Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-4450-629/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-11-22
Bylos Nr.: eI-4450-629/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02356-2017-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas: R. D., J. U., L. K.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: daugiabučių namų savininkų bendrijai „Latvių namai“, uždarajai akcinei bendrovei „Synergy Solutions“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-4450-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02356-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. D., J. U. ir L. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims daugiabučių namų savininkų bendrijai „Latvių namai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Synergy Solutions“ dėl leidimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

R. D., J. U. ir L. K. (toliau – ir pareiškėjos) su skundu (I t., b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2017 m. birželio 8 d. leidimo atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LAP-01-170608-00024 (toliau – ir Leidimas) dalį, kuria numatyta atlikti statybos darbus pareiškėjoms asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose.

Pareiškėjos paaiškino, kad joms nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos – butai, esantys daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas). Namo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisėms ir pareigoms, susijusioms su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, įgyvendinti yra įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija „Latvių namai“ (toliau – ir DNSB „Latvių namai“, Bendrija), kurios visuotinis narių susirinkimas priėmė sprendimą dėl Namo atnaujinimo (modernizavimo), kuriam pareiškėjos iš esmės neprieštarauja. Tuo tikslu UAB „Mėtupė“ parengė modernizacijos investicinį projektą, kuris buvo patvirtintas Bendrijos visuotiniame narių susirinkime. UAB „Synergy Solutions“ parengė statybos techninį projektą, pagal kurio sprendinius planuojama atlikti statybos darbus pareiškėjoms asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, t. y. esamus balkonus–lodžijas įstiklinti, pastatyti juose radiatorius ir prijungti šį plotą prie buto naudingojo (šildomojo ploto), uždaryti langus, panaikinti esamą ventiliacijos sistemą. Pareiškėjų nuomone, paminėti techninio projekto sprendiniai (planuojami atlikti statybos darbai) negali būti laikomi statinio modernizavimu bei atitinka statinio rekonstrukcijos sąvoką. Pareiškėjų teigimu, įgyvendinus tokį projektą padidės butų, o tuo pačiu ir namo naudingasis plotas, įgyvendinant tokius sprendinius bus atliekami statybos darbai butų viduje, keičiamos ir įrengiamos butų savininkams priklausančios šildymo sistemos, buto pertvaros ir pan. Tokie projekto sprendiniai neturi nieko bendra su bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimu ir nagrinėjamu atveju sprendimą dėl tokių statybos darbų atlikimo galėjo priimti tik atitinkamo buto savininkas. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka šiuo atveju netaikytina, nes konkretaus buto radiatorių keitimo, buto naudingojo ploto didinimo, buto pertvarų keitimo, balkono prijungimo prie buto naudingojo ploto klausimai nėra susiję su butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu.

Pareiškėjos nurodė, jog nepageidauja didinti joms priklausantį buto naudingąjį plotą ir siekia išlaikyti esamus balkonus. Tai atitinka pareiškėjų teisėtus lūkesčius, nes jos butus įsigijo su balkonais, juos atitinkamai įrengė (pagerino) ir naudoja pagal tokią paskirtį. Pabrėžė, jog sprendimai tiek dėl statinio rekonstravimo, tiek dėl kapitalinio ir paprastojo remonto darbų yra priimami visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Mano, jog statinio modernizavimo (atnaujinimo) projektų sprendiniai negali apimti statybos darbų, susijusių su butų savininkų asmeninės nuosavybės objektais, tiek kai atliekami rekonstrukcijos, tiek paprastojo ar kapitalinio remonto darbai, o tokie projekto sprendiniai išeina už modernizacijos (atnaujinimo) ribų. Be to, pareiškėjoms kilo abejonių, ar įgyvendinus tokius projekto sprendinius nebus pažeistas esminis statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, gaisrinės saugos reikalavimai, statybos techninių reglamentų (STR 2.03.01:2001) nuostatos.

