepos 4 d. buvo apžiūrėtas jai priklausantis kavinės pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jo žemės sklypas. Nustatyta, kad žemės sklypas apie pastatą yra apaugęs žole, viršijančia vasaros sezono metu leistiną 12 cm aukštį. Kavinės pastatas yra aptvertas statybine tvora, tačiau pastato fasadas neestetiškas, daugelyje vietų nukritusios apdailos medžiagos, aptrupėjęs tinkas, stogas apaugęs berželiais, sienos apipieštos piešiniais, neužsandarintos langų angos antrame pastato aukšte. Ieškovė įspėta, kad ji gali būti baudžiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, ir paraginta nebetęsti administracinio nusižengimo veikos ir nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 10 d., susitvarkyti priklausančio pastato aplinką. 2018 m. liepos 17 d. ieškovei buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 10,00 Eur baudą už tai, kad ji, neprižiūrėdama pastato ir apie jį suformuoto žemes sklypo, laiku nenuvalydama apipieštų sienų, neužkaldama angų antrame pastato aukšte, vasaros sezono metu nenupjaudama žoles taip, kad jos aukštis neviršytų 12 cm, pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr.T2-31 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7, 7.1, 7.10, 26 ir 26.26 punktų reikalavimus ir baudžiama pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 1 dalį.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodė, jog šalis sieja valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Ieškovei padidintas 4 procentų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas už visus 2018 metus taikytas pagrįstai. Nuspendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė neturėjo pareigos sumokėti atsakovės apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį, o atsakovė šį mokestį gavo be teisinio pagrindo, dėl to ieškovės reikalavimas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą ir iš atsakovės priteisti 12 189,58 Eur permoką atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas, taikydamas padidintą žemės nuomos mokesčio tarifą iki atsirandant pagrindui jį nustatyti, netinkamai aiškino ir taikė Sprendimo normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, dėl to netinkamai nustatė taikytiną valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą ir dydį ir nepagrįstai atmetė ieškinį. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo.
Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)
22. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
23. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 1 straipsnio 2 dalį žemė – tai nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
24. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
26. Valstybinės žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami ne viešosios, o privatinės teisės. Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Valstybinės žemės nuomos santykiams visų pirma taikytinos Civilinio kodekso normos. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-701/2016).
27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punkte nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas (Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.5 punktas). Vadinasi, savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus, nustatančius valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą.
28. Byloje nekilo ginčo, kad šalis sieja valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Kadangi ieškovė nuomojasi valstybinę žemę, jai kilo pareiga sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį (CK 6.551, 6.552 straipsniai, Žemės įstatymo 9 straipsnis). Byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, ar Sprendimo 1.2 punkte nustatytas 4 procentų nuomos mokesčio tarifas apeliantei taikytinas už visus 2018 metus, ar tik už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 18 d., kai apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas (statinys) buvo įtrauktas į Apleisto turto sąrašą.
29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nuomojosi ir naudojosi valstybinės žemės sklypu visus 2018 m., o valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas nustatomas visiems metams, ieškovei priklausantis statinys, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 patvirtintą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, konstatavo, kad ieškovei pagrįstai padidintas žemės nuomos mokestis apskaičiuotas už visus 2018 metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta.
30. Pažymėtina, jog, aiškinant teisės akto normą, atsižvelgtina į jos sisteminius ryšius su aukštesnės teisinės galios norminių aktų nuostatomis, kurių pagrindu aiškinamoji norma priimta. Savivaldybės tarybos Sprendimas, dėl kurio aiškinimo kilo šalių ginčas, priimtas įgyvendinant valstybines funkcijas, perduotas savivaldybėms, vadovaujantis CK 6.552 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798. Šio Vyriausybės nutarimo nuostatos įtvirtina minimalią ir maksimalią valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo ribas, teisę nustatyti konkretų tarifą, neviršijant nurodytų dydžių, reglamentuoja, kad nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje. Šios įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatos neatskleidžia reikalavimų, kurie būtų pagrindas interpretuoti Sprendimo 1.2 punkto turinį dėl jo taikymo byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog aiškinant teisės akto normą taip pat privalu vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis). Į šiuos principus turi atsižvelgti ne tik teismas, bet ir norminius teisės aktus priimantys subjektai, kad jų priimami teisės aktai neprieštarautų principams. Aiškindamas konkrečią teisės normą, teismas preziumuoja, kad civilinius santykius reglamentuojantį norminį aktą priėmęs subjektas suderino tokio akto nuostatas su teisės principais, be kita ko, proporcingumo principo reikalavimu, kad valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamiems tikslams, užtikrintų civilinių teisinių santykių subjektų turtinių interesų pusiausvyrą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo principo nuostata, kad asmeniui skiriama sankcija turi būti proporcinga jo padarytam pažeidimui (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-701/2016).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį apskritai ir konkretus mokėtinas šio mokesčio dydis siejami su atitinkamais juridiniais faktais, pavyzdžiui, pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nors jo tarifai nustatomi metams, atsiradimas siejamas su valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymu. Nepaisant to, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono tvarka, dydis nustatomas teisės aktuose ir šalys negali susitarti dėl kitokio nuomos mokesčio dydžio, šis gali kisti priklausomai nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-701/2016). Pažymėtina, kad nuomininkui pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir konkretus mokėtinas šio mokesčio dydis siejami su nuomos sutartyje nustatyta žemės sklypo verte ir tarifu, kurį nustato savivaldybės taryba. Vadinasi, valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono tvarka, nuomos mokesčio dydis gali kisti priklausomai nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.
