Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1255-1090/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-15
Bylos Nr.: e2-1255-1090/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20230-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jan Maciejevski
Ieškovas: S. P.
Atsakovas: L. D.
Advokatai: Erikas Pavlovičius, Dovydas Raišutis

Kategorijos

2.3.4.4Ginčai dėl vaikų

Civilinė byla Nr. e2-1255-1090/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20230-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, Ingridai Valickienei,dalyvaujant ieškovei S. P., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,atsakovui L. D., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui L. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui L. D., kuriuo prašo: 1) nustatyti šalių nepilnametės dukters E. D. gyvenamąją vietą su motina S. P.; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. D., mokamą po 300,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai E. D. 6 425,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėnesio iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 19 d.; 4) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu nuo 2004 m. iki 2008 m. gyveno kartu nesusituokę, vedė bendrą ūkį, o (duomenys neskelbtini) susilaukė bendro vaiko E. D. Ieškovė teigia, jog atsakovas jau daugiau nei 3 metus neteikia pakankamo išlaikymo vaikui, moka tik po 115,00–120,00 Eur per mėnesį, be to, ši suma neatitinka orientacinio minimalaus išlaikymo dydžio ir nepatenkina net minimalių ir būtinų vaiko poreikių. Pažymėjo, jog pati deda maksimalias pastangas, siekdama užtikrinti geresnes vaiko gyvenimo sąlygas, neapsiriboja tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu: vaikas turi savo kambarį, baldus, pramogauja, drabužius, iš kurių greitai išauga ir pan. Be to, vaikas yra 13 metų – paauglys, todėl reikia dar daugiau išlaidų, dukros poreikiai tik auga. Taigi, vaiko poreikiams patenkinti iš atsakovo reikalinga 300,00 Eur suma, todėl atsakovas, neatsižvelgiant į jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, turi proporcingai įdėti pastangas ir susirasti papildomą darbą, užtikrinti išlaikymą ir būtinus vaiko poreikius. Pačios ieškovės darbo užmokestis siekia tik apie 650,00 Eur, iš kurių ji turi išlaikyti nepilnametį vaiką, dengti įsipareigojimus, apmokėti telekomunikacijų, komunalines paslaugas. Jokio nekilnojamojo turto ieškovė neturi, turi tik vieną automobilį, su kuriuo vežioja dukrą į mokyklą, pas gydytojus ir pan., jokių kitų pajamų negauna, todėl viena nepajėgia išlaikyti vaiko, jai finansiškai taip pat padeda tėvai. Taip pat atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium turėjo pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau šios pareigos nevykdė tinkamai, t. y. daugiau nei trejus metus iki šio ieškinio pareiškimo dienos nuolatos neteikė tinkamo dydžio materialinio išlaikymo savo nepilnametei dukrai, kuris, ieškovės vertinimu, nuo 2018 m. birželio mėn. iki šio ieškinio pareiškimo vidutiniškai sudarė 600,00 Eur, t. y. 300,00 Eur iš kiekvieno tėvo. Vadinasi, atsakovas turėjo pareigą teikti nepilnametei dukrai išlaikymą, kurio bendra suma yra 10 800,00 Eur (300,00 Eur x 36 mėn.), tad likutis, kurio neprimokėjo atsakovas, sudaro 6 425,00 Eur (300,00 x 36 mėn.) - 4 375,00), ir ši suma priteistina iš atsakovo kaip išlaikymo įsiskolinimas.

3. Kadangi ieškovę su vaiku sieja glaudus emocinis ryšys, mergaitė prisirišusi prie mamos, todėl nepilnametės E. D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neabejotinai labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat ieškovė nurodo, jog vaikas nuo atsakovo yra nutolęs, atsakovas nereiškia noro matytis su vaikui jau daugiau nei 3 metus, be to, atsakovas gyvena Kaune, todėl nustatytina minimali atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią:

3.1. Atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, paimant vaiką šeštadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant vaiką šeštadienį iki 20.00 val. į nurodytą ieškoves vietą;

3.2. Atsakovui bendraujant su vaiku, atsakovas privalo pranešti ieškovei apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, informuojant vaiko motiną iš anksto (ne vėliau kaip prieš 3 dienas) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute;

3.3. Apie susitikimus su vaiku iš anksto (ne vėliau kaip prieš 3 dienas) pranešant ieškovei apie susitikimą su vaiku;

3.4. Didžiąsias metų šventes – Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnametis vaikas praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą šventinę dieną (gruodžio 24 d.) - su atsakovu, antrą šventinę dieną (gruodžio 25–26 d.) – su ieškove, o poriniais metais vaikas praleidžia pirmą dieną (gruodžio 24 d.) – su ieškove, antrą dieną (gruodžio 25–26 d.) – su atsakovu; Atsakovas pasiima vaiką iš ieškovės gyvenamos vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos, švenčių 1 dieną 12.00 val. ir pristato dukrą ieškovei į jos gyvenamą vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą vaiko gyvenamojoje teritorijoje švenčių 2 dieną iki 20.00 val.;

3.5. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) Vaikas praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą dieną (gruodžio 31 d.) – su ieškove, antrą dieną (sausio 1 d.) – su atsakovu, o poriniais metais Vaikas praleidžia pirmą dieną (gruodžio 31 d.) – su atsakovu, antrą dieną (sausio 1 d.) – su ieškove. Šv. Velykas poriniais metais vaikas praleidžia pirmą šventės dieną su ieškove, antrą šventės dieną - su atsakovu, o neporiniais metais vaikas praleidžia pirmą šventės dieną su atsakovu, antrą šventės dieną – su ieškovė; atsakovas vaiką iš jo gyvenamosios vietos paima šventės dieną 12.00 val. ir grąžina atgal į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą vaiko gyvenamojoje teritorijoje iki kitos dienos 20.00 val.;

3.6. Švenčiant vaiko gimimo dienas, abi šalys derina tarpusavyje konkrečią dieną, laiką ir vietą ir gimtadienį švenčia šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko norus;

3.7. Atsakovas 14 dienų, jo kasmetinių vasaros atostogų metu, praleidžia kartu su vaiku. Tikslų atostogų laiką ir vietą atsakovas privalo iš anksto suderinti su ieškove ir vaiko ikimokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo įstaigos lankymo grafiku; Atostogoms užsienyje reikalingas ieškovės pritarimas;

3.8. Šalys įsipareigoja kiek įmanoma anksčiau informuoti vieną kitą apie savo planuojamas atostogas su vaiku ir dėti pastangas, kad šalių atostogų su vaiku laikotarpiai nesidubliuotų;

3.9. Ieškovė informuoja atsakovą savalaikiai telefonu apie vaiko sveikatos stovį, jei jis serga, abi šalys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol vaikas pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepažeistų vaiko sveikatos stovio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 1–16).