Pareiškėjų teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2017 m. gegužės 22 d. raštu jas informavo, kad projekto sprendiniams nepritarta, prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nepatenkintas, tačiau iš informacinės sistemos „Infostatyba“ skelbiamos informacijos paaiškėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. birželio 8 d. išdavė leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą Nr. LAP-01-170608-00024.

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–10).

Atsakovės teigimu, šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra Administracijos vykdytų Leidimo išdavimo procedūrų teisėtumas, bet techninio projekto, kurio pagrindu buvo išduotas Leidimas, sprendinių pagrįstumas ir atitiktis teisės aktams. Techninis projektas buvo parengtas pagal Namo savininkų patvirtintą investicinį planą, o projekto sprendiniai buvo išsamiai apsvarstyti Namo savininkų susirinkimuose, dėl ko Namo savininkų dauguma pritarė ir paties parengto techninio projekto sprendiniams. Atsakovės nuomone, pareiškėjos, nesutikdamos su Namo bendruomenės priimamais sprendimais Namo atnaujinimo (modernizavimo) procese, turėjo ginčyti Namo savininkų susirinkimų sprendimus, patį investicinį planą, Bendrijos įsakymą dėl projekto ir / ar reikalauti projektinių sprendinių korektūros, tačiau pareiškėjos to nedarė ir teismine tvarka ginčija išvestinį aktą, t. y. Leidimą.

Administracija nurodė, kad iš statytojo gavusi įstatymo reikalaujamus dokumentus, patikrinusi techninio projekte nurodomų duomenų atitiktį teisės aktų reikalavimams, negalėjo atsisakyti išduoti Leidimą, juolab, kad tiek investiciniam planui, tiek jį įgyvendinantiems projektiniams sprendiniams, kaip tai numato teisės aktai, pritarė dauguma Namo butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. Administracija jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pabrėžė, jog teisės aktai Administracijai, vykdant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkciją, nenustato pareigos tikrinti statinio projekte pateiktų duomenų tikrumą, už kurių teisingumą yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir projekto vadovas, tad atsakingi Administracijos tarnautojai tik patikrina, ar statinio projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir teismų praktiką būtent statytojas pateikia visus reikalingus dokumentus, tai yra jo pareiga, nustatyta imperatyviomis teisės aktų normomis ir dėl šios pareigos nevykdymo nuostolių atsiradimo riziką privalo prisiimti statytojas. Teisės aktai kelia didžiulius reikalavimus ir kitiems statybos dalyviams. Statytojas, projektuotojas ir projekto vadovas turėjo užtikrinti, kad ginčo techninis projektas atitiktų visų teisės aktų reikalavimus, todėl net ir nustačius kokius nors ginčo techninio projekto sprendinių neatitikimus teisės aktams (nors, Administracijos nuomone, skunde nėra nurodomas nė vienas toks neatitikimas), dėl to atsakomybė kiltų ne Administracijai, bet minėtiems statybos procese dalyvaujantiems asmenims.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad ginčo techninio projekto sprendiniai savo esme atitinka rekonstravimo statybos rūšį. Paaiškino, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalį pastato atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 str. 72 d.). Į statinio rekonstravimo sąvoka įeinantys statybos darbai yra detalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR 1.01.08:2002) 9 punkte, nurodant, kad laikančiosios konstrukcijos yra laikomos perstatomomis, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Atsakovės teigimu, nė vienas iš nurodytų rekonstravimo kaip statybos rūšies darbų nėra numatytas atlikti pagal ginčo techninį projektą, ginčo projekte taip pat nėra ir sprendinių dėl Namo kapitalinio remonto darbų atlikimo. Pažymėjo, kad STR l.01.08:2002 nenumato statinio atnaujinimo (modernizavimo) statybos rūšies, todėl nagrinėjamu atveju, remiantis šio reglamento 12 punktu, pagal statybos rūšį Leidimu leista atlikti Namo paprastojo remonto darbus, t. y. atnaujinamas esamas statinys – Namas, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant.

Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – ir Modernizavimo įstatymas) 5 straipsnio 1 ir 2 dalis sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimą, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investicijų planu, organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, atlikdamas Statybos įstatyme nurodytas statytojo (užsakovo) pareigas. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Name yra įsteigta Bendrija, kuri organizavo Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinio plano rengimą. Šis investicinis planas Namo savininkų balsų dauguma buvo patvirtintas, o Bendrija, įgyvendindama savo kaip Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojos funkcijas, techninio projekto parengimui pasitelkė projektuotoją UAB „Synergy Solutions“. Šiam subjektui parengus ginčo techninį projektą ir gavus Namo savininkų pritarimą, buvo kreiptasi į Administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, taip Bendrijai įgyvendinant statytojo teisę. Pabrėžė, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Kur kas platesnis pastato bendro naudojimo objektų apibūdinimas yra pateikiamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – ir Bendrijų įstatymas), pagal kurį bendraisiais pastato naudojimo objektais yra laikomi tiek balkonų–lodžijų konstrukcijos, tiek šildymo sistemos (įskaitant radiatorius) įranga. Minėti objektai nėra pareiškėjų asmeninė nuosavybė, todėl sprendimai dėl balkonų–lodžijų atnaujinimo, radiatorių keitimo darbų turėjo ir buvo priimti vadovaujantis CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų priėmimo tvarka, t. y. surenkant Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumą.

Administracija atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos konkrečiai nenurodo, kokie ginčo techninio projekto sprendiniai gali pažeisti esminius statiniui keliamus reikalavimus. Atsakovės teigimu, techniniame projekte nėra numatyti jokie sienų, skiriančių butus nuo balkonų, griovimo darbai, tad balkonai faktiškai ir toliau išlaikys savo kaip pagalbinės patalpos paskirtį, tačiau, įgyvendinus Namo atnaujinimo (modernizavimo) sprendinius, balkonai bus apšiltinti. Paaiškino, kad balkonų apšiltinimo atveju šių pagalbinių patalpų plotai pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.2 ir 145.6 punktus turės būti įskaičiuojami į gyvenamųjų patalpų (Namo butų) naudingąjį plotą. Namo butų naudingasis plotas didės ne dėl tam tikrų atliekamų Namo pertvarų ar kt. objektų, kurie yra laikomi Namo savininkų asmenine nuosavybe, pertvarkymo, bet dėl to, kad apšiltintų patalpų plotas pagal teisės aktų reikalavimus privalo būti įskaičiuojamas į gyvenamųjų patalpų naudingąjį plotą. Taigi faktiškai pareiškėjų asmeninės nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų plotai nepasikeis, tačiau teisiškai didės gyvenamųjų patalpų naudingasis plotas, kas, apšiltinus balkonus pagal suderintą investicinį planą ir ginčo techninio projekto sprendinius, yra neišvengiama. Atsakovės nuomone, Namo gyvenamųjų patalpų naudingojo ploto didėjimas, atlikus numatomus Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, negali būti laikomas nei teisės aktų reikalavimų, nei Pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimu, kadangi visi techniniame projekte numatyti sprendiniai yra skirti užtikrinti Namo ne žemesnę kaip A energetinę klasę, dėl ko naudą dėl sumažėjusių išlaidų šildymui gaus visi Namo gyventojai, įskaitant pareiškėjas.

Administracija taip pat nurodė, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (toliau – ir STR 2.03.01:2001) nėra taikomas, nes pagal šio reglamento 1 punktą jis nustato reikalavimus rengiant naujai statomų statinių, nurodytų reglamento 1 priede, projektus, o rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant šiuos statinius, reglamento nuostatos taikomos tik rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu pertvarkomoms statinio dalims. Net jeigu minėtas reglamentas ir būtų taikomas rengiant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) sprendinius, nėra aišku, kaip 103 punkto nesilaikymas galėtų pažeisti pareiškėjų nuosavybės teises, nes skunde nėra nurodoma, kad pareiškėjos turi kokių nors negalių, specialių poreikių, dėl ko jų gyvenamos patalpos privalo atitikti teisės aktų, reglamentuojančių patalpų pritaikymą žmonėms su negalia, reikalavimus. Be to, atsakovė pabrėžė, jog esami balkonai išliks, tačiau bus pašiltinti.

Pasak atsakovės, pareiškėjų nuogąstavimus dėl galimos Namo neatitikties gaisrinės saugos reikalavimams paneigia kompetentingos institucijos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) pateikti paaiškinimai dėl ginčo techninio projekto sprendinių, kuriuose Departamentas nurodė, kad ginčo techninio projekto sprendiniai, susiję su avarinių išėjimų pertvarkymu, visiškai atitinka galiojančio gaisrinės saugos teisinio reglamentavimo reikalavimus.

Administracija taip pat pabrėžė, jog ginčo techniniam projektui buvo atlikta bendroji ekspertizė, kuria ekspertizės vadovas patvirtino, jog ginčo techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Taigi visi skunde nurodomi deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti teiginiai apie Leidimu patvirtinto ginčo techninio projekto sprendinių neteisėtumą yra paneigti.

Atsakovė pažymėjo, kad statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi kartu su pakeitimais, padarytais po jo išdavimo, taigi Leidimo dalinis panaikinimas yra apskritai negalimas. Leidimas ir juo patvirtintas ginčo techninis projektas pats savaime nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų ar pareiškėjų nuosavybės teisių. Visi nesutarimai dėl Namo modernizavimo proceso privalėjo būti išspręsti laiku – dar investicinio projekto bei ginčo techninio projekto rengimo metu, o ne reiškiant skundą teismui, kai dauguma Namo savininkų jau yra išreiškę savo sutikimą dėl planuojamų atlikti statybos darbų.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys DNSB „Latvių namai“ ir UAB „Synergy Solutions“ bendrai pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (III t., b. l. 1–10).

Nurodė, kad teises ir pareigas pareiškėjoms sukelia daugiabučio namo savininkų sprendimai dėl investicinio plano tvirtinimo, kurie nenuginčyti ir yra galiojantys. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 6 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimai galioja visiems savininkams, įskaitant ir vėliau patalpas ar butus įsigijusius savininkus, nepriklausomai nuo tokių savininkų noro ar pozicijos. Vidutinis protingas ir atidus buto savininkas 2016 m. vasario 1 d. balsuodamas dėl investicijų plano tvirtinimo turėjo ir galėjo suprasti, jog tokios modernizavimo priemonės kaip balkonų įstiklinimas, langų keitimas, karšto vandens stovų vamzdynų ir ventilių keitimas bei centralizuotos vėdinimo sistemos butuose įrengimas bus atliekami atitinkamus darbus vykdant butų viduje, todėl savo nesutikimą su tokiomis modernizavimo priemonėmis turėjo teisę ginti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to nustatytais terminais nepadarė. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Todėl pareiškėjų nesutikimas su darbų atlikimu joms priklausančiuose butuose negali paneigti galiojančio bei nenuginčyto daugumos butų savininkų intereso atnaujinti daugiabutį namą.

Pabrėžė, jog balkonų, lodžijų įstiklinimo, apšiltinimo, šildymo sistemos ir kitų inžinerinių komunikacijų keitimo darbai gali būti atliekami priėmus sprendimus balsų dauguma, o ne visų butų savininkų sutarimu. Pagal Modernizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priede pateiktą priemonių sąrašą balkonų (lodžijų) įstiklinimo, išorinių sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo, šildymo prietaisų ir (ar) vamzdynų keitimo, vėdinimo sistemos sutvarkymo arba pertvarkymo, kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (elektros, priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, buitinių nuotekų, drenažo, taip pat ir namui priklausančių vietinių įrenginių) atnaujinimo ar keitimo darbai ir su tuo susijusių rangos darbų atlikimas yra laikomas daugiabučio namo atnaujinimu (modernizavimu), nepriklausomai nuo to ar darbai atliekami gyventojo buto viduje ar išorėje. Taigi priešingai, nei nurodo pareiškėjos, minėtų darbų atlikimas yra susijęs su pastato modernizavimu ir sprendimai dėl minėtų darbų atlikimo turėjo būti ir pagrįstai buvo priimti ne gyventojų bendru sutarimu, o balsų dauguma. Atkreipė dėmesį, jog ir pagal Bendrijų įstatymą balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai ir radiatoriai, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, rankšluosčių džiovintuvai, balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams, laikytini butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe. Nurodė, kad Namo kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, jog balkonai nėra pareiškėjoms priklausančių butų dalis.

Nurodė, kad pareiškėjų teiginiai, jog balkonų įstiklinimas negali būti laikomas statinio modernizavimu ir atitinka statinio rekonstrukcijos sąvoką, nepagrįsti, kadangi: pirma, tokia energinio efektyvumo didinimo priemonė yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Modernizavimo programos priedo 5 punkte. Antra, pagal STR 1.01.08:2002 12.9. punkte nustatytą reguliavimą balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų yra statinio paprastojo remonto statybos rūšies darbas. Be to, vadovaujantis aktualia minėto reglamento redakcija, statinio statybos rūšys neskirstomos pagal tai, ar po statybos darbų atlikimo keičiasi patalpų plotai. Paaiškino, kad STR 1.01.08:2002 9 punkte nustatyta, jog statybos rūšį statinio rekonstravimą atitinka tokie statybos darbai, kuriais perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos ir tuo pakeičiami (padidinami, sumažinami) bet kurie statinio išorės matmenys – ilgis, plotis, aukštis, skersmuo. Dėl modernizavimo projekte numatyto sprendinio –balkonų (lodžijų) įstiklinimo jokie pastato išorės matmenys nesikeičia, todėl pareiškėjų teiginiai dėl netinkamai parinktos statinio statybos rūšies neturi teisinio pagrindo.

Įgyvendinus modernizavimo projekto sprendinius nebus pažeistas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas. Paaiškino, kad balkonai / lodžijos bus veikiami mažesnės apkrovos nei buvo numatyta jų statybos metu. Pabrėžė, jog projekto sprendiniai buvo įvertinti pastato modernizavimo projekto architektūros / konstrukcijų projektinėje dalyje kompetentingų atitinkamas

specialias žinias turinčių projektuotojų, sprendiniai taip pat buvo patikrinti atliekant projekto bendrąją ekspertizę ir išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėjo, kad modernizavimo projekto sprendiniai nepažeidžia ir priešgaisrinių reikalavimų laikymosi. Techniniame darbo projekte pasirinkti priešgaisrinės saugos sprendiniai išsamiai išnagrinėti bei įvertinti Departamento, kuris nurodė, jog sprendiniai neprieštarauja priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Modernizavimo projekto sprendiniai taip pat nepažeidžia STR: 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmės“ reikalavimų, nes minėtas reglamentas netaikomas rengiant individualių gyvenamųjų namų statinio projektus ir atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų statinio projektus. Pabrėžė, jog skundo reikalavimas panaikinti dalį statybą leidžiančio dokumento dėl modernizavimo priemones atitinkančių darbų atlikimo pareiškėjų patalpose negali būti tenkinamas, kadangi nebūtų pasiekti pastato modernizavimo (atnaujinimo) tikslai ir keliami reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 8 d. išduoto leidimo atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LAP-01-170608-00024 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjoms R. D., J. U. ir L. K. nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos – butai, atitinkamai Nr. 4, Nr. 20 ir Nr. 22, esantys name (duomenys neskelbtini).

