Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Litizbel“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2709-896/2017 pagal pareiškėjų G. O. ir A. K., uždarosios akcinės bendrovės „Kipneta“ ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų sritis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Gitana“, „Litizbel“ ir „Formus“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos ribų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Statybų sritis“, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Atsakovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia faktines aplinkybes dėl veiklos vykdymo ir pajamų gavimo (dviejų darbuotojų priėmimo į darbą naujai sudarytoms sutartims vykdyti bei sudarytų keturių sutarčių, pagal kurias atsakovė planuoja gauti 34 373,88 Eur pajamų (1 365,08 Eur + 4 235,00 Eur + 22 385,00 Eur + 6 388,80 Eur). Rašytinius įrodomus apie priimtus darbuotojus teikia siekiant paneigti atskirojo skundo ir pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus dėl darbuotojų nebuvimo veiklai vykdyti, o viešosios darbų atlikimo sutartys teikiamos apeliacinės instancijos teismui, nes jos sudaromos nuolat, taip pat ir po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, taip pat tai, kad pateiktais įrodymais atsakovė grindžia bylai reikšmingas aplinkybes ir jų pateikimas kartu su atskiruoju skundu neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia naujus rašytinius įrodymus priimti ir pridėti prie bylos bei vertinti kitų byloje surinktų įrodymų bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kontekste.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: i) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; ii) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Tam, jog išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010). Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014). VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai skelbiamais duomenimis UAB „Statybų sritis“ buvo įregistruota 2013 m. balandžio 23 d.; veiklą vykdo, įmonės akcininkas laikotarpiu 2013-04-23–2013-04-26 buvo UAB „AG Baltic Group“, paskutinis registruotas įmonės vadovas nuo 2015-08-07 yra V. N.. Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti 2013–2016 ataskaitinių finansinių metų UAB „Statybų sritis“ balansai. Atsakovė į bylą pateikė 2017 m. lapkričio 8 d. balansą, sudarytą 2017-01-01–2017-11-08 ataskaitiniam laikotarpiui. Iš 2017 m. lapkričio 8 d. balanso duomenų nustatyta, kad įmonės turto vertė buvo 134 124,00 Eur, iš kurio 15 919,00 Eur ilgalaikio turto ir 118 205,00 Eur trumpalaikio turto; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 60 517,00 Eur, iš jų 55 517,00 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai bei 5 000,00 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai. Taigi, formaliai vertinant UAB „Statybų sritis“ balanso duomenis, spręstina, kad įmonė 2017-01-01–2017-11-08 ataskaitiniu laikotarpiu buvo moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (55 517,00 Eur) neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (134 124,00 Eur).VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nuosavybės teisėmis turi nekilnojamojo turto: pastatą–metalo apdirbimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (vidutinė rinkos vertė 16 827,00 Eur) ir pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (vidutinė rinkos vertė 5 097,00 Eur), esančius (duomenys neskelbtini),. Minėtas turtas yra areštuotas ir jam yra įregistruota hipoteka. Taigi, įmonės nuosavybės teisėmis valdomo nekilnojamo turto vertė (masinio vertinimo duomenimis) sudaro 21 924,00 Eur (16 827,00 Eur+ 5 097,00 Eur). Įregistruota hipoteka ir turto areštai nepanaikina atsakovės nuosavybės teisių į turtą, tačiau dėl įregistruotos hipotekos ir pritaikytų areštų atsakovės disponavimo teisės minėtu turtu yra suvaržytos.Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovė, pagal savo finansines galimybes, įsipareigojimus kreditoriams vykdo nuolat. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigoje UAB „Statybų sritis“ iš dalies atsiskaitė kreditoriumi (darbuotoju) G. O. (702,33 Eur), visiškai atsiskaitė su kreditoriumi (darbuotoju) A. K. (318,41 Eu), taip pat visiškai atsiskaitė su kreditore UAB „Gitana“ (622,36 Eur). 