- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-315-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02112-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Euroseka“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. M., K. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-3538-301/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroseka“ ieškinį atsakovui V. B. dėl kelio servituto, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. M. ir K. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Euroseka“ 2014 m. birželio 3 d. ieškiniu ir 2017 m. birželio 1 d. patikslintu ieškiniu prašė teismo nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), servitutą suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku bei statiniams: pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Servituto nustatymo schemą M 1:500, parengtą UAB „Narma“, priteisiant iš ieškovės 100 Eur per mėnesį kompensaciją atsakovui.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. B. 2014 m. liepos 9 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi jis pažeidžia jo, kaip žemės sklypo savininko, interesus, todėl teismo prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi, patenkinusi ieškovės UAB „Euroseka“ prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą V. B. netrukdyti ieškovei naudotis atsakovui nuosavybės teisė priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal servituto nustatymo schemą M:500, parengtą UAB „Narma“. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, šiam teismui išnagrinėjus atsakovo atskirąjį skundą, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis buvo palikta nepakeista.
Šalies argumentai
4. Atsakovas V. B. 2017 m. spalio 25 d. pateikė teismui prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriame teismo prašė iš ieškovės pareikalauti pateikti atsakovo V. B. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 15 000 Eur sumai, sumokant atitinkamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją 15 000 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovo nuostolius, patiriamus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sudaro teisingas atlyginimas už ieškovo naudojimąsi atsakovui priklausančiu daiktu, kuris turi būti apskaičiuojamas pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir sprendžiant servituto atlygintinumo klausimą. Ieškovė patikslintame ieškinyje pripažįsta, kad atlyginimas už servitutą turėtų būti 100 Eur per mėnesį. Atsakovas vertina, kad šios kompensacijos dydis yra 300 Eur per mėnesį ir todėl, įvertinus tai, jog ieškovė jau nuo 2017-06-20 naudojasi atsakovo sklypu, tikėtini atsakovo nuostoliai yra 15000 Eur. Ieškovės UAB „Euroseka“ turtinė padėtis nėra gera, kasmet ji patiria nuostolius, todėl yra grėsmė, kad ji nesugebės atlyginti šių nuostolių, o be to, šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų išspręstas ir tikėtinai patiriamų nuostolių atlyginimo klausimas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Euroseka“ 2017 m. lapkričio 3 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje, kuriame teismo prašė atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo prašymas nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas iš viso patirtų kokių nors nuostolių, kadangi teismo sprendimas būtų vykdomas nuo jo įsiteisėjimo dienos, o tai reiškia, kad teises ir pareigas šalims suteiktų tik nuo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju servituto atlygintinumas būtų tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Atsakovas, skaičiuodamas atlygintinumo kainą nepagrįstai vadovaujasi tarp šalių sudaryta 2013 m. vasario 26 d. sklypo ir pastato nuomos sutartyje nustatyta nuomos kaina (2 000 litų per mėnesį), tačiau neatsižvelgia ir neįvertina aplinkybės, jog į šią sutartį įtraukta ir atsakovui žemės sklype priklausančių pastatų nuoma, todėl kaina turėtų būti mažinama iki 300 Eur per mėnesį (plius 15 GPM).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi prašymo dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Euroseka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B., prašydama nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku bei statiniais- administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi, įvertinęs tai, kad byla gali būti nagrinėjama ilgą laiko tarpą, kas sąlygotų situaciją, jog ieškovė nepagrįstai negalėtų naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, patenkino ieškovės UAB „Euroseka“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovą V. B. įpareigojo netrukdyti ieškovei naudotis atsakovui nuosavybės teisė priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal servituto nustatymo schemą M:500, parengtą UAB „Narma“. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis buvo palikta nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, vertindamas atsakovo prašymo pagrindą sudarančias aplinkybes ir argumentus, pripažino, jog nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi tai, ar teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kokiu nors būdu daro įtaką atsakovo veiklai, ar galimai mažina jo pelną, sukelia kitas pasekmes, susijusias su tikėtinų nuostolių atsiradimu. Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog sprendžiant šį klausimą vertinama nuostolių dėl pritaikytų apsaugos priemonių atsiradimo galimybė (tikimybė), neatleidžia atsakovo nuo pareigos įrodyti tokios galimybės realumą ir pateikti prašomų užtikrinti galimų nuostolių preliminaraus dydžio pagrindimą.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kokią naudą jis gautų, jeigu vienas naudotųsi pravažiavimais savo žemės sklype. Atkreipė dėmesį į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi įpareigojus atsakovą netrukdyti naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu – tuo pačiu pravažiavimu naudojasi ir ieškovas ir atsakovas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis toje vietoje vykdo kokią nors ūkinę veiklą, gauna iš jos pajamas, o ieškovės pravažiavimas iki jos nuosavybės teise priklausančių objektų tas pajamas sumažino (yra kitas nuomininkas). Todėl sprendė, kad atsakovas neįrodė atsiradusios žalos ir realiai tikėtinų nuostolių. Kilęs ir nagrinėjamas šalių ginčas dėl servituto nustatymo ar/ne nepagrindžia atsakovo turėtų, dabar turimų ar/ne nuostolių. Laikinosios apsaugos priemonės netrukdo ir niekaip neapsunkina atsakovo veiklos naudojantis jam priklausančiu žemės sklypu ir jame esančiu pastatu. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, stabdoma jo veikla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą bei iš ieškovės pareikalauti pateikti atsakovo V. B. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 15 000 Eur sumai, sumokant atitinkamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją 15 000 Eur sumai.
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
Šalies argumentai
2.1. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas yra de facto (iš tikrųjų) nustatytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta išvados, kad teismo sprendimu nustatytas servitutas privalo būti atlyginamas, o nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytas identiško turinio servitutas gali būti neatlygintinas, laikytinos prieštaraujančiomis vien kitai.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, vertino tik aplinkybę, susijusią su galinčiais kilti atsakovo nuostoliais, tačiau visiškai nevertino tos aplinkybės (tikimybės), jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti, t. y. teismas turėjo įvertinti ir ieškovo turtinę padėtį.
2.3. Pirmosios instancijos teismo išvada apie neva neįrodytus atsakovo nuostolius prieštarauja res judicata (galutinio sprendimo) galią turinčioms Kauno apygardos teismo išvadoms, taip pat Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl servituto atlygintinumo.
12. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo V. B. atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo dėl atsakovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas CPK 146 straipsnyje nustatytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 178 straipsnis). Vien aplinkybė, jog sprendžiant klausimą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, neatleidžia atsakovo nuo pareigos įrodyti tokios galimybės realumą ir pateikti prašomų užtikrinti galimų nuostolių preliminaraus dydžio pagrindimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apelianto atsakovo V. B. atstovas advokatas K. P. 2018 m. sausio 15 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame teismo prašė prie civilinės bylos prijungti UAB „Capital vertinimas“ informacinę pažymą apie žemės sklypo dalies nuomos kainą. Nurodo, jog pridedama pažyma įrodo atsakovo dėl teismo šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negaunamas pajamas, t. y. atsakovo nuostolius, kurių užtikrinimo klausimą nagrinėja Kauno apygardos teismas.
15. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Byloje duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas apribojo šalių teisę įrodinėti nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto teikiamų naujų įrodymų, t. y. 2017 m. gruodžio 4 d. UAB „Capital vertinimas“ informacinės pažymos sudarymo laiką, CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir apelianto teikiamų naujų rašytinių įrodymų į bylą nepriima.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
18. CPK 146 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Taigi nuostolių atlyginimo užtikrinimas yra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir nuostolių atlyginimo užtikrinimas tikslingas tik esant abiems sąlygoms: 1) realiai prognozuotini nuostoliai; 2) tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo nuostolių realus išieškojimas gali būti apsunkintas.