33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog Sprendimo nuostatos, kad nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifas nustatomas 2018 metams (1 punktas), išreiškia savivaldybės tarybos valią pagal jai priskirtą kompetenciją apskritai nustatyti mokesčio tarifus, mokėtinus už kalendorinius metus, tačiau Sprendimo 1.2. punktas negali būti aiškinamas taip, kad, mokestiniais metais įvykus juridiniam faktui, lemiančiam pagrindo taikyti Sprendimo 1.2 punktą ir padidinti taikytiną nuomos mokesčio tarifą atsiradimą, toks padidinto tarifo mokestis yra skaičiuotinas už visus kalendorinius metus, t. y. ir už laikotarpį iki nurodyto juridinio fakto atsiradimo.
34. Nagrinėjamu atveju apeliantės pareiga mokėti žemės nuomos mokestį atsirado sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį. Taigi, 2018 m. rugsėjo 18 d. apeliantei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra nuomojamoje valstybinėje žemėje, įtraukus į Apleisto turto sąrašą, atsirado juridinis faktas, lemiantis pagrindo taikyti Sprendimo 1.2 punktą ir padidinti taikytiną nuomos mokesčio tarifą iki 4 procentų atsiradimą. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, jog, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, padidintas valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas apeliantei turi būti taikomas nuo to momento, kuriuo statinys buvo įtrauktas į Apleistojo turto sąrašą, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 18 d.
35. Už 2018 metus ieškovei pagal valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją buvo apskaičiuotas 19 240,00 Eur žemės nuomos mokestis, skaičiuojant nuo šios sumos vienos dienos mokesčio suma – 52,71 Eur (19 240,00 Eur / 365 d.). Iš viso ieškovei skaičiuotinas mokestis už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – už 104 dienas (rugsėjo mėn. 12 d. + spalio mėn. 31 d. + lapkričio mėn. 30 d. + gruodžio 31 d.). Iš viso už šį laikotarpį mokėtinas žemės nuomos mokestis – 5 481,84 Eur. Ieškovei skaičiuotinas žemės nuomos mokestis, taikant 0,6 proc. tarifą, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., sudaro 2 064,51 Eur (7,91 Eur x 261 d.). Iš viso už 2018 m. laikotarpį mokėtinas žemės mokestis – 7 546,35 Eur.
36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, mokestis sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.6 punkte numatyta, jog valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo taisyklėse, patvirtintose Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T2-165 (2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. T2-217 nauja redakcija) 39 punkte nurodyta, jog mokestis už einamuosius metus turi būti sumokamas Savivaldybės tarybos numatytais terminais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatomis valstybinės žemės nuomininkai ir žemės naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama arba naudojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 d. teisės aktų nustatyta tvarka. Už laiku nesumokėtą mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis nustatomas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu (44 punktas). Šiuo atveju taikomas 0,03 proc. delspinigių dydis, apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 „Dėl delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“.
37. Ieškovė nuomos mokestį už valstybinės žemės sklypą turėjo sumokėti iki 2018 m. lapkričio 15 d. Remiantis bylos duomenimis, minėtą mokestį ieškovė sumokėjo dalimis: 2019 m. kovo 1 d. – 2 988,00 Eur, 2019 m. birželio 25 d. – 17 097,88 Eur. (16 889,79 Eur + 208,09 Eur). Ieškovei skaičiuotini delspinigiai už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. kovo 1 d. – už 105 dienas, todėl už šį laikotarpį mokėtinų delspinigių suma – 237,71 Eur (7 546,35 Eur x 0,03 proc. x 104 d.). Ieškovei skaičiuotini delspinigiai už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2019 m. birželio 25 d. – už 116 dienų. Suma, nuo kurios skaičiuotini likę delspinigiai – 4 558,35 Eur (7 546,35 Eur (apskaičiuota suma) – 2 988,00 (sumokėta suma)), todėl už minėtą laikotarpį mokėtinų delspinigių suma – 158,63 Eur (4 558,35 Eur x 0,03 proc. x 116 d.). Taigi mokėtina žemės mokesčio su delspinigiais suma iš viso – 7 942,69 Eur (7 546,35 Eur + 237,71 Eur + 158,63 Eur). Minėta, jog ieškovė atsakovei sumokėjo iš viso 20 085,88 Eur. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 12 189,58 Eur. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir atliktu skaičiavimu, teisėjų kolegija nusprendžia, jog atsakovė ieškovei turi grąžinti 12 143,19 Eur (20 085,88 Eur – 7 942,69) permokėto žemės nuomos mokesčio.
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas padidintą žemės nuomos mokesčio tarifą iki atsirandant pagrindui jį taikyti, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
41. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 697,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y., sumokėjo 297,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 400,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ((duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamoje byloje iš viso patenkinta 99,62 proc. ieškovės reikalavimų. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas ieškovės naudai, iš atsakovės ieškovei priteistina 1690,55 Eur (1 697 Eur x 99,62 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškovei L. D. 12 143,19 Eur (dvylika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus, 19 ct) permokėto žemės nuomos mokesčio.
Priteisti iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškovei L. D. 1690,55 Eur(vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt eurų, 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.