- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-1064-658/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02112-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Euroseka”
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriui, E. M., K. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-490-301/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroseka” ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, E. M. ir K. M. dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Euroseka“ patikslintu ieškiniu prašė teismo nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), servitutą suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku bei statiniams: pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Servituto nustatymo schemą M 1:500, parengtą UAB „Narma“, priteisiant iš ieškovės 100 Eur per mėnesį kompensaciją atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi patenkino ieškovės UAB „Euroseka“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą V. B. netrukdyti ieškovei naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal servituto nustatymo schemą M:500, parengtą UAB „Narma“.
Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-315-260/2018 tenkintas atsakovo V. B. prašymas ir iš ieškovės UAB „Euroseka“ pareikalauta pateikti atsakovo V. B. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 5 000 Eur sumai, sumokant šią sumą iki 2018 m. vasario 14 d. į Marijampolės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją šiai sumai.
Nustatytu terminu ieškovei nesumokėjus 5 000 Eur į Marijampolės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias priemones įpareigojant atsakovą V. B. netrukdyti ieškovei UAB „Euroseka“ naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal servituto nustatymo schemą M 1:500, parengtą UAB „Narma“.
Šalies argumentai
Ieškovė 2018 m. kovo 15 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą V. B. netrukdyti ieškovei naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal servituto nustatymo schemą M 1:500, parengtą UAB „Narma“. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis nei ieškovei, nei jos atstovui nebuvo įteikta. Ieškovė vos tik sužinojusi apie šią nutartį, nedelsiant (2018 m. vasario 21 d.) į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 5 000 Eur. Nurodo, kad ieškovė atsakovo sklype siekia nustatyti kelio servitutą tam, kad galėtų užtikrinti patekimą į viešpataujantį daiktą – žemės sklypą bei statinius. Iš pridedamos UAB „Narma“ parengtos servitutų nustatymo schemos M 1:500 matyti, kad suprojektuoti servitutinis kelias ir statinių servitutas ant atsakovo sklypo atitinka dar seniau nusistovėjusią tvarką. Panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, šiuo metu atsakovas užrakino vartus, todėl ieškovė negali iš savo patalpų išvažiuoti su autovežiu, taip pat negali patekti į savo patalpas. Kadangi ieškovė užsiima automobilių pervežimais, todėl ginčo teritorijoje esantis ieškovės arkinis garažas reikalingas tiesioginei ieškovės veiklai. Be to, tokiu būdu nėra galimybės užtikrinti ieškovės patalpų priešgaisrinės apsaugos. Ieškovės nuomone, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra galima ir taikytina, neatsižvelgiant į tai, kad jos turinys yra panašus į pareikšto ieškinio reikalavimo dalyką. Kadangi į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 5 000 Eur, todėl atsakovo galimi būsimi nuostoliai yra užtikrinti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigojo atsakovą V. B. netrukdyti ieškovei UAB „Euroseka“ naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal servituto nustatymo schemą M 1:500, parengtą UAB „Narma“. Pareikalavo, kad ieškovė UAB „Euroseka“ pateiktų atsakovo V. B. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 5 000 Eur sumai, sumokant šią sumą iki 2018 m. balandžio 3 d. į Marijampolės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją šiai sumai. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:
Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties kopija ieškovės atstovui advokatui E. R. buvo išsiųsta 2018 m. sausio 31 d. per EPP, nes visi advokatai privalo turėti prisijungimus prie EPP ir jiems procesiniai dokumentai visose bylose siunčiami tik per EPP. Be to, 2018 m. vasario 14 d. ši byla buvo nagrinėjama teismo posėdyje, tačiau ieškovė ir jos atstovas tik 2018 m. vasario 21 d., t. y. gavę Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, įmokėjo 5 000 Eur.
Aplinkybė, kad laikinoji apsaugos priemonė susijusi su ieškinio reikalavimu, neužkerta kelio tokios apsaugos priemonės taikymui, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neįpareigojus atsakovo leisti ieškovei naudotis žemės sklypu pagal servituto nustatymo schemą, ieškovė neturėtų galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausančius statinius, taip pat, atsitikus nelaimingam įvykiui, pas ieškovę negalėtų atvykti priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Ieškovė užsiima automobilių pervežimais, todėl arkinis garažas reikalingas tiesioginei veiklai vykdyti. Be to, bylos nagrinėjimas gali užtrukti, kas sąlygotų situaciją, jog ieškovė nepagrįstai negalėtų naudotis jai nuosavybes teise priklausančiu turtu, todėl teismas sprendė, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas.
Teismas, remdamasis Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi, pažymėjo, kad įpareigojus atsakovą leisti jam priklausančia žemės sklypo dalimi pravažiavimui naudotis ieškovei, nenustačius atlyginimo už tai, atsakovas patiria nuostolius. Šie nuostoliai akivaizdūs ir susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad analogiška laikinoji apsaugos priemonė atsakovo atžvilgiu jau buvo taikoma nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2018 m. vasario 19 d.; atsakovo atstovas prašė pareikalauti iš ieškovės pateikti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 15 000 Eur sumai, o Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi pareikalavo, kad ieškovė pateiktų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą 5 000 Eur sumai arba pateiktų banko garantiją šiai sumai; 5 000 Eur sumą ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 2018 m. vasario 21 d., tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi ši suma grąžinta ieškovei nutarčiai įsiteisėjus, sprendė, kad, šiuo metu taikant ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, pareikalautina iš ieškovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo 5 000 Eur sumai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neturėjo tenkinti naujo ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šis klausimas jau buvo išspręstas Marijampolės apylinės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi, kuria laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, o ieškovė nenurodė naujų aplinkybių, dėl kurių prašymą reikėtų spręsti iš naujo.
Kadangi ieškovė neužtikrins atsakovo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriamų nuostolių atlyginimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrindo, o jas pritaikius buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principas.
Teismas išnagrinėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiama nutartimi taip pat išsprendė atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nors atitinkamą prašymą atsakovas buvo pareiškęs 2017 m. spalio 24 d. ir šis prašymas buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi, kuria ieškovė įpareigota pateikti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą 5 000 Eur sumai.
Nagrinėjamoje byloje yra įrodymų, kurie tikėtinai patvirtina, kad atsakovo nuostoliai, patiriami dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra iki 385 Eur per mėnesį ir tikėtinai jau šiai dienai sudaro 16 940 Eur dydžio nuostolius. Atsakovo nuostolių dydis grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, jų galiojimo laikotarpiu (3 metai ir 8 mėnesiai) ir ieškovo laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu valdomo ir naudojamo atsakovo nekilnojamojo daikto nuompinigių dydžiu, kurį patvirtinta ginčo šalių sudaryta nuomos sutartis ir UAB ,,Capital vertinimas“ informacinė pažyma. Teismui taip pat buvo pateikti Juridinių asmenų registro duomenys apie UAB ,,Euroseka“ turimą turtą, gautas pajamas ir veiklos rezultatus 2015–2016 metais, kurie rodo, kad UAB ,,Euroseka“ yra nemoki įmonė.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad neprieštarautų pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, jeigu teismas nutartimi būtų įpareigojęs ieškovę pateikti realių, byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtintų, o ne pačios ieškovės subjektyviai paskaičiuotų, nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
Ieškovė UAB „Euroseka“ atsiliepimu į atsakovo V. B. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi panaikino 2014 m. birželio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias priemones. Atsakovas pasinaudodamas esama situacija, šiuo metu užrakino vartus, todėl ieškovė negali iš savo patalpų išvažiuoti su autovežiu, taip pat negali patekti į savo patalpas. Kadangi ieškovė užsiima automobilių pervežimais, todėl ginčo teritorijoje esantis ieškovės arkinis garažas reikalingas tiesioginei ieškovės veiklai. Be to, tokiu būdu nėra galimybės užtikrinti ieškovės patalpų priešgaisrinės apsaugos.
Prašoma laikinoji apsaugos priemonė yra galima ir taikytina, neatsižvelgiant į tai, kad jos turinys yra panašus į pareikšto ieškinio reikalavimo dalyką.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo reikalavimu Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-315-260/2018 pareikalavo, kad ieškovė UAB „Euroseka“ pateiktų atsakovo V. B. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 5 000 Eur sumai. Reikalavimas buvo įvykdytas, todėl atsakovo galimi būsimi nuostoliai yra užtikrinti.
UAB „Capital vertinimas“ pažymą pateikusio juridinio asmens atstovė pripažino, kad šis vertinimas yra niekinis ir juo remtis negalima. Taigi, atsakovo galimi nuostoliai už 44 mėnesius, kas sudarytų 4 400 Eur yra užtikrinti net didesne pinigų suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkretų savo teisių gynybos būdą renkasi pats į teismą besikreipiantis asmuo, savo reikalavimus suformuluodamas ir išreiškiamas procesiniuose dokumentuose (šiuo atveju atskirojo skundo pagrindas ir dalykas). Tokiu būdu įgyvendinamas dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, t. y. teismas negali keisti atskirajame skunde nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Nagrinėjamu atveju byla yra dispozityvi, todėl apeliacinės instancijos teismas nutartyje negali savo iniciatyva keisti ar plėsti atskirajame skunde pareikštų reikalavimų ribų. Kaip matyti, atsakovas atskirajame skunde prašo (skundo dalykas) tik panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, neprašydamas panaikinti nutarties dalies dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose, t. y. toliau nutartyje nagrinėjama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Nesudarantys pagrindo nutarčiai naikinti laikytini apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė nepranešęs atsakovui. Kaip reglamentuojama CPK 147 straipsnio 1 dalyje, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui. Taigi, minėta teisės akto nuostata neįpareigoja teismo pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad procesinės normos nebuvo pažeistos.
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Taip pat įstatymas nedraudžia vykstant procesui vėl iš naujo kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau bet kokiu atveju toks prašymas turi būti motyvuotas, bei grindžiamas pasikeitusiomis aplinkybėmis. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas, net ir nustatęs, kad šioje byloje jau kartą buvo spręstas klausimas dėl panašaus pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galėjo vertinti ar yra pasikeitusi ir kaip yra pasikeitusi faktinė padėtis po to, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, o po to panaikintos.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantys administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ši aplinkybė ir nėra pasikeitusi nuo prieš tai priimtų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo, bet iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Marijampolės apylinkės teismui 2018 m. vasario 19 d. nutartimi panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas užrakino vartus, todėl ieškovė negali nei patekti į savo patalpas, esančias atsakovo žemės sklype, nei iš jų išvažiuoti su autovežiu. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai (bylos dalies 4 T., b. l. 153, 155). Kadangi ieškovė užsiima automobilių pervežimais ir atsakovo žemės sklype esantys ieškovės pastatai yra reikalingi tiesioginei jos veiklai vykdyti, bei tai, kad atsakovas neneigia aukščiau nurodytų aplinkybių ir neginčija tarp šalių sudarytos žemės nuomos sutarties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu iki bus išspręstas ginčas.
Taip pat laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad ieškovė neketina užtikrinti atsakovo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriamų nuostolių atlyginimo, todėl taikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principas. Iš ieškovės pateikto 2018 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymo Nr. 3325 nustatyta, kad ieškovė į Marijampolės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (nors ir pavėlavusi) buvo įmokėjusi 5 000 Eur sumą (bylos dalies 4 T., b. l. 151), kuri buvo nustatyta Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi siekiant užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė neketina vengti atsakovui mokėti atlyginimo už naudojimąsi jo žemės sklypu.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat pareikalavo nuostolių užtikrinimo, ir ieškovei jo nesumokėjus – galės spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, taip išlaikant proporcingumo principą. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių užtikrinimo dydį, nustatė tik tikėtiną nuostolių sumą, tačiau neišsprendė ginčo iš esmės ir nepasisakė, kad būtent tiek ieškovė ir turėtų mokėti už naudojimąsi svetimu turtu. Kaip jau minėta, apeliantas šios nutarties dalies panaikinti neprašo, todėl, kaip jau nurodyta 9 – 10 punktuose, teismas nepasisako dėl šios nutarties dalies teisėtumo. Vis tik apeliantui paaiškintina, kad įstatymas taip pat ir jam nedraudžia pasikeitus aplinkybėms kreiptis į teismą dėl papildomai atsiradusių nuostolių užtikrinimo, jei pvz. bylinėjimasis užsitęsia ir jis patiria papildomus ženklius nuostolius. Tačiau pažymėtina, kad toks pareiškimas bet kokiu atveju privalo būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią skundžiamoje apimtyje panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.