- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-1949-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02112-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Euroseka“
Kauno apygardos teismo skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2714-374/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroseka“ ieškinį atsakovui V. B. dėl kelio servituto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Euroseka“ kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku bei statiniais – administraciniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais Narto g. 3, (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso minėtas administracinis pastatas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini). Statiniai stovi ant sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso atsakovui. Šalia atsakovui priklausančio žemės sklypo yra ir ieškovei priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau šie sklypai yra aptverti betonine tvora, todėl patekti į ieškovei priklausantį žemės sklypą bei statinius galima tik per atsakovo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, jog 2014 m. vasario 28 d. ieškovė sudarė žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį, tačiau atsakovas žemės sklypo neperdavė, todėl ieškovė negali naudotis jai priklausančiais pastatais bei patekti į kitą žemės sklypą. Be to, antstolės pateiktame 2014 m. birželio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog vartai, pro kuriuos galima patekti į ieškovei nuosavybes teise priklausančius pastatus bei sklypą, yra užrakinti.
Siekdama garantuoti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias pasaugos priemones – įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal servituto nustatymo schemą M 1:500, parengtą UAB „Narma“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės UAB „Euroseka“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir įpareigojo atsakovą V. B. netrukdyti ieškovei naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal servituto nustatymo schemą M 1:500, parengtą UAB „Narma“. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė įvertinęs tai, jog byla gali būti nagrinėjama ilgą laiko tarpą, kas sąlygotų situaciją, jog ieškovė nepagrįstai negalėtų naudotis jai nuosavybes teise priklausančiu turtu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto nuomone, teismas laikinąsias pasaugos priemones taikė nepagrįstai, kadangi ieškovė jai priklausančiu žemės sklypu, kuriuo netrukdyti naudotis yra įpareigotas atsakovas, gali naudotis ir be atsakovo sutikimo, kadangi ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą gali patekti ne tik per sklypą, kuris priklauso atsakovui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ir iš (duomenys neskelbtini)vedančiu keliu, per metalinę tvorą įsirengus atskirą įėjimą. Gelžbetonine tvora ieškovės sklypas nėra aptvertas. Siekdamas įrodyti šias aplinkybes, atsakovas kreipėsi į antstolį, kuris yra pateikęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Be to, apelianto teigimu, nurodytas aplinkybes patvirtina ir pateiktas orto-foto žemėlapis. Apelianto nuomone, ieškovė piktybiškai nesinaudoja kitomis galimybėmis naudotis jai priklausančiu turtu, dėl ko darytina išvada, jog ji neišnaudojo visų galimybių užtikrinti savo nuosavybės naudojimą, netrukdant kitiems asmenims disponuoti savo turtu. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų svarbių šiam klausimui spręsti aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti kitos šalies interesų labiau nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas atsakovo teisių suvaržymas, yra teisėta ir pagrįsta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Statiniai stovi ant atsakovui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, šalia atsakovui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ir ieškovei priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie yra aptverti tvora. 2014 m. vasario 28 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 0,3242 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartis, kuria atsakovas (nuomotojas) įsipareigojo ne vėliau kaip 2014 m. kovo 1 d. perduoti nuomininkui nuomos teise naudotis minėtą žemės sklypą su pastatu (mechaninėmis dirbtuvėmis), nevaržyti nuomininko teisėtai vykdomos veiklos (Sutarties 2.1, 2.2 punktai) (b. l. 13-15).
Laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą ieškovė grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais, kurie riboja ieškovės galimybę naudotis nuomojamu žemės sklypu, jai priklausančiais pastatais ir patekimui į kitą sklypą, priklausantį ieškovei. Ieškovės nurodytas aplinkybes pagrindžia byloje pateiktas 2014 m. birželio 11 d. Nr. 0076/14/18 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 24-30), kuriame konstatuota, jog teritoriją, kurioje yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai, juosiančios tvoros vartai yra užrakinti. Pažymėtina, jog atsakovas neneigia aukščiau nurodytų aplinkybių, sudarytos žemės nuomos sutarties neginčija, tačiau atskirąjį skundą grindžia tuo, jog ieškovė patekti į jai priklausantį sklypą gali ir kitu būdu, ne tik per minėtus atsakovo užrakintus vartus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog tiek žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį atsakovui, tiek žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį ieškovei, kurie yra aptverti tvora, valdo ieškovė, t. y. vieną sklypą – asmeninės nuosavybės pagrindu, kitą – nuomos sutarties pagrindu. Todėl yra pagrindas teigti, jog ieškovė turi teisę spręsti, kokiu būdu jai patekti į valdomus sklypus ir juose esančius pastatus, nes atsakovas be teisėto pagrindo negali riboti tokios ieškovės teisės.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės būtų paneigta jos teisė naudotis išnuomotu turtu, bei juose esančiais ir ieškovei priklausančiais statiniais, kas sąlygotų ieškovės teisių pažeidimą, žalos atsiradimą bei teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.