19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tinkamai apginti besikreipiančios į teismą šalies teises, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tuo pačiu visuomet reiškia kitos šalies laikinus suvaržymus. Todėl, siekiant proceso dalyvių interesų pusiausvyros CPK numato proceso dalyviui, kuris dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria suvaržymus, teise prašyti, kad būtų užtikrintas nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas (CPK 146 str. 1 d.). Tuo tikslu teismas asmens, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriančio neigiamus suvaržymus, prašymu gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Tokiu būdu gali būti užtikrinamas asmens, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriančio neigiamus suvaržymus, dėl šių suvaržymų tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik to prašantis asmuo įrodo (CPK 12, 178 str.), kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Taigi asmuo, prašantis užtikrinti nuostolių atlyginimą, turi teismui pateikti duomenis, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimo realus išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą ir bet kokias kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-177-236/2015).
20. Byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino, pripažindamas, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kokią naudą jis gautų, jei vienas naudotųsi pravažiavimu, kad toje vietoje vykdo kokią nors ūkinę veiklą, ar kad ieškovės naudojimasis žemės sklypu pravažiavimui atsakovo pajamas sumažino, taigi nepateikė įrodymų apie tikėtinus nuostolius.
21. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad 2014 m. birželio 20 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, faktiškai iki teismo sprendimo priėmimo buvo nustatytas servitutas, o jis privalo būti atlygintinis, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Ši nutartis naikintina ir atsakovo prašymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
22. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl atlygintinio servituto nustatymo ir teismui, taikant laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojus atsakovą leisti jam priklausančia žemės sklypo dalimi pravažiavimui naudotis ieškovei, nenustačius atlyginimo už tai, akivaizdu, jog atsakovas negauna pajamų, taigi patiria nuostolius. Šie nuostoliai akivaizdūs ir aiškiai susiję su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Todėl atsakovo prašymas dėl jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo iš esmės yra pagrįstas. Taip nuspręsdamas apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis apie ieškovės, kaip įmonės, veiklą matyti, kad ieškovė nuolat patiria nuostolius, neturi tiek daug turto, jog nekiltų grėsmė atsakovo patiriamų nuostolių realiam atlyginimui.
23. Atsakovas teismo prašė iš ieškovės pareikalauti pateikti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 15 000 Eur sumai, sumokant atitinkamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją 15 000 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas su savo prašymu nepateikė realia turto rinkos verte pagrįstų galimų nuostolių paskaičiavimų, todėl neginčijamai pagrįstai reikalaujamais nuostoliais galima pripažinti ieškovės nurodytą 100 Eur per mėnesį mokėtiną sumą, o įvertinus tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos dar 2014 m. birželio 20 d., byla dar nebaigta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nustatytina, jog ieškovė pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą už 50 mėnesių viso 5000 Eur sumai (CPK 146 str. 1 d.).
24. Nustatydamas tokią galimų nuostolių užtikrinimo sumą, apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja, kad būtent tokio dydžio nuostolius atsakovas patyrė ar patirs. Ši nuostolių suma yra tik tikėtina. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, išspręsdamas dėl tikėtinų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nevertina, kad, nagrinėjant bylą iš esmės, jei būtų nustatytas ieškovės prašomas servitutas, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylai aplinkybes 100 Eur per mėnesį mokama suma būtų teisingas atlyginimas už naudojimąsi svetimu turtu.
25. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis naikintina ir atsakovo prašymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkintinas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies, 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir atsakovo V. B. prašymą dėl jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo patenkinti iš dalies.
Pareikalauti, kad ieškovė UAB „Euroseka“ (j. a. k. 302394251) pateiktų atsakovo V. B. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumai, sumokant šią sumą iki 2018 m. vasario 14 d. į Marijampolės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją šiai sumai.
Paaiškinti ieškovei, kad sutinkamai su CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos teismas privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.