2017 m. gruodžio 14 d. antstolės R. M. pažyma ir skolų suderinimo aktai patvirtina, jog atsakovė atsiskaitė su kreditorėmis „Britama“, UAB „Jotrungė ir UAB TOI TOI Lietuva. Atsakovė pasirašė taikos sutartį su kreditore UAB „Liepsnelė“, pagal kurią įsipareigojo 7 465,74 Eur skolą sumokėti dalimis, todėl skola šiai kreditorei nėra pradelsta. Antstolio N. A. pažyma patvirtina aplinkybę apie antstolio depozitinėje sąskaitoje esančią 30 213,57 Eur sumą, kurią antstolis paskirstys kreditoriams UAB „Lemora“, UAB „Projektana“, UAB „Stratgera“, AB „Citadele“ bankas, UAB „Arenita“, M. A., todėl 30 213,57 Eur neskaičiuotini kaip įmonės pradelsti įsipareigojimai nurodytiems kreditoriams, atitinkamai 30 213,57 Eur suma nėra įtraukiama į bendrą įmonės turto masę. Taigi, atsakovės pradelsti mokėjimai kreditoriams iš viso sudaro 69 779,63 Eur: G. O. (220,77 Eur), UAB „Litizbel“ (9 889,67 Eur), UAB „Formus“ (2000,72 Eur), UAB „Kipneta“ (16 722,65 Eur), Česlav ir Ko (9 193,44 Eur), S. V. įmonei „Santera“ (5 236,45 Eur), P. J. (552,05 Eur), UAB „Sanistal“ (1 137,73 Eur), Doka Lietuva (6 889,33 Eur), Peri (5 316,44 Eur), SLO Lithuania (876,01 (Eur), VSDFV (7 414,97 Eur), VMI (3 524,32 Eur), AB ESO (132,31 Eur), T. K. (269,36 Eur), D. L. (403,41 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai (69 779,63 Eur) nežymiai viršija (2 717,63 Eur suma) pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (134 124,00 Eur : 2 = 67 062,00 Eur). Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad atsakovės skolos VSDFV biudžetui per devynis mėnesius padidėjo 1 753,33 Eur suma (2017 m. balandžio 26 d. skola VSDFV buvo 5 701,47 Eur - 2018 m. sausio 26 d. skola VSDFV buvo 7 454,80 Eur). Taigi, dėl padidėjusios skolos kreditorei VSDFV 39,83 Eur suma (7 454,80 Eur esamas įsiskolinimas – 7 414,97 Eur buvęs įsiskolinimas), atsakovės pradelsti mokėjimai kreditoriams yra 6 9 819, 46 Eur (69 779,63 Eur + 39,83 Eur). Todėl atsakovės pradelsti įsipareigojimai (69 819, 46 Eur) vis tiek nežymiai viršija (2 757,46 Eur suma) pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (134 124,00 Eur).Pareiškėjos UAB „Kipneta“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas argumentas, kad aplinkybė dėl skolų VSDFV biudžetui didėjimo sudaro savarankišką pagrindą pagal ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą iškelti atsakovei bankroto bylą, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą VSDFV gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. Šiuo atveju VSDFV nereiškia reikalavimų atsakovei UAB „Statybų sritis“ dėl nesumokėtų įmokų į VSDFV biudžetą. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovės skola UAB „Litezbel“ padidėjo iki 11 721,17 Eur. Nustatyta, kad UAB „Litezbel“ skolą kildina iš subrangos teisinių santykių, t. y. atsakovei atliktų statybos darbų, už kuriuos UAB „Statybų sritis“ atsiskaitė iš dalies. Finansinį reikalavimą UAB „Litezbel“ grindžia PVM sąskaitomis–faktūromis: 2016-12-05, 12 576,76 Eur, 2017-05-10, 6 1242,59 Eur, 2017-09-20, 1 288,72 Eur, 2017-05-26, 2 290,12 Eur, 2017-07-24, 2 843,64 Eur, 2017-05-26, 2 004,26 Eur. Minėtas sąskaitas faktūras atsakovė apmokėjo iš dalies. Iš 2017 m. lapkričio 3 d. akto dėl skolų suderinimo nustatyta, jog pagal 2016-12-05 sąskaitą faktūrą atsakovė nesumokėjo 200,00 Eur, pagal 2017-05-10 sąskaitą faktūrą – 1 610,78 Eur, pagal 2017-05-26 sąskaitą faktūrą – 1 656,41 Eur, pagal 2017-05-26 sąskaitą faktūrą – 2 290,12 Eur, pagal 2017-07-24 sąskaitą faktūrą – 2 843,64 Eur ir pagal 2017-09-20 sąskaitą faktūrą – 1 288,72 Eur; iš viso atsakovės skolos likutis pagal pilnai neapmokėtas sąskaitas yra 9 889,67 Eur. Apeliantė taip pat pateikė į bylą atsakovės neapmokėtą 2014-12-01 PVM sąskaitą–faktūrą 1 831,50 Eur sumai, kurios pagrindu teigia, kad UAB „Litezbel“ reikalavimas padidėjo ir yra iš viso 11 721,17 Eur (9 889,67 Eur + 1 831,50 Eur). Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Statybų sritis“ paaiškino, jog atsakovė bandė susitarti su UAB „Litezbel“, kadangi pastaroji atliko subrangos darbus nekokybiškai, ir kuriuos ištaisiusi atsakovė patyrė nuostolius. Iš 2017 m. lapkričio 29 d. pretenzijos, pareikštos atsakovei UAB „Litezbel“, matyti, jog atsakovė prašė atlyginti 32 421,77 Eur nuostolius, patirtus už apeliantės atliktų darbų defektų ištaisymą. Taigi, tarp šalių yra ginčas dėl kreditorės UAB „Litezbel“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, kuris bankroto bylos iškėlimo įmonei stadijoje nėra sprendžiamas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog teismuose nebuvo / nėra sprendžiamas tarp UAB „Litezbel“ ir UAB „Statybų sritis“ ginčas dėl skolos priteisimo pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras ir / arba nuostolių atlyginimo dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų. Akcentuotina ir tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Šiuo atveju apeliantė UAB „Litezbel“ nėra pateikusi rašytinių įrodymų, jog išnaudojo visus savo pažeistų teisių gynimo