Name yra įregistruota Bendrija, kuri organizavimo Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinio plano rengimą. Investicinis planas Nr. VIJ0238 buvo parengtas 2015 m. gruodžio 10 d. (I t., b. l. 42–69). Siekdama įgyvendinti investiciniame plane numatytas Namo atnaujinimo (modernizavimo) priemones, Bendrijos užsakymu UAB „Synergy Solutions“ parengė Namo paprasto remonto techninį projektą, kurio sprendiniams pritarė dauguma Namo patalpų savininkų (II t., b. l. 532–533). Administracija Bendrijai pagal minėtą projektą 2017 m. birželio 8 d. išdavė ginčo Leidimą Namo paprastajam remontui atlikti (II t., b. l. 20–24).

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą reglamentuoja Statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybių administracijų direktoriai ar jų įgalioti administracijos valstybės tarnautojai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalimi, statytojui (jo įgaliotam asmeniui) pateikus visus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrina Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytos valstybės institucijos.

Pareiškėjų teigimu, Administracija netinkamai atliko ginčo projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimą ir nepagrįstai išdavė Leidimą, nes su prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nebuvo pateiktas pareiškėjų sutikimas, Leidime nurodyta neteisinga statybos darbų rūšis, be to, dėl balkonų ir lodžijų panaikinimo galimai bus pažeisti Namo mechaninio atsparumo, pastovumo ir gaisrinės saugos reikalavimai.

Leidime nurodyta statybų rūšis – statinio paprastasis remontas. Pareiškėjų teigimu, realiai planuojami statinio rekonstrukcijos darbai.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalį statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Nagrinėjamu atveju pagal Leidimą planuojama atlikti Namo atnaujinimą (modernizavimą). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalį pastato atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Vadovaujantis STR 1.01.08:2002 12 punktu, į paprastojo remonto rūšį patenka: 1) statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; 2) sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 3) fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; 4) angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; 5) nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; 6) angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; 7) pastatų ar jų dalių apšiltinimas; 8) balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 9) architektūros detalių pakeitimas; 10) statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; 11) kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje statinio rekonstravimas apibrėžiamas kaip statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Pagal STR 1.01.08:2002 9 punktą laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 4) nugriaunama dalis esamų aukštų; 5) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 6) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Laikančiosios konstrukcijos pagal STR 1.01.08:2002 6.18 punktą – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pagal ginčo techninį projektą nėra numatyta atlikti nė vieno STR 1.01.08:2002 9 punkte nurodyto rekonstravimo darbo. Teismo vertinimu, pareiškėjų papildomuose paaiškinimuose (IV t., b. l. 11–16) minimi planuojami atlikti statybos darbai nėra susiję su laikančiųjų konstrukcijų keitimu, todėl negali būti vertinami kaip rekonstrukcijos darbai. Kaip matyti iš Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto, planuojama atlikti Namo išorinių lauko sienų ir cokolinės dalies apšiltinimą ir apdailą, stogo apšiltinimą ir dangos įrengimą, pastato langų keitimą, balkonų ir lodžijų stiklinimą pagal vieningą projektą. Šie darbai patenka į paprastojo remonto rūšį, todėl atsakovė pagrįstai Leidimą išdavė būtent paprastojo remonto darbams atlikti.

Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjų argumentus, jog Leidimas negalėjo būti išduotas nesant jų asmeninio sutikimo dėl balkonų įstiklinimo.

Pagal Modernizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sprendimą dėl atnaujinimo projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.

CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.

Pažymėtina, kad pagal Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 ir 2 punktus pastato bendrojo naudojimo objektams priskiriamos bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtintoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje prie valstybės remiamų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių priskirtinas balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą; vėdinimo sistemos sutvarkymas arba pertvarkymas, įskaitant rekuperacijos sistemos įrengimą; šildymo prietaisų ir (ar) vamzdynų keitimas.

Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, balkonai ir radiatoriais priskirtini prie bendrojo naudojimo objektų, kurių atnaujinimas priskirtinas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbams, todėl disponavimo jais klausimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, kaip ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Be to, pažymėtina, kad techniniame projekte nėra numatyti jokie sienų, skiriančių butus nuo balkonų, griovimo darbai, tad balkonai faktiškai ir toliau išlaikys savo kaip pagalbinės patalpos paskirtį.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, be kita ko, turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija. Nagrinėjamu atveju atsakovei toks dokumentas buvo pateiktas (II t., b. l. 532–533), taigi Administracija neturėjo pagrindo šiuo aspektu neišduoti ginčijamo Leidimo.

Pareiškėjos taip pat teigia, kad Leidimas negalėjo būti išduotas ir todėl, kad dėl balkonų ir lodžijų panaikinimo galimai bus pažeisti Namo mechaninio atsparumo, pastovumo ir gaisrinės saugos reikalavimai, Namas neatitiks STR 2.03.01:2001 reikalavimų. Šie pareiškėjų teiginiai vertintini kritiškai.

Visų pirma pažymėtina, kad STR 2.03.01:2001 nustato reikalavimus rengiant naujai statomų statinių, nurodytų reglamento 1 priede, projektus. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant šiuos statinius, reglamento nuostatos taikomos tik rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu pertvarkomoms statinio dalims. Reglamento reikalavimai padeda užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintas garantijas žmonėms su negalia integruotis į visuomenę ir naudotis fizine aplinka. Taigi ginčo statybų atveju STR 2.03.01:2001 apskritai nėra taikomas. Antra, pareiškėjų teiginius dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo vietoj balkonuose įrengto evakuacijos išėjimo įrengiant asmeninį pagal LST EN 341 serijos standartus („Resq-Life“ arba analogišką) prietaisą, paneigia Departamento 2017 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 9.4-849(9.6E.) (II t., b. l. 596–598) pateikti paaiškinimai, atsakant į pareiškėjos J. U. nusiskundimus. Minėtame rašė Departamentas nurodė, jog galiojantis gaisrinės saugos reglamentavimas nedraudžia tokio aukščio sekcijiniuose gyvenamuosiuose pastatuose iš kiekvieno buto antrąjį (atsarginį) kelią numatyti naudojant LST EN 341 serijos standarto reikalavimus atitinkančius asmeninius nusileidimo įtaisus. Be to, Departamentas nurodė, jog projekte numatytų langų, skirtų dūmams iš rūsio šalinti, skaičius ir jų dydis, yra pakankamas. Teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingos institucijos išvadomis dėl projekte numatytų gaisrinės saugos priemonių tinkamumo, todėl pareiškėjų teiginiai dėl gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos taip pat teigia, kad dėl balkonų bei lodžijų įstiklinimo gali būti pažeistas Namo konstrukcijų mechaninis atsparumas. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjos šių savo argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais, atliktais skaičiavimais. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, jog Namo statybos metu balkonų / lodžijų apkrova turėjo būti 400 kg/m². Kadangi 1 metro įstiklinimo kartu su šiltinimu papildomas svoris neviršija 100 kg/m, todėl balkonai / lodžijos bus veikiami mažesnės apkrovos nei buvo numatyta Namo statybos metu. Pareiškėjos šių duomenų nepaneigė, todėl jų teiginiai dėl grėsmės namo konstrukcijoms vertintini kritiškai.

Pažymėtina, kad šiuo atveju Administracijai buvo pateikti visi teisės aktuose nurodyti dokumentai, kurių pagrindu išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovė patikrinusi jai pateiktus dokumentus, jokių pažeidimų nenustatė, todėl teisėtai ir pagrįstai išdavė Leidimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų R. D., J. U. ir L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė