- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-949-777/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06020-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- R. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Izoprojektai“, atstovaujamos nemokumo (bankroto) administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Z68“, ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 35 480 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (bylos Nr. eB2-809-642/2020), kuri įsiteisėjo 2020 m. birželio 6 d. Nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Z68“.
2.2. Nemokumo administratorė, remdamasi įmonės buhalteriniais dokumentais nustatė, kad bankrutuojanti UAB „Izoprojektai“ paskutiniam iki bankroto bylos iškėlimo buvusiam įmonės vadovui R. L. (atsakovui) yra suteikusi 35 480 Eur dydžio paskolą, kuri iki šios dienos nėra grąžinta ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 35 480 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2021 m. vasario 22 d. (paskolos grąžinimo termino pabaigos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai. Taip pat priteisė iš atsakovo 757 Eur žyminį mokestį valstybei.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, nustatytos faktinės aplinkybės:
4.1. Nurodė, jog nors procesiniuose dokumentuose atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, tačiau bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose pripažino paskolos sudarymo bei lėšų gavimo faktą bei aplinkybę, jog paskola nėra grąžinta.
4.2. Teigė, jog atsakovas byloje pateikė 2019 m. vasario 20 d. paskolos sutartį, kuria atsakovui turėjo būti suteikta 35 000 Eur paskola (tačiau atsakovui pervesta didesnė suma) 2 metų laikotarpiui (iki 2021 m. vasario 21 d.). Vertindamas šiuos įrodymus teismas atkreipė dėmesį į tai, kad paskolos sutartį tiek paskolos davėjo (ieškovės), tiek paskolos gavėjo vardu pasirašė pats atsakovas. Pažymėjo, kad šis dokumentas nemokumo administratorei perduotas nebuvo, be to, iki paskolos sutarties kopijos pateikimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) atsakovas aplinkybe dėl prievolės grąžinimo termino byloje nesirėmė.
4.3. Akcentavo, kad paskolos sutartyje nurodytas paskolos grąžinimo terminas šiuo metu yra suėjęs, tačiau byloje duomenų, jog atsakovas paskolą grąžino, byloje nėra pateikta ((Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6.1. Mano, kad atsakovas įrodė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas buvo nepagrįstas ir kad jis laikėsi, sudarytos sutarties sąlygų. Teigia, jog pasibaigus paskolos sutarties paskolos gražinimo terminui (2021 m. vasario 21 d.), ieškovė nepareiškė jokio reikalavimo skolininkui gražinti suteiktą paskolą, todėl darė išvadą, kad teismo konstatavimas, jog ieškovas tinkamai elgėsi yra nepagrįstas. Nurodo, kad ieškovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis), savo veiksmais nepagrįstai sukėlė nepageidaujamų pasekmių atsakovui. Akcentuoja, jog ieškovės veiksmai laikytini neteisėtais ir bendrąja prasme suprantami kaip asmens elgesio neatitikimas teisei.
6.2. Nurodo, kad ieškovė remiasi sutarties sąlygomis bei reiškia reikalavimą, tačiau įrodymų, kokiu pagrindu juos reiškia (dokumentinių ar kitų faktinių įrodymų) į bylą nepateikė. Mano, kad reikalavimas yra grindžiamas deklaratyviais teiginiais, remiasi nepatvirtintais buhalteriniais duomenimis, nepateikė jokių atliktų apskaitų ir deklaracijų apiforminimą pagal galiojančią mokestinę tvarką.
6.3. Teigia, jog vertinant tą aplinkybę, kad atsakovas (skolininkas) pats kreipėsi į ieškovę (kreditorę), vadovaujantis sudarytos 2019 m. vasario 20 d. paskolos sutarties Nr. 1, 2 p., kad šalys yra laisvos tartis dėl paskolos gražinimo, todėl šalių tarimasis turėjo būti fiksuotas kaip pavykus šalims susitarti arba ne ir tik po to reikšti reikalavimą dėl paskolos gražinimo. Pažymi, kad ieškovui nerodant jokio susidomėjimo ir intereso reikalaujant minėtos skolos gražinimo, atsakovas savo iniciatyva, vadovaudamasis sutarties 2 punkto sąlyga, kad paskolos gražinimo terminas būtų atidėtas 24 mėnesiams su papildomomis kreditoriaus pareikštomis sąlygomis.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė prašo atmesti apelianto 2021 m. liepos 16 d. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, ir neįrodytą, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
8.1. Nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas atsakovui yra pagrįstas pateiktais įrodymais, t. y. byloje yra pateikta 2019 m. vasario 20 d. paskolos sutartis Nr. 1, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė paskolą. Paskolos grąžinimo terminas nustatytas 2021 m. vasario 21 d., kurios nustatytu terminu atsakovas negrąžino. Teigia, jog pinigų perdavimą atsakovui pagal paskolos sutartį patvirtina ieškovės byloje pateiktas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2019 m. vasario 21 d. ieškovė atsakovui pervedė 35 480 Eur, pavedimo tikslinė paskirtis paskola.
8.2. Teigia, jog atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų kokiais motyvais laikytina, kad byloje teismas neteisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą. Pažymi, jog ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovui, atsakovas skolos nėra sugrąžinęs, todėl mano, kad teismas pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad dar prieš pareiškiant ieškinį teisme ieškovas raštu pareikalavo iš atsakovo įvykdyti prievolę, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašymu atidėti skolos grąžinimo terminus, kadangi atsakovas jokioje dalyje geruoju nevykdo įsipareigojimo grąžinti skolą ieškovei.
9. 2021 m. rugpjūčio 27 d. teisme gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai (ieškovo nurodyti kaip dublikas), kuriais atsakovas nurodė, jog pirmiausia turi būti atsižvelgiama į pirminę šalių sudariusių 2019 m. vasario 20 d. paskolos sutartį Nr. 1 tikslus ir valią. Teigia, jog abi šalys sudarė sutartį susitardamos, kad ateityje bus galimybė minėtą sutartį pratęsti, o tai atsakovo nuomone yra pagrindas, kad viena iš šalių, šiuo atveju kreditoriaus, prieš nutraukdama sutartį net ir jai pasibaigus, turi pareiga tartis su skolininku, kad būtų išlaikytas sudarytos sutarties tikslas ir šalių išreikšta susitarimo valia. Mano, kad pasikeitus kreditoriams, kaip šiuo atveju, ieškovė pažeisdama sutarties sąlygas, elgdamasis nesąžiningai, siekia spaudimu išreikalauti skolą, iškraipydama minėtos sutarties esmines skolos gražinimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista skola teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
14. Apeliantas, kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2021 m. liepos 13 d. Lietuvos pašto kvitą, patvirtinantį, kad 2021 m. liepos 13 d. buvo išsiųsta mažoji siunta adresu (duomenys neskelbtini) bei išrašą iš internetinės Lietuvos pašto svetainės iš kurios matyti, kad siunta 2021 m. liepos 14 d. įteikta gavėjui. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliantas nenurodo kokias faktines aplinkybes minėti įrodymai turėtų patvirtinti, tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog minėtais įrodymais apeliantas įrodinėja faktą, jog kreipėsi į ieškovę kaip į kreditorę prašydamas atidėti sutarties įvykdymo terminą 24 mėnesiams. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas nutaria atsakovo pateiktų įrodymų prie bylos nepridėti, kadangi neturės teisės dėl jų pasisakyti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šių įrodymų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, kadangi jie skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu, neegzistavo. Be to, kartu su minėtais įrodymais į bylą nepateiktas dokumentas, kuris buvo siunčiamas ieškovei, todėl nėra galimybės nustatyti jo turinio bei jį tinkamai įvertinti, todėl atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, kad kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikti nauji įrodymai prie bylos nepridėtini.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi c. b. Nr. eB2-809-642/2020 ieškovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB ,,Z68“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 6 d. Iš byloje pateikto ieškovės UAB ,,Izoprojektai“ ,,balanso“ už 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. turinio matyti, jog bendrovės apskaitoje yra apskaitytos kitos gautinos sumos: suteiktos paskolos 35 480 Eur sumai, o pateiktoje sąskaitos detalizacijoje nurodoma, jog 35 480 Eur paskola 2021 m. vasario 21 d. suteikta atsakovui. Iš į bylą pateikto ieškovės UAB ,,Izoprojektai“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. matyti, jog 2019 m. vasario 21 d. atsakovui buvo pervesta 35 480 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,paskola“. Ieškovė 2020 m. liepos 8 d. reikalavimu įvykdyti paskolos sutartį pareikalavo atsakovo įvykdyti įsipareigojimą pagal paskolos sutartį ir pervesti paskolos sumą ieškovei, remiantis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi – paskolos sumą grąžinant per 30 dienų nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. Duomenų, jog atsakovas gražino skolą į bylą nepateikta.
16. CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).
17. Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys), taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. ieškovė ir atsakovas susitarė dėl 34 500 Eur paskolos suteikimo bei ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė. Aplinkybes, kad ieškovė suteikė paskolą atsakovui įrodo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. ieškovės į bylą pateiktas ,,balansas“ už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (iš kurio turinio matyti, kad bendrovės apskaitoje yra apskaitytos kitos gautinos sumos: suteiktos paskolos 35 480 Eur sumai) bei į bylą pateiktas ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. iš kurio matyti, jog 2019 m. vasario 21 d. atsakovui buvo pervesta 35 480 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,paskola“. Akcentuotina ir tai, kad atsