Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Atsakovės teigimu, namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus atlieka ne Bendrija, todėl ieškinį dėl trukdymo atlikti darbus galėtų reikšti rangovai, o ne Bendrija, kuri laikytina netinkama ieškove byloje. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio dalyku esančiu darbų atlikimu, tiek procesiniuose sprendimuose, tiek bylos nagrinėjimo metu kėlė abejones dėl namo atnaujinimo procese priimtų sprendimų teisėtumo, pagrįstumo ar naudingumo.

II. Teismo sprendimo argumentai

8. Atsakovės iškeltos abejonės dėl techninių sprendinių nėra susijusios su ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog kažkuris iš priimtų sprendimų ar patvirtintų planų ar projektų yra pripažintas neteisėtu/negaliojančiu ar būtų kitaip nuginčytas.

9. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-4450-629/2017, sprendė klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 8 d. leidimo atnaujinti (modernizuoti) ginčo pastatą teisėtumo toje dalyje, kuria numatyta atlikti statybos darbus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose. 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi, J. U. ir kitų pareiškėjų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad balkonai ir radiatoriai priskirtini prie bendrojo naudojimo objektų, kurių atnaujinimas priskirtinas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbams, todėl disponavimo jais klausimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, kaip ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Be to, pažymėtina, kad techniniame projekte nėra numatyti jokie sienų, skiriančių butus nuo balkonų, griovimo darbai, tad balkonai faktiškai ir toliau išlaikys savo kaip pagalbinės patalpos paskirtį. Teismai atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos įstatymų nustatyta tvarka būtų ginčijusios techninio projekto sprendinius, namo savininkų susirinkimo rezultatus, patį investicinį planą, Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimą, todėl jie yra galiojantys ir atsakovas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas ginčijamą leidimą. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti. Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimas pritarti šildymo prietaisų perkėlimui įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, tačiau pareiškėjos, inicijuodamos ginčą dėl Leidimo panaikinimo, iš esmės siekia, kad teismas įvertintų Bendrijos sprendimo teisėtumą ir patį Namo modernizavimo projekto sprendinių pagrįstumą, nes terminas minėtam sprendimui apskųsti jau yra pasibaigęs.

10. Teismas vadovavosi administracinio teismo padaryta išvada, kad balkonai ir radiatoriai priskirtini prie bendrojo naudojimo objektų, kurių atnaujinimas priskirtinas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbams, todėl disponavimo jais klausimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, kaip ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Jokie įrodymai, patvirtinantys, jog situacija yra pasikeitusi, nebuvo pateikti, teismas taip pat sprendžia, jog ginčo namo techninio projekto sprendiniai, namo savininkų susirinkimo rezultatai, investicinis planas, Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai nėra nuginčyti, todėl jie yra galiojantys ir privalomi atsakovei.

11. Nustačius, kad ne visi projekte numatyti darbai yra atlikti, teismas sprendė, kad priemonių (radiatoriaus ir ortakių įrengimo) įgyvendinimo aktualumas neišnyko, todėl namo atnaujinimo tikslas nėra pasiektas visiškai. Nesant visa apimtimi įgyvendinto projekto, kyla grėsmė, kad bus nepilnai įgyvendinti projektu siekti tikslai. Namo atnaujinimo tikslai pilnai bus pasiekti tik juos visiškai įgyvendinus. Projekto pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o teismas neturi kompetencijos vertinti projekto energetinio efektyvumo pokyčių, atsižvelgiant į dalinį jo išpildymą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dalinis sprendinių įgyvendinimas yra pakankamas ir nesukelia jokių neigiamų padarinių. Pažymėtina, jog vien tai, kad namas pasiekė planuotą energetinio efektyvumo klasę, savaime nereiškia, jog likusių darbų atsakovės bute atlikimas yra nereikšmingas šiluminės energijos efektyvumo prasme, t. y., kad jis negali būti dar labiau pagerintas, arba, kad šių darbų neatlikimas atsakovės bute neturi įtakos kitų gyventojų šildymo energijos sąnaudoms. Kaip nurodė trečiojo asmens UAB „Bocon living“ atstovas, nevisiškas sprendinių įgyvendinimas gali turėti įtakos garantiniams reikalavimams, sąlygoti drėgmę ir pelėsio atsiradimą.Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, jog egzistuoja grėsmė dėl žalos atsiradimo, o atsakovė šios grėsmės atsiradimo nepaneigė.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenuginčijo ir nepateikė įrodymų, jog namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) Techninio darbo projekte (dalis Šildymas-vėdinimas) numatyti darbai: 1) įvesti atsakovės balkone suprojektuotą radiatorių; 2) pravesti ortakių atšakas į atsakovei priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), ir į balkoną, yra atlikti. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra įrodytas ryšys tarp neatliktų darbų ir atsakovės trukdymo (neįsileidimo) juos atlikti. Šią išvadą taip pat patvirtina į bylą pateikti elektroniniai laiškai, iš kurių matyti ieškovės ir trečiojo asmens atstovų bandymai susitarti su atsakove dėl darbų atlikimo ir pastarosios pasyvumas, nenurodant konkretaus laiko, kada konkretūs darbai galėtų būti atlikti, o tik teigiant, jog pasiūlytas laikas nėra tinkamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

13. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taip pat prašo pakeisti patirtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

14. Apeliantė nurodė, kad ieškovė nenurodė argumentų dėl potencialios ar realios žalos atsiradimo; nėra ginčo, kad namo modernizavimas užbaigtas, kas reiškia, kad nėra finansinės grėsmės, o taip pat buvo pasiektas energinis namo naudingumas. Atsakovė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jos bute neatlikti darbai kelia grėsmę projekto įgyvendinimui, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog neegzistuoja žala. Atsakovė teigia, kad patalpų savininkai balsavo už investicijų projektą, bet ne už techninio darbo projektą; investicijų projekte nebuvo numatytas radiatorių įrengimas ir šildomo ploto didinimas. Atsakovė teigia bendradarbiavusi su rangovu. Tuo pačiu, atsakovė teigia, kad visi darbai jos bute atlikti.

15. Skunde nurodoma, kad atsakovei nedavus sutikimo dėl šildomo ploto keitimo, negali būti įrengiama šildoma lodžija, be to, ir rangos sutartyje nėra kalbama apie balkonų įrengimą. Investiciniame projekte nebuvo nurodytas radiatorių įrengimas balkonuose (lodžijose) ar perkėlimas į balkoną (lodžiją), todėl teismas tokį ieškovės reikalavimą tenkino nepagrįstai. Tokie darbai nenurodyti nei rangos sutartyje, nei dėl jų balsavo gyventojai.

16. Atsakovė ginčija, kad techninio darbo projekte buvo nurodyti klaidingi brėžiniai, kas vėlgi neįpareigoja atsakovės. Taip pat, priėmus atliktus darbus nebėra pagrindo atlikti kažką papildomai.

17. Atsakovė nurodo nesutinkanti ir su teismo išvada, kad nėra pasiektas namo atnaujinimo tikslas, teigia, kad šildymo sąnaudos sumažėjo. Ortakių įrengimas atsakovės nuomone yra kenksmingas.

18. Taip pat atsakovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes ieškovė atsisakė 13 iš 15 ieškinio reikalavimų. Ieškovė atsisakiusi dalies ieškinio paliko tik apie 13 proc. savo pradinių reikalavimų. Atsakovė teigė, kad ieškovas netinkamas, nes neturi reikalavimo teisės.

19. Ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad atsakovė argumentuodama skundą pati sau prieštarauja. Būtent, apeliacinio skundo 10 punkte teigiama, kad visi namo atnaujinimo darbai užbaigti; tuo tarpu skundo 12 punkte atsakovė jau teigia, kad jos bute neatlikti darbai grėsmės projekto įgyvendinimui nesukelia ir t.t. Atsakovė teigia, kad ortakiai įrengti jos bute, tuo pačiu sau paprieštaraudama ir nurodydama, kad jie yra nereikalingi (skundo 24 punktas).

20. Prieštaraudama radiatorių įrengimui kaip numatyta projekte, atsakovė dėsto tik deklaratyvius teiginius, kurių nepagrindžia jokiais duomenimis. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovė teigdama, kad neva nepatiriami jokie šiluminiai nuostoliai, kad jos buto planas neva neteisingas, kad projektai netinkami ir pan., taip pat tokių savo teiginių neįrodinėjo

21. Administraciniai teismai nurodė, kad balkonai ir radiatoriai priskirtini prie bendrojo naudojimo objektų, kurių atnaujinimas priskirtinas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbams, todėl disponavimo jais klausimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma ir jokie asmens atskiri sutikimai nereikalingi. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai 2017-05-02 balsavo ir pritarė dėl šildymo prietaisų lodžijoje, buvo pradėtos vykdyti techninio darbo projekto rengėjų rekomendacijos. Kadangi toks sprendimas teisme nebuvo nuginčytas, buto savininkas (atsakovė) privalo jį vykdyti.

22. Namo atnaujinimo bei kitų papildomų sprendinių, (duomenys neskelbtini) namo gyventojai pritarė balsų dauguma, tą patvirtina 2016-0201 protokolas Nr. 4, 2019-11-26 protokolas Nr. 4, 2020-02-20 protokolas Nr. L54-2020.02/02, 2017-02-06 protokolas Nr. 7, 2017-05-02 protokolas Nr. 9 esantys byloje. Atitinkamai, visos namo atnaujinimo priemonės buvo numatytos namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane.

23. Atsakovė J. U. apeliacinį skundą grindžia įrodymais ir aplinkybėmis ar duomenimis, kurie civilinėje byloje nebuvo nagrinėjami. Būtent, apeliacinio skundo 25 ir 37 punktuose atsakovė duoda nuorodas į interneto portaluose publikuotus straipsnius.

24. Investicijų plano korekcijose, kurioms pritarė butų ir patalpų savininkai, buvo numatytos visos priemonės, kurios turėjo būti atliktos ir įgyvendintos modernizuojant daugiabutį namą. Investicijų plane buvo aprašytos visos energijos efektyvumą didinančios priemonės, kurias siekiama įgyvendinti.

25. Pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju yra rengiamas ne tik investicijų planas ar investicijų projektas, bet ir techninis darbo projektas, kurį rengia atitinkamą išsilavinimą turintys specialistai - projektuotojai. Taip buvo ir šiuo atveju, buvo parengti techninio darbo projektai. Šioje byloje aktualios liko tik šildymo-vėdinimo priemonės, todėl į civilinę bylą ieškovė pateikė techninio darbo projekto „šildymo-vėdinimo“ dalį. Šiame dokumente buvo pateikti išsamūs aprašymai, pateikti brėžiniai, kuriuose buvo numatyta ir vėdinimo sistemos planas ir radiatorių vietos.

26. CK 4.81, 4.82, 4.83, 4.75 ir kt. nustato atitinkamas pareigas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams dėl bendrųjų objektų ir kitų objektų priežiūros. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 str. 21 str. numato, kad savininkų daugumos priimti sprendimai yra privalomi visiems, taigi ir atsakovei. Kaip minėta, dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) namo gyventojai nusprendė balsų dauguma. Toks sprendimas nėra panaikintas, todėl yra privalomas.

27. Yra patiriamos kitos pasekmės. Ieškovė privalo vykdyti sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu, o jos tinkamai nevykdant, gali kilti neigiamų pasekmių, kad žalą patiria kiti butų savininkai. Tokiomis pasekmėmis laikytinas garantijos negaliojimas ir pan. Taip pat patiriami šiluminiai nuostoliai, apie ką bendriją yra informavę gyventojai, išbalansuojama šildymo sistema.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad suėjus nustatytam terminui projektas nėra įgyvendintas pilna apimtimi, kas reiškia, kad kitų butų savininkų teisėti ir pagrįsti lūkesčiai nėra įgyvendinti.

29. Asakovė savo elgesiu daro žalą kitiems gyventojams, ieškovė pateikė duomenis, kad pradiniuose renovacijos etapuose atsakovė trukdė sumontuoti savo bute šildymo stovus, nors tokių darbų atlikimas buvo numatytas investiciniame plane ir projektuose, o taip pat tokių darbų atlikimas turėjo būti atliktas atitinkamais terminais - iki šildymo sezono pradžios. Gyventojai buvo nurodę, kad jų butuose temperatūra neatitinka minimalių reikalavimų.

30. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos su atsakove nepavykdavo susitarti, kad ji įsileistų rangovus/subrangovus darbams atlikti, atsakovė nederino datų, nesutiko pasirašyti darbų grafiko, suderintomis datomis rangovo/subrangovo darbuotojų neįsileisdavo ir pan., todėl akivaizdu, kad toks atsakovės elgesys trukdė darbus atlikti nustatytais terminais, darbai nėra atlikti tik dėl atsakovės veiksmų.

34. Apeliantė kelia teisės klausimą, ar ieškovė turėjo reikalavimo teisę į atsakovę ir Bendrijos sprendimų privalomumo atsakovės atžvilgiu. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Kaip nustatyta, savininkų dauguma priėmė sprendimą vykdyti namo renovacijos projektą.

35. Nustatyta, kad Bendrija nuo 2019-11-26 tapo renovacijos administratore, todėl privalo tiek kontroliuoti namo atnaujinimo procesus ir jų sklandų vyksmą, tiek užtikrinti butų savininkams informacijos pateikimą, patekimą prie bendrųjų konstrukcijų ir t.t. Sudarytoje statybos rangos darbų sutartyje taip pat numatytos atitinkamos Bendrijos pareigos, tame tarpe statybvietės perdavimas, sudarymas Rangovui galimybių apžiūrėti bendras konstrukcijas, sudarymas galimybių patekti prie bendrųjų konstrukcijų ir kt. (Statybos rangos darbų sutarties 3.5.6., 3.5.8., 3.5.10 punktai ir kt.). Todėl, ieškovei negalint įvykdyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų dėl atsakovės neveikimo, jai atsirado teisinis pagrindas kreiptis į teismą.

36. Ieškovė pagrįstai pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje analogiškai nurodoma, kad kadangi bendrija steigiama įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų bendros dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkus šiuose santykiuose, taigi ir reikšti reikalavimus teisme, jeigu tai reikalinga daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendro naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Cilvilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019-06-27 nutartis Nr. e3K-3-243-695/2019). Taigi, ieškovė turėjo reikalavimo teisę į atsakovę.

37. Atsakovė remiasi argumentais dėl jos nuosavybės teisės, kuria grindžia savo nenorą vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų priimtus sprendimus.

38. CK 4.81, 4.82, 4.83, 4.75 ir kt. nustato atitinkamas pareigas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams dėl bendrųjų objektų ir kitų objektų priežiūros. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 str. 21 str. numato, kad savininkų daugumos priimti sprendimai yra privalomi visiems, taigi ir atsakovei. Dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) namo gyventojai nusprendė balsų dauguma. Toks sprendimas yra teisiškai įpareigojantis.

39. Visų daugiabučio gyvenamojo namo balkonų priežiūra yra aktuali visam gyvenamajam daugiabučiam namui. Tokia praktika yra aktuali ne tik kalbant apie balkonus, bet ir apie vėdinimo sistemas ir kt. Be to, šiuo atveju administraciniai teismai nagrinėjo klausimą tiek dėl balkonų, tiek dėl radiatorių (duomenys neskelbtini) name ir nurodė, kad disponavimo šiais objektais klausimas sprendžiamas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, dėl ko jokie asmens atskiri sutikimai nereikalingi. Tokiu būdų, atsakovei nenuginčijus nei priimtų sprendimų, nei techninio darbo projekto, jų vykdymas jai yra privalomas. Atsakovei neigiant šiuos daugumos sprendimus, žala daroma visų savininkų interesams, paminami ir pamatiniai teisės principai.

42. Ieškovė siekdama pagrįsti savo argumentus, pateikė duomenis tiek apie projektuose numatytas atlikti priemones, atitinkamai pažymint paskaičiavimus, kai projektas bus užbaigtas pilna apimtimi, tiek apie gyventojų skundus dėl šilumos nuostolių, tiek apie atsakovės bute neatliktus darbus, tiek kitas aplinkybes, kurios pagrindė ieškovė poziciją. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su projektų sprendiniais dėl radiatorių ar ortakių įrengimo reikalingumo. Atsakovė teigdama dėl vėdinimo sistemos nereikalingumo nei bylos nagrinėjimo metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių jos teiginius apie ortakių įrengimo kenksmingumą pagrindžiančių duomenų. Atsakovė teigdama, kad nepatiriami jokie šiluminiai nuostoliai, kad jos buto planas neteisingas, kad projektai netinkami ir pan., taip pat tokių savo teiginių neįrodinėjo, nors kiekvienai šaliai nustatytos įrodinėjimo pareigos, kurią įtvirtina CPK 178 str.

43. Ieškovė į civilinę bylą pateikė duomenis, kad dėl namo atnaujinimo bei kitų papildomų sprendinių, (duomenys neskelbtini) namo gyventojai pritarė balsų dauguma, tą patvirtina 2016-0201 protokolas Nr. 4, 2019-11-26 protokolas Nr. 4, 2020-02-20 protokolas Nr. L54-2020.02/02, 2017-02-06 protokolas Nr. 7, 2017-05-02 protokolas Nr. 9 esantys byloje. Atitinkamai, visos namo atnaujinimo priemonės buvo numatytos namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane, o vėliau ir jo korekcijose 2020-01-20, kalbant apie radiatorius ir ortakius aktualios šio plano energijos efektyvumą didinančios priemonės, aprašytos 5.1.7. dalyje (18 psl.), 5.1.10 dalyje (20 psl.) Atitinkami planai, sužymint kur turi būti pastatyti ir kokie radiatoriai, bei kur turi būti pravesti ortakiai, o taip pat aprašant šiuos darbus, pateikti techninio darbo projekte „Šildymas-vėdinimas“ 7, 32, 42 lapuose. Techniniame projekte buvo numatytas radiatorių pastatymas lodžijose ar balkonuose, pateikti paskaičiavimai dėl šiluminių kiekių, brėžiniuose pažymint konkrečias vietas. Atitinkamai nubraižyta ortakių sistema ir pateikti paskaičiavimai, kuriuos būtina išpildyti. Ieškovė teismui pateikė ir duomenis, kokie darbai yra neatlikti atsakovės bute Nr. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens - rangovo UAB „Bocon living“ vadovas patvirtino aplinkybę, kad atitinkami darbai atsakovės bute neatlikti. Darbų neatlikimo faktą patvirtino ir 2020-11-25 rangovo sudarytas defektinis aktas. Taip pat trečiojo asmens - rangovo atstovas paaiškino, kad ieškinio pateikimo dienai atsakovės bute nebuvo atlikti visi darbai, kurie buvo nurodyti pradiniame ieškinyje, tokį darbų sąrašą ieškovei (Bendrijai) sudarė ir pateikė rangovas, darbus savo bute atsakovė pradėjo leisti atlikti tik tada, kai teisme buvo iškelta civilinė byla ir bylos nagrinėjimo metu neatlikti defektiniame akte nurodyti darbai. Trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad atsakovė su rangovu nebendradarbiavo. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir ieškovės pateiktas susirašinėjimas.

46. Apeliantė skunde teigia, kad investiciniame projekte nebuvo nurodytas radiatorių įrengimas balkonuose (lodžijose) ar perkėlimas į balkoną (lodžiją), todėl teismas tokį ieškovės reikalavimą tenkino nepagrįstai. Taip pat, teigia, kad tokie darbai nenurodyti nei rangos sutartyje, nei dėl jų balsavo gyventojai.

49. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad Investicijų plano korekcijose, buvo numatytos visos priemonės, kurios turėjo būti atliktos ir įgyvendintos modernizuojant daugiabutį namą, aprašytos visos energijos efektyvumą didinančios priemonės, kurias siekiama įgyvendinti, įskaitant ir priemones susijusias su šildymo sistema, kurios dalimi yra radiatoriai, ir vėdinimo sistema, kurios dalimi yra ortakiai (investicijų plano 5.1.7. dalyje „Šildymo sistemos atnaujinimas ar pertvarkymas ir (ar) balansavimas, šildymo prietaisų ir (ar) vamzdynų keitimas, ir (ar) vamzdynų izoliavimas, ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas, ir (ar) individualių šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos įrengimas“ (17-18 psl.), 5.1.10 dalyje „Vėdinimo sistemos sutvarkymas arba pertvarkymas, įskaitant mechaninio vėdinimo sistemos su šilumogrąžos (rekuperacijos) funkcija įrengimas “ (20 psl.). Be kita ko, investicijų plane pažymėta, kad „pateikiamas trumpas priemonės aprašymas, nurodant konstrukcinių sprendimų principus “ ir tam namo butų savininkai pritarė balsų dauguma. Atitinkamai, toks nurodymas reiškia, kad detalizavimas, kaip konkrečiai energijos efektyvumą didinančios priemonės bus atliekamos bus nurodoma kituose dokumentuose, tokias priemones detalizuojant.

50. Techninio darbo projekte detalizuojami projekto sprendiniai ir pagal jį atliekami statybos darbai. Pagal STR 1.04.04:2017 techninio darbo projekto dalyje Šildymas-vėdinimas pateikiami tiek projektiniai sprendinių techniniai rodikliai, tiek sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai, tiek brėžiniai, tiek kita reikšminga informacija. Šį dokumentą rengia projektuotojai, turintys atitinkamą kvalifikaciją tokių dokumentų rengimui bei gebantys atlikti tiek reikiamus skaičiavimus, tiek nurodyti sprendinius. Šie sprendiniai išsamiai buvo aprašyti techninio darbo projekte.

Dėl prevencinio ieškinio sąlygų buvimo

59. Ieškovė pateikė duomenis, kad pradiniuose renovacijos etapuose atsakovė trukdė sumontuoti savo bute šildymo stovus, nors tokių darbų atlikimas buvo numatytas investiciniame plane ir projektuose, o taip pat tokių darbų atlikimas turėjo būti atliktas atitinkamais terminais - iki šildymo sezono pradžios. To pasėkoje 2019-11-05 ir 2019-11-14 į bendrijos pirmininką su skundais kreipėsi (duomenys neskelbtini) butų gyventojai, kurie buvo nurodę, kad jų butuose nėra šildymo. Trečiojo asmens - rangovo atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad neatlikus visų darbų, negalios ir darbams suteikta garantija, kas reiškia, jog ateityje gyventojai gali patirti nuostolių, nes atsiradusių trūkumų šalinimas bus atliekamas pačių gyventojų sąskaita, o ne rangovo.