būdus ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, todėl jos pareikštas finansinis reikalavimas, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, gali būti teismo įvertintas kaip keliantis abejonių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės mokumą / nemokumą, į UAB „Statybų sritis“ pradelstų mokėjimų kreditoriams visetą įtraukė ir kreditorę UAB „Litezbel“ su 9 889,67 Eur dydžio reikalavimu. Pažymėtina ir tai, kad bankroto bylos iškėlimas įmonei, atsižvelgiant į ĮBĮ reglamentuojamas bankroto procedūras, negarantuotų kreditorei UAB „Litezbel“ labai greito skolos atgavimo, nes po bankroto bylos iškėlimo kreditorių pareikštus reikalavimus patikrina bankroto administratorius, o atveju, kai tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios įmonės kyla ginčas, klausimą dėl pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo sprendžia teismas.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Kipneta“ teigia, kad atsakovės darbuotojų skaičius sistemingai mažėja: 2017 m. rugpjūčio 30 d. įmonėje dirbo 23 darbuotojai, 2017m. gruodžio 12 d.– 8 darbuotojai, o 2018 m. sausio 9 d.– 3 darbuotojai, iš kurių du – įmonės direktorius bei, tikėtina, buhalteris. VSDFV viešai skelbiamais duomenimis, 2018 m. sausio 30 d. UAB „Statybų sritis“ dirbo 2 darbuotojai (apdraustieji). Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, jog dėl esamų laikinų finansinių sunkumų buvo nuspręsta racionaliai naudoti įmonės resursus, todėl darbuotojų liko tik tiek, kiek būtina. Naujiems statybos rangos darbams atlikti bus surasti darbuotojai ir su jais bus sudarytos darbo sutartys. Šiuos atsakovės paaiškinimus patvirtina duomenys apie 2018 m. sausio 11 d. įdarbintus du darbuotojus. Civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, jog atsakovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą ir atitinkamai teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovė nepajėgi vykdyti darbus pagal naujai sudarytas sutartis su Aviacijos baze dėl dušo kabinų sumontavimo, Kauno technologijos universitetu dėl patalpų paprastojo remonto ir Širvintų rajono savivaldybės administracija dėl socialinio būsto remonto ir už atliktus darbus gauti 34 373,88 Eur pajamų, kurių pakaktų iš dalies atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. Akcentuotina ir tai, jog UAB „Statybų sritis“ veiką tęsia itin nepalankiomis sąlygomis, nes įmonės veikla suvaržyta dėl turto bei sąskaitų areštų, taip pat įmonės, kaip dalyvaujančios viešuose pirkimuose, dalykinė reputacija dėl jai teisme inicijuotos bankroto bylos nepagerėjo. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).Į atsakovės pateiktą 2017-01-01–2017-11-08 ataskaitinio laikotarpio balansą yra įtraukta 60 219,00 Eur per vienerius metus gautina suma. Apeliantė atskirajame skunde ir pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą kvestionuoja 60 219,00 Eur per vienerius metus gautinas sumas (pirkėjų įsiskolinimus). Skolų sumokėjimo terminai suėję 2017 m rugsėjo mėn.–2017 m. lapkričio mėn. Iš 2017 m. lapkričio 8 d. UAB „Statybų sritis“ debitorių sąrašo nustatyta, jog debitoriai yra stabiliai veikiantys ir mokūs juridiniai asmenys: Raudondvario A. ir A. K. mokykla (8 464,59 Eur + 600,31 Eur = 9 064,90 Eur), NS Bendrija Kėdainiai (1 252,06 Eur + 3 936,31 Eur = 5 188,37 Eur), UAB „Trakų šilumos tinklai“ (6 701,00 Eur + 11 009,90 Eur = 17 710,90 Eur), M. V. IĮ Soligadas (26 000,00 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo 60 219,17 Eur dydžio pirkėjų skolas minusuoti iš bendros atsakovės turto masės, nes UAB „Statybų sritis“ turi realias galimybes nurodytas debitorines skolas atgauti. Pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.). Apibendrinus išdėstytą bei prioritetą teikiant reabilitaciniam tikslui, konstatuotina, jog atsakovė UAB „Statybų sritis“ yra mokus verslo subjektas, turintis laikinų finansinių sunkumų, kadangi: 1) įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai (pradelsti finansiniai reikalavimai kreditoriams) nedaug viršija pusę jos turto vertės, 2) atsakovė veiklą vykdo bei gauna pajamas, 3) skolas kreditoriams pagal savo finansines galimybes moka nuolat, 4) turi realias galimybes atgauti skolas iš debitorių, 5) apeliantės UAB „Litizbel“, kaip atsakovės kreditorės, kreipimasis į teismą su prašymu dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nelaikytinas ultima ratio gynybos priemone. Šiuo atveju UAB „Statybų sritis“ gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme reglamentuojamomis procedūromis, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str.3 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.