Atsiliepimas

4. Atsakovas L. D. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. dalyje dėl nepilnametės dukters E. D. gyvenamosios vietos nustatymo ir jo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o kitoje dalyje ieškinį prašo atmesti. Atsakovas nurodo, jog nepilnametė E. D. nėra jo biologinė dukra, tačiau ieškovei pasikreipus į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, ieškovei atsiėmus ieškinį ir abiem šalims sutarus, kad atsakovas mokės 116,00 Eur (400,00 Lt) per mėnesį išlaikymą nepilnametės dukters E. D. poreikių tenkinimui, kurį jis visą laikotarpį sąžiningai mokėjo, taip pat periodiškai susitikdavo su dukra. Atsakovas teigia, jog tarp šalių niekada nekilo ginčas dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, taip pat atsakovas sutinka mokėti 170,00 Eur per mėnesį išlaikymą dėl proporcingai padidėjusio jo atlyginimo, kurį sudaro minimalus darbo užmokestis. Visgi atsakovas nesutinka mokėti 300,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymo, kadangi neturi realių finansinių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, t. y. jo darbo pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis, kas mėnesį patiria išlaidas gyvybės draudimui, kurios yra 40,55 Eur per mėnesį, išlaidas lizingo apmokėjimui už įsigytą televizijos įrangą, kurios yra 70,00 Eur per mėnesį, patiria komunalinių mokesčių ir kitas būsto aptarnavimo išlaidas, kurios svyruoja priklausomai nuo šildymo sezono, t. y. apie 100,00 Eur per mėnesį, patiria telekomunikacijos paslaugų išlaidas, kurios svyruoja nuo 11,27 Eur per mėnesį iki 17,98 Eur per mėnesį. Taigi, jo patiriamos būtinosios išlaidos sudaro vidutiniškai apie 221,82 Eur per mėnesį, o jam liekanti suma jo būtiniesiems poreikiams ir nepilnametės dukters išlaikymui vidutiniškai yra apie 231,64 Eur per mėnesį. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas neturi realių galimybių teikti didesnį, nei 170 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnametės dukters atžvilgiu, kuris yra proporcingas, jį vertinant nepilnametės poreikių bei šalių realios turtinės padėties kontekste. Atsakovas taip pat nesutinka su jo atžvilgiu paskaičiuotu išlaikymo įsiskolinimu motyvuodamas buvusiu susitarimu su ieškove civilinėje byloje Nr. N2-811-807/2008, kurio pagrindu jis nuo tėvystės pripažinimo nuolat mokėjo dukters išlaikymui po 115,00 Eur / 120,00 Eur per mėnesį, o ieškovė niekada nereiškė pretenzijų dėl išlaikymo padidinimo. Be to, ieškovė nepateikė rašytinių duomenų dėl faktiškai patirtų ir (ar) patiriamų išlaidų nepilnametės dukters poreikiams, kurių suma yra būtent poreikių lentelėje nurodyta išlaidų suma – 608,20 Eur per mėnesį, t. y. neįrodė nepilnametės šalių dukters poreikių lentelėje nurodytų išlaidų faktinio egzistavimo. Be to, ieškovė nesieja reikalaujamo išlaikymo įsiskolinimo dydžio su paskutinių trijų metų laikotarpiu egzistavusiu minimaliu darbo užmokesčiu, kurį atsakovas gauna (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 82–86).

5. Tarnyba pateikė išvadą, kurią patikslinusi nurodė, kad apsilankius ieškovės S. P. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog butas priklauso ieškovės motinai, 2 kambariai, būstas tvarkingas, šviesus, nepilnametė ieškovės dukra turi atskirą kambarį, kuriame yra reikalingi baldai, ugdymosi priemonės. E. D. mokosi (duomenys neskelbtini), papildomai lanko karate (30,00 Eur per mėn.), didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Pasak mergaitės, savo biologinio tėvo ji nėra mačiusi, žino, kad jis yra, bet daugiau nieko apie jį nežino. Teigė, kad jos santykiai su mama geri, mamą apibūdino kaip geraširdę, supratingą, visada pasiruošusią padėti. Patėvį mergaitė apibūdino taip pat kaip geraširdį, atstojantį jai tėvą, su juo turi gerus santykius, mėgsta kartu pažvejoti, grybauti, būdama su juo jaučiasi gerai ir saugiai. Pasak jos, ja rūpinasi mama ir patėvis, jeigu ji kažko nori, jie pasistengia išpildyti jos svajones, pažymėjo, kad turi viską, ko jai reikia, mama ir patėvis viską nuperka, taip pat padeda su mokslais, nuveda pas gydytojus arba nuperka vaistų, jeigu ji serga. Ji sakė, kad retai būna, kad jai negali nupirkti, ko ji prašo, tokiais atvejai ji supranta mamą, pati pataupo pinigų. Pasak ieškovės, su atsakovu niekada negyveno kartu, dėl išlaikymo jie buvo susitarę geranoriškai, jis teikia 110,00–120,00 Eur per mėn., papildomai neprisideda, nei su ja, nei su dukra nebendrauja, nori, kad būtų teikiamas ieškinyje prašomo dydžio išlaikymas vaikui. Tarnyba nurodė, jog prieštarauti iš esmės dėl E. D. gyvenamosios vietos nustatymo su motina neturi pagrindo. Taip pat, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei vaiko amžiaus ypatumus, siekiant užtikrinti vieną iš svarbiausių vaiko interesų – šeimos ir socialinių ryšių tąsą, mano, jog prašoma nustatyti bendravimo tvarka galimai pakankama ne tik išlaikyti tėvo ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį, bet ir tėvui maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Pažymėjo, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas iš esmės tik su minimaliais vaiko poreikiais, o nustačius, jog išlaikymas vaikui nebuvo teiktas ir anksčiau, ar jis buvo teiktas nepakankamas, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 154–155; 2 t., b. l. 63–64).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, jog gimus dukrai atsakovas dingo, negalėjo su juo susisiekti, todėl kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Toje byloje atsakovui nekilo abejonių dėl vaiko tėvystės, jis suteikė vaikui savo pavardę, buvo išduotas naujas vaiko gimimo liudijimas, ir atsakovas reguliariai, bendru neteisminiu abiejų tėvų sutarimu teikė išlaikymą vaikui po 400,00 Lt per mėnesį, vėliau – apie 120,00 Eur per mėnesį, tačiau atsakovas nedalyvavo vaiko gyvenime, jokių papildomų dovanų vaikui nepirko. Vaikas tėvą žino iš nuotraukų, paskutinį kartą jie matėsi, kai dukra buvo 1 klasėje, šiuo metu tėvas vengia bendrauti, nors dukra bandė inicijuoti bendravimą. Pažymėjo, jog 2018 m. parašė atsakovui dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tačiau atsakovas į tai nereagavo, daugiau jokio ryšio su atsakovu neturėjo. Nurodė, jog vaiko poreikiai nuolat auga, kainos kyla, o su vaiko tėvu susitarti taikiai nepavyko. Taip pat ieškovė papildomai patiria dideles išlaidas ortodonto paslaugoms, kurias galėtų padengti iš priteistino išlaikymo įsiskolinimo. Pačios ieškovės pajamas sudaro minimalus atlyginimas, t. y. dabar apie 520,00 Eur „į rankas“, dar jai yra mokami 70,00 Eur dydžio vaiko pinigai, kitų pajamų neturi, gyvena savo motinos bute su sutuoktiniu trise, jai finansiškai padeda sutuoktinis, tėvai, kita dukra. Pasak ieškovės, vaiko poreikių lentelėje nurodyta, kiek minimaliai yra išleidžiama pinigų vaikui, nors faktiškai išleidžiama dar daugiau, visos nurodytos sumos yra pagrįstos ir realios, mano, jog tokio dydžio poreikiai iš esmės buvo jau nuo 2018 metų.

7. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Dovydas Raišutis teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas patvirtinto, jog prašymas dėl didesnio išlaikymo buvo siųstas jam būtent jo telefono numeriu, be to, atsakovo mokėta išlaikymo suma skolos susidarymo laikotarpiu buvo akivaizdžiai per maža. Pažymėjo, jog ieškovės nurodytos kasdienės išlaidos vaikui yra realios ir būtinos, byloje yra pateikti šias ir papildomas išlaidas pagrindžiantys įrodymai, šios išlaidos minimalios ir realiai išleidžiama netgi daugiau, o prieš trejus metus tos sumos taip pat buvo panašios, buvo lankomas tas pats būrelis. Pažymėjo, jog šiai dienai vadovaujantis minimalios mėnesinės algos kriterijumi vieno iš tėvų mokamo išlaikymo suma sudarytų 260,00 Eur per mėnesį, todėl ieškovės reikalavimas yra labai artimas minimaliam dydžiui. Vertinant atsakovo galimybes mokėti didesnį išlaikymą nurodė, jog atsakovas ilgą laiką dirba vienoje įmonėje, jam pakeltas atlyginimas, o atėmus jo asmenines išlaidas, atsakovui lieka apie 420,00 Eur, taigi, jis turi finansines galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

Atsiliepimas

8. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog sutinka su ieškiniu tik iš dalies. Paaiškino, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tarp šalių nėra, tačiau atsakovas nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu ir išlaikymo įsiskolinimu. Atsakovas teigė, jog 2008 metais sutiko pripažinti tėvystę, nes pagailo ieškovės ir nenorėjo, kad vaikas būtų be tėvo, taip pat sutiko teikti minimalų išlaikymą vaikui. Iki šiol jis nėra tikras, kad yra biologinis vaiko tėvas, o ieškovė tikino, kad viena užsiaugins vaiką ir iš jo nieko nereikalaus. Taigi, su dukra jis pastovaus ryšio nepalaikė ir nepalaiko, mano, jog pati ieškovė apribojo jų bendravimą, vengė atsakovo, tačiau išlaikymą vaikui jis vis tiek teikė reguliariai. Atsakovas nepamena, ar ieškovė 2018 metais kreipėsi į jį dėl didesnio išlaikymo. Dėl išlaikymo dydžio teigė, jog negali mokėti ieškovės prašomos sumos, mano, jog ieškovės nurodyti vaiko poreikiai nėra realaus dydžio, atsižvelgiant į šiuo metu esančias maisto, drabužių bei kitų prekių ir paslaugų kainas. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamas sudaro mokamas minimalus atlyginimas, nuo 2021 m. spalio mėn. atlyginimas pakilo, dabar jo darbo užmokestis „į rankas“ sudaro 640,00 Eur, kitų pajamų neturi, gyvena žmonos bute vienas, nuosavybės teise turimą butą (duomenys neskelbtini) jis paveldėjo iš dukterėčios, kurį yra įsipareigojęs perleisti, o žemės sklypas yra apleistas ir mažos vertės. Pasak atsakovo, jo mėnesinės išlaidos komunaliniams mokesčiams sudaro apie 50,00–70,00 Eur, vaiko išlaikymui – 120,00 Eur, draudimui – 40,00 Eur, o lizingo sutartis baigėsi gruodžio mėn. Taip pat atsakovas patiria išlaidas maistui – apie 150,00 Eur per mėnesį, vaistams – apie 50,00 Eur per mėnesį, kitų ilgalaikių įsipareigojimų neturi. Šiai dienai vaikui galėtų mokėti iki 220,00 Eur, daugiau mokėti negalėtų.

9. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies ir gali mokėti savo nepilnametei dukrai ne didesnį nei 220,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, tačiau pagrindinis ginčas kilo dėl išlaikymo įsiskolinimo. Pažymėjo, jog, visų pirma, tiek prašant priteisti periodinį išlaikymą, tiek skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą ieškovė neatima iš jo valstybės mokamų vaiko pinigų. Antra, šalys buvo susitarusios dėl teiktino išlaikymo dydžio, tą abi pripažįsta ir jokių pretenzijų viena kitai ilgą laiką nereiškė, o įvertinus tai, kad atsakovas neturėjo patirties vaikų auginime, jis faktiškai ir mokėjo tiek, kiek buvo susitarta, vėliau, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, atsakovas toliau mokėjo po 200,00 Eur. Pasak atstovo, atsakovas neturėjo pareigos skaityti ieškovės siųstos SMS žinutės ir jos pagrindu jam jokios pareigos nekilo, be to, ieškovė trejus metus po žinutės išsiuntimo daugiau nesikreipė į atsakovą, o pateikė ieškinį teismui. Kita vertus, iš ieškovės siųstos žinutės teksto nėra aiškūs ieškovės tikslai, susidaro įspūdis, kad pinigų reikėtų, jei ieškovė prarastų darbą, taigi, jokio konkretaus siūlymo ar reikalavimo iš ieškovės pusės nebuvo. Atsakovas vaiką išlaikė, pareigą jautė ir mokėjo tiek, kiek šalys buvo susitarusios, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Dėl periodinio išlaikymo pažymėjo, jog vaiko poreikių lentelė sudaryta ne pagal ieškovės galimybes, nurodytos išlaidos perteklinai didelės ir nepagrįstos, be to, išlaikymo dydis paskaičiuotas ieškinio padavimo momentui. Atsakovas neturi galimybių uždirbti daugiau, ilgą laiką abi šalys uždirbo minimalų atlyginimą, ir jas tai tenkino, taigi, abiejų šalių materialinė padėtis nėra gera, jie gyvena iš minimalių pajamų, tačiau ieškovės išlaidos vaikui yra nepagrįstai didelės, neatitinkančios nei vaiko minimalių poreikių tenkinimo, nei tėvų finansinių galimybių.

10. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą Tarnybos atstovui nedalyvaujant (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 66–67). Atsižvelgiant į tai, kad gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė S. P. ir atsakovas L. D. nesudarius santuokos yra susilaukę bendro vaiko – dukros E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 50).

12. Ieškovė nurodo, jog šalys skyriumi gyvena nuo 2008 m., nuo to laiko šalių nepilnametė dukra visą laiką gyveno su ieškove, atsakovas su vaiku bendravo minimaliai, o prieš kelis visiškai nustojo domėti vaiku. Nurodo, jog nuo tėvystės pripažinimo atsakovas geranoriškai teikė vaikui 115,00–120,00 Eur dydžio išlaikymą, tačiau 2018 m. ieškovui pasikreipus į atsakovą dėl išlaikymo padidinimo, atsakovas į ieškovės prašymą nesureagavo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. D. gyvenamąją vietą su ja, nurodo, kad ieškovę su vaiku sieja glaudus emocinis ryšys, mergaitė prisirišusi prie mamos, todėl nepilnametės E. D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas ieškovės prašymui neprieštaravo, sutiko, kad nepilnametės E. D. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (J. T. vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, šalių nepilnametė dukra vaikas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, nepertraukiamai gyvena su motina (ieškove), byloje duomenų apie tai, kad ieškovė per tą laiką netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas ar kitaip pažeidinėtų vaiko interesus, nėra, taip pat byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos. Tarnyba nepateikė teismui duomenų, jog ieškovė ar atsakovas netinkamai vykdytų savo kaip motinos ar tėvo pareigas, todėl pateikė išvadą, jog reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atitiktų geriausius vaiko interesus.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina galėtų prieštarauti vaiko interesams, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. D. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

17. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnis 3 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).

18. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas visiškai nebendrauja su vaiku, o dukrai reikia tėvo ir ji siekia aktyvesnio bendravimo su juo, prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete E. D. tvarką pagal kurią:

1. Atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, paimant vaiką šeštadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant vaiką šeštadienį iki 20.00 val. į nurodytą ieškoves vietą;

2. Atsakovui bendraujant su vaiku, atsakovas privalo pranešti ieškovei apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, informuojant vaiko motiną iš anksto (ne vėliau kaip prieš 3 dienas) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute;

3. Apie susitikimus su vaiku iš anksto (ne vėliau kaip prieš 3 dienas) pranešant ieškovei apie susitikimą su vaiku;

4. Didžiąsias metų šventes – Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnametis vaikas praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą šventinę dieną (gruodžio 24 d.) - su atsakovu, antrą šventinę dieną (gruodžio 25–26 d.) – su ieškove, o poriniais metais vaikas praleidžia pirmą dieną (gruodžio 24 d.) - su ieškove, antrą dieną (gruodžio 25–26 d.) – su atsakovu; Atsakovas pasiima vaiką iš ieškovės gyvenamos vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos, švenčių 1 dieną 12.00 val. ir pristato dukrą ieškovei į jos gyvenamą vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą vaiko gyvenamojoje teritorijoje švenčių 2 dieną iki 20.00 val.;

5. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) Vaikas praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą dieną (gruodžio 31 d.) – su ieškove, antrą dieną (sausio 1 d.) - su atsakovu, o poriniais metais Vaikas praleidžia pirmą dieną (gruodžio 31 d.) - su atsakovu, antrą dieną (sausio 1 d.) – su ieškove. Šv. Velykas poriniais metais vaikas praleidžia pirmą šventės dieną su ieškove, antrą šventės dieną - su atsakovu, o neporiniais metais vaikas praleidžia pirmą šventės dieną su atsakovu, antrą šventės dieną – su ieškovė; atsakovas vaiką iš jo gyvenamosios vietos paima šventės dieną 12.00 val. ir grąžina atgal į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą vaiko gyvenamojoje teritorijoje iki kitos dienos 20.00 val.;

6. Švenčiant vaiko gimimo dienas, abi šalys derina tarpusavyje konkrečią dieną, laiką ir vietą ir gimtadienį švenčia šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko norus;

7. Atsakovas 14 dienų, jo kasmetinių vasaros atostogų metu, praleidžia kartu su vaiku. Tikslų atostogų laiką ir vietą atsakovas privalo iš anksto suderinti su ieškove ir vaiko ikimokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo įstaigos lankymo grafiku; Atostogoms užsienyje reikalingas ieškovės pritarimas;

8. Šalys įsipareigoja kiek įmanoma anksčiau informuoti vieną kitą apie savo planuojamas atostogas su vaiku ir dėti pastangas, kad šalių atostogų su vaiku laikotarpiai nesidubliuotų;

9. Ieškovė informuoja atsakovą savalaikiai telefonu apie vaiko sveikatos stovį, jei jis serga, abi šalys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol vaikas pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepažeistų vaiko sveikatos stovio.

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškovės reikalavimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo, savo pasiūlymų dėl ieškovės nurodytos bendravimo tvarkos nepateikė. Taigi, tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra. Tarnyba savo išvadoje taip pat nurodė, jog prašoma nustatyti bendravimo tvarka galimai pakankama ne tik išlaikyti tėvo ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį, bet ir tėvui maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime.

3. Teismas įvertinęs ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, taip pat Tarnybos poziciją, sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka šiuo konkrečiu atveju yra pakankamai aiški ir užtikrinanti pilnavertišką vaiko bendravimą su tėvu, taigi, atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus.

4. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas patvirtinti šio sprendimo 18 punkte išdėstytą atsakovo L. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. D. tvarką.

5. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

6. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

7. Ieškovė nurodo, jog atsakovo geranoriškai mokamas išlaikymas nepilnametei dukrai nėra pakankamas, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai E. D., mokamą po 300,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu dėl periodinio išlaikymo priteisimo iš dalies, t. y. sutinka mokėti iki 220,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, remdamasis savo ribotomis finansinėmis galimybės teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

8. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

9. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

10. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

11. Ieškovė nepilnametės dukters E. D. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 26–28) nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga 608,18 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui namuose ir mokykloje – 165,00 Eur; užkandžiams – 50,00 Eur; dienpinigiams – 20,00 Eur; komunaliniams mokesčiams – 30,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis); higienos prekėms – 24,50 Eur; sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai, maisto papildai, sveikatos priežiūros paslaugos) – 12,67 Eur; gyvybės draudimui – 4,00 Eur; avalynei, drabužiams ir aksesuarams – 120,17 Eur; buitinėms reikmėms (patalynė, buitinė chemija) – 7,92 Eur; mokymosi priemonėms, mokyklos aprangai, mokyklos rinkliavoms – 24,75 Eur; karate būreliui (neformaliajam ugdymui), įskaitant aprangą, dalyvavimą varžybose ir kitas rinkliavas – 51,67 Eur; laisvalaikiui, atostogoms, gimtadieniams, kirpimo paslaugoms, kitiems pomėgiams – 30,83 Eur; papildomoms išlaidoms (įranga, baldai, ryšio paslaugos, transporto ir nenumatytos išlaidos, grožio prekės) – 66,67 Eur. Aukščiau nurodytos sumos apskaičiuotos ieškovės nurodomas vaiko išlaikymui reikalingas metines sumas padalinus iš 12 mėnesių.

12. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia žodiniais paaiškinimais, taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: 2021 m. kovo 28 d. ir 2021 m. gegužės 7 d. sporto klubo (duomenys neskelbtini) pažymomis apie tai, kad šalių dukra nuo 2015 m. lanko karate treniruotes 2 kartus per savaitę ir kad mėnesio įmokos už treniruotes sudaro 30,00 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 19, 53); šalių dukros sporto pasiekimus ir išlaidas patvirtinančiais dokumentais (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 4–7, 11, 15, 17, 19–24, 26–27, 30–31, 77–78); odontologijos klinikos (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 17 d. pažyma apie tai, kad šalių dukrai yra reikalingas ortodontinis gydymas dėl netaisiklingos dantų padėties, bendra gydymo vertė 5 metams – 3 000,00 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 25); šalių dukros draudimo nuo ligos ir nelaimingų atsitikimų liudijimo kopijomis ir mokėjimo už draudimo apsaugą dokumentais (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 49; 2 t., b. l. 28–29, 70–71); mokėjimo kvitais už komunalines paslaugas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 172–181); mobilaus telefono įsigijimo dokumentais (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 8); mokėjimo dokumentais, patvirtinančiais išlaidas maistui, sveikatos priežiūrai, taip pat ir odontologo paslaugoms, laisvalaikiui, šventėms, kompiuterinei ir kitai elektroniniai įrangai, mobiliems telefonams, baldams, (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 8–10, 12–14, 16, 18, 33, 72–74).

13. Pažymėtina, kad ieškovės paaiškinimai bei į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys reikalingų išlaidų vaiko išlaikymui, savaime neįrodo vaiko poreikių maistui, higienos prekėms, mokymosi ir ugdymo priemonėms, neformaliajam ugdymui, aprangai, vaiko laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui, atostogoms ir kitiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, sveikatos priežiūra, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovė vaiko poreikius neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

14. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

15. Įvertinęs šio sprendimo 28 punkte nurodytas nepilnametės E. D. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, rašytinių įrodymų turinį, taip pat įvertinęs 2021 m. gruodžio mėnesio vartotojų kainų infliacijos lygį, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui namuose ir mokykloje (165,00 Eur), dienpinigiams (20,00 Eur), užkandžiams (50,00 Eur), vaikui tenkančiomis būsto išlaikymo išlaidomis (30,00 Eur), higienos prekėms (24,50 Eur), sveikatos priežiūrai, įskaitant odontologo paslaugoms (12,67 Eur); buitinėms reikmėms (7,92 Eur), mokymosi priemonėms, mokyklos aprangai, mokyklos rinkliavoms (24,75 Eur), laisvalaikiui, atostogoms, gimtadieniams, kirpimo paslaugoms, kitiems pomėgiams (30,83 Eur), viso 365,67 Eur, įvertinus vaiko amžių, yra realios ir protingos, atitinka vaiko geriausius interesus. Tačiau įvertinęs tai, jog minėtos išlaidos nėra pagrįstos detaliais rašytiniais įrodymais, ypač kiek tai susiję su išlaidomis užkandžiams, kai tokios išlaidos sudaro beveik trečdalį išlaidų maitinimui namuose ir mokykloje, teismas sprendžia, jog yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą sumažinti iki 340,00 Eur sumos.

16. Ieškovės nurodomos sumos, kas mėnesį skirtinos vaiko aprangai (viršutiniams ir apatiniams drabužiams, avalynei, aksesuarams) – 120,17 Eur per mėnesį arba 1 442,00 Eur per metus, pripažintina pagrįsta tik iš dalies. Pažymėtina, jog ieškovė išlaidas vaiko aprangai iš esmės neįrodinėja jokiais rašytiniais įrodymais, o tik savo paaiškinimais, iš kurių teismas savaime negali konstatuoti, kad ieškovė pagrindė tokio dydžio išlaidas vaiko aprangai. Suprantama, kad išlaidos, susijusios su rūbų, avalynės, taip pat ir kitų aksesuarų vaikui pirkimu, kiekvieną mėnesį gali skirtis, priklausomai nuo sezono, vaiko augimo tempo, drabužių ir avalynės nusidėvėjimo laipsnio ir kitų individualių aplinkybių, tačiau, kaip minėta, byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad ieškovė kas mėnesį vidutiniškai išleidžia būtent jos nurodomo dydžio išlaidas (120,17 Eur per mėnesį) vaiko drabužiams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vaiko amžių, ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, jog šalių dukra labai greitai sunešioja drabužius arba, kad vaikui per metus reikalingos 6 striukės, 3 poros sportinių batų, 9 poros sezoninių batų, 8 megztiniai, 8 poros kelnių, 4 kepurės ir pan., vertintinos kritiškai. Minėta, ieškovė tokio išlaidų vaiko aprangai masto neįrodinėjo jokiais rašytiniais įrodymais, išskyrus savo žodiniais paaiškinimais. Pažymėtina ir tai, jog teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis nėra tiek gera, kad jie galėtų sau be papildomos naštos tenkinti maksimalius vaiko poreikius. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis šio sprendimo 31 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog reali ir pakankama suma vaiko aprangai (drabužiams, avalynei ir aksesuarams) yra 80,00 Eur per mėnesį arba 960,00 Eur per metus.

17. Ieškovė į vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę taip pat įtraukė 4,00 Eur per mėnesį išlaidas vaiko draudimui nuo ligos ir (ar) nelaimingų atsitikimų. Ieškovė į bylą pateikė Draudimo nuo ligos ir nelaimingų atsitikimų liudijimų kopijas už draudimo laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 18 d. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 49; 2 t., b. l. 70–71), taip pat 2021 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo už draudimo sutartį nurodymą 60,90 Eur sumai (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 28–29). Pažymėtina, jog išlaidos, susijusios su vaiko draudimu, taip pat ir kaupiamuoju ar investiciniu draudimu, nėra būtinos ir priklauso nuo tėvų finansinių galimybių ir tarpusavio susitarimo. Kita vertus, jeigu tokių išlaidų dydis yra racionalus ir suteikia didesnę naudą už tėvų finansinę naštą apmokant šias išlaidas, tokios išlaidos gali būti priskirtos prie būtinųjų vaiko poreikių, nepaisant to, kad tarp tėvų nebuvo susitarimo dėl tokių išlaidų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovas nebuvo davęs sutikimo sudaryti vaiko draudimo sutartį bei tuo pačiu prisidėti prie išlaidų pagal draudimo sutartį apmokėjimo. Tačiau, įvertinus ieškovės nurodomą tokių išlaidų dydį – 48,00 Eur per metus arba apie 4,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad vaiko draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tikslas yra kompensuoti tėvams galinčias atsirasti išlaidas ryšium su vaiko sveikatos sutrikdymu, t. y. sumažinti tėvų finansinės naštos, susijusios su vaiko sveikata, rizikas, darytina išvada, kad ieškovės nurodoma 4,00 Eur per mėnesį išlaidų suma vaiko draudimui nuo ligos ir nelaimingų atsitikimų atitinka tiek vaiko, tiek tėvų interesus, yra protingo ir racionalaus dydžio, suteikia vaikui ir tėvams didesnę naudą nei tėvų finansinė našta, todėl yra pagrindas šias išlaidas įtraukti į vaiko poreikius.

18. Ieškovė nurodo, kad išlaidos, susijusios su vaiko neformaliuoju ugdymu sudaro vidutiniškai 51,67 Eur per mėnesį arba 620,00 Eur per metus. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog šalių dukra 10 mėnesių per metus lanko karate užsiėmimus sporto klube (duomenys neskelbtini), o mėnesinis mokestis už treniruotes sudaro 30,00 Eur arba 300,00 Eur (30,00 Eur x 10 mėn.) per metus (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 19, 27, 53). Byloje pateikti įrodymai apie E. D. pasiekimus minėtame sporte (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 4, 11, 15, 17, 22). Ieškovė taip pateikė įrodymus apie papildomas išlaidas, patiriamas lankant karate užsiėmimus, sportinei aprangai, inventoriui, sporto stovykloms, varžyboms ir pan. (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 5–7, 20–21, 23–24, 27, 30–31, 77–78). Iš pateiktų įrodymų matyti, jog papildomos išlaidos, susijusios su vaiko dalyvavimu karate stovyklose ir varžybose, 2021 m. sudarė 367,00 Eur. Minėta, vaiko geriausius interesus atitinka ne tik vaiko būtinųjų poreikių patenkinimas, tačiau ir individualių poreikių patenkinimas, tokių kaip gabumų ir talentų lavinimas ir pan. Taigi, vertindamas minėtas išlaidas kaip būtinas ir tuo pačiu hipotetinio pobūdžio, kurios labiau tikėtina, jog šiuo metu yra patiriamos arba ateityje būtinai bus patirtos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat tuo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai, teismas sprendžia, jog ieškovė iš esmės pagrindė minėtų išlaidų realumą ir pagrįstumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog bendra 51,67 Eur suma per mėnesį, reikalinga vaiko neformaliajam ugdymui, taip pat sportinei aprangai ir sporto renginiams, yra reali ir protingo dydžio bei atitinka vaiko geriausius interesus.

19. Ieškovės skaičiavimu, ji patiria apie 800,00 Eur per metus arba apie 66,67 Eur per mėnesį išlaidų, susijusių su mobilaus ryšio įrangos, kompiuterinės ir kitos elektroninės įrangos, baldų, grožio prekių pirkimu, tenkinant vaiko ne tik būtinuosius poreikius. Ieškovė į minėtas išlaidas taip pat įskaičiavo išlaidas transportui ir kitas nenumatytas išlaidas. Ieškovė pateikė įrodymus apie vaikui pirktus mobiliuosius telefonus, kompiuterinę įrangą, baldus (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 8, 12–14, 18). Tačiau byloje pateikti įrodymai šių išlaidų dydį pagrindžia tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, ši ieškovės nurodoma išlaidų suma pripažintina pagrįsta tik iš dalies. Nors neabejotina, jog tokio pobūdžio išlaidos atitinka kiekvieno vaiko geriausius interesus, tačiau tokio pobūdžio išlaidos paprastai yra susijusios, be kita ko, su tėvų galimybėmis tokius poreikius tenkinti ir priklauso nuo tėvų finansinės padėties. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų turinį ir šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad šalių turtinė padėtis nėra tiek gera, jog tėvai galėtų tokius vaiko poreikius tenkinti maksimaliai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinio vaiko interesų užtikinimo principu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas minėtiems vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų sumą sumažinti iki 50,00 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, yra pagrįsta ir protinga bei turėtų patenkinti vaiko poreikius minėtu aspektu.

20. Taigi, vadovaudamasis šio sprendimo 32–36 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į vaiko amžių, raidą ir sveikatą, teismas konstatuoja, kad šalių dukros E. D. poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma, ją suapvalinus, sudaro 525,00 Eur (340,00 + 80,00 + 4,00 + 51,67 + 50,00), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pripažintas įrodytu vaiko išlaikymo dydis (525,00 Eur) iš esmės atitinka minimalios mėnesinės algos dydį, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 518,00 Eur atskaičius mokesčius (730,00 Eur neatskaičius mokesčių), kas teismų praktikoje pripažintina orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi (šio sprendimo 26 punktas).

21. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių dukros E. D. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas) išlaikymo suma yra 525,00 Eur per mėnesį.

22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei teismo sprendimo priėmimo metu iš valstybės biudžeto mokama 73,50 Eur dydžio išmoka vaikui (vaiko pinigai), todėl vaiko išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių dukros E. D. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo teismo sprendimo priėmimo metu valstybės mokamą išmoką, ją suapvalinus, sudaro 450,00 Eur (525,00 - 73,50), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

23. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2016 m. balandžio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis 2021 m. sudarė 650,00 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 37–43, 48, 61–63; 2 t., b. l. 79–82). Duomenų apie ieškovės gaunamas papildomas pajamas byloje nepteikta. Bylos duomenimis ieškovė nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 29–30, 51; 2 t., b. l. 48–49), jokio nekilnojamojo turto neturi (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 54).

25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2002 m. lapkričio 6 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis iki 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 650,00 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį, o nuo 2021 m. spalio 1 d. – apie 1 015,00 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 64–66, 77, 89–99, 100; 2 t., b. l. 83–94). Duomenų apie atsakovo gaunamas papildomas pajamas byloje nepateikta. Bylos duomenimis atsakovo vardu nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas ir žemės sklypas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 31–34; 2 t., b. l. 55–59), taip pat atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, iš kurių vienos transporto priemonės dalyvavimas eisme yra draudžiamas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 50–53). Duomenų apie kitą atsakovui priklausantį vertingą turtą byloje nepateikta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas yra įgijęs (duomenys neskelbtini) profesiją (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 156–157).

26. Atsakovas, grįsdamas savo turtinę padėtį, taip pat pateikė įrodymus apie jo kas mėnesį patiriamas išlaidas ir ilgalaikius įsipareigojimus (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 101–105; 2 t., b. l. 158–159), taip pat atsakovas į bylą pateikė savo banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 97–155).

27. Byloje nustatyta, kad vaiko poreikius atskaičius valstybės mokamas išmokas, sudaro 450,00 Eur suma per mėnesį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, o abiejų tėvų turtinė padėtis, vertinant gaunamas pajamas, esmingai nesiskiria, todėl teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo.

28. Remdamasis išdėstytu bei atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, taip pat į vaiko ne tik būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį (450,00 Eur), įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir įsipareigojimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, siekdamas užtikrinti tėvų teisių ir pareigų savo vaikui pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei šiuo atveju ir taip tenka iš esmės didžioji dalis vaiko auklėjimo ir priežiūros našta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, nustatant, kad ieškovas privalo teikti 225,00 Eur (450,00 / 2) dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, jog galėtų teikti ne didesnį nei 220,00 Eur dydžio išlaikymą, kas iš esmės atitinka teismo nustatytą dydį.

29. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 225,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. liepos 20 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

30. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

31. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

32. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

33. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

34. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

35. Ieškovė nurodo, kad atsakovo teiktas iš pradžių 115,00 Eur, o vėliau 120,00 Eur dydžio išlaikymas nepatenkino šalių nepilnametės dukros poreikių, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos, kuris, ieškovės skaičiavimu, sudaro 6 425,00 Eur (skaičiuojant, kad vaiko poreikiams buvo reikalinga 300,00 Eur suma per mėnesį ir atėmus atsakovo atliktus mokėjimus vaikui). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

36. Ieškovė nurodo, jog minėtu laikotarpiu vaiko išlaikymui skirdavo tokią pat sumą per mėnesį (300,00 Eur), kaip ir prašomą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos. Ieškovės skaičiavimu atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2021 m. liepos 20 d. (kreipimosi į teismą dienos) turėjo vaiko išlaikymui sumokėti viso 10 800,00 Eur (300,00 Eur x 36 mėn.), tačiau minėtu laikotarpiu vaiko išlaikymui pervedė viso 4 375,00 Eur sumą, tą patvirtina byloje pateikti ieškovės banko sąskaitos išrašai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 17–18, 20–24). Atsakovas minėtų aplinkybių dėl teikto išlaikymo dydžio neginčija, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, motyvuodamas tuo, jog jis teikė tokio dydžio išlaikymą, dėl kurio šalys buvo susitarusios tėvystės pripažinimo metu ir jokių pretenzijų dėl nepakankamo išlaikymo dydžio atsakovas iš ieškovės gavęs nebuvo. Ieškovė pateikė į bylą atsakovui siųstos sms žinutės kopiją, iš kurios matyti, jog ieškovė 2018 m. spalio 29 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl nepakankamo išlaikymo (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 75–76). Atsakovas pripažino, jog sms žinutė buvo siunčiama jo mobilaus telefono numeriu, tačiau neigė matęs šią sms žinutę.

37. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė nuo 115,00 Eur iki 120,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 17–18, 20–24), t. y. atsakovas savo pareigą išlaikyti vaiką iš dalies vykdė. Kita vertus, atsižvelgiant į atsakovo mokėto išlaikymo vaikui dydį (115,00–120,00 Eur), vaiko amžių, ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį Lietuvoje, taip pat kasmetinį vartotojų kainų infliacijos lygį, teismas pripažįsta 2018–2021 metais buvus pagrindą atsakovui teikti didesnio dydžio išlaikymą, nei buvo mokėta.

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį, t. y. ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis neviršija trijų metų. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą grindžia iš esmės tais pačiais įrodymais ir tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios egzistavo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo metu.

39. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais bei atsakovo turtine padėtimi, t. y. nenustačius aplinkybių, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2018 m. liepos mėnesio būtų iš esmės pakitusi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Kita vertus, ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą iš esmės neįrodinėjo ginčo laikotarpiu konkrečias išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Todėl vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat šio sprendimo 26 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, jog nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti sūnui pusės tuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą kas mėnesį, įvertinus ginčo laikotarpiu vaikui valstybės išmokėtas išmokas.

40. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovas už 2018 m. liepos–gruodžio mėnesius vaiko išlaikymui turėjo sumokėti 925,00 Eur (400,00 Eur - 30,00) / 2) x 5 mėn.), už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. vaiko išlaikymui turėjo sumokėti viso 2 280,00 Eur (430,00 Eur - 50,00 Eur) / 2) x 12), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. vaiko išlaikymui turėjo sumokėti viso 2 340,00 Eur (450,00 - 60,00) / 2) x 12), už 2021 m. sausio–liepos mėnesius vaiko išlaikymui turėjo sumokėti 1 400,00 Eur (470,00 Eur - 70,00) / 2) x 7 mėn.). Taigi, viso atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2021 m. liepos mėnesio vaiko išlaikymui turėjo sumokėti 6 945,00 Eur (925,00 + 2 280,00 + 2 340,00 + 1 400,00) sumą. Šalys neginčija, jog atsakovas minėtu laikotarpiu vaiko išlaikymui iš viso pervedė į ieškovės sąskaitą 4 375,00 Eur sumą. Taigi, atsakovo įsiskolinimą teikiant išlaikymą minėtu laikotarpiu sudaro 2 570,00 Eur (6 945,00 - 4 375,00) suma.

41. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 2 570,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).

42. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

44. Byloje nustatyta, kad ieškovė už pateiktą ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 60), taip pat patyrė 610,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 167–170; 2 t., b. l. 161–162). Taigi, viso ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 685,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 + 610,00).

45. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 36–38).

46. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 72 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (100 proc. patenkintų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo + 75 proc. – dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo + 40 proc. – dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo / 3).

47. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 493,20 Eur (685,00 Eur x 0,72) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 140,00 Eur (500,00 Eur x 0,28) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 353,20 Eur (493,20 Eur - 140,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

48. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 119,00 Eur (225,00 x 12 mėn.) + 2 570,00) x 0,03 – 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

49. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 8,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma, kuri sudaro 2,49 Eur (8,90 x 0,28), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš ieškovės jai tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nepriteistina. Tuo tarpu iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 6,41 Eur (8,90 x 0,72) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

50. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 125,41 Eur (119,00 + 6,41) suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 225,00 (du šimtus dvidešimt penkis eurus ir 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. liepos 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 570,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimties eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

3. Apie susitikimus su vaiku iš anksto (ne vėliau kaip prieš 3 dienas) pranešant ieškovei apie susitikimą su vaiku;

4. Didžiąsias metų šventes – Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnametis vaikas praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą šventinę dieną (gruodžio 24 d.) – su atsakovu, antrą šventinę dieną (gruodžio 25-26 d.) - su ieškove, o poriniais metais vaikas praleidžia pirmą dieną (gruodžio 24 d.) – su ieškove, antrą dieną (gruodžio 25–26 d.) – su atsakovu; Atsakovas pasiima vaiką iš ieškovės gyvenamos vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos, švenčių 1 dieną 12.00 val. ir pristato dukrą ieškovei į jos gyvenamą vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą vaiko gyvenamojoje teritorijoje švenčių 2 dieną iki 20.00 val.;

5. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) Vaikas praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą dieną (gruodžio 31 d.) – su ieškove, antrą dieną (sausio 1 d.) – su atsakovu, o poriniais metais Vaikas praleidžia pirmą dieną (gruodžio 31 d.) – su atsakovu, antrą dieną (sausio 1 d.) – su ieškove. Šv. Velykas poriniais metais vaikas praleidžia pirmą šventės dieną su ieškove, antrą šventės dieną – su atsakovu, o neporiniais metais vaikas praleidžia pirmą šventės dieną su atsakovu, antrą šventės dieną - su ieškovė; atsakovas vaiką iš jo gyvenamosios vietos paima šventės dieną 12.00 val. ir grąžina atgal į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą vaiko gyvenamojoje teritorijoje iki kitos dienos 20.00 val.;

6. Švenčiant vaiko gimimo dienas, abi šalys derina tarpusavyje konkrečią dieną, laiką ir vietą ir gimtadienį švenčia šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko norus;

8. Šalys įsipareigoja kiek įmanoma anksčiau informuoti vieną kitą apie savo planuojamas atostogas su vaiku ir dėti pastangas, kad šalių atostogų su vaiku laikotarpiai nesidubliuotų;

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 353,20 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 125,41 Eur (šimto dvidešimt penkių eurų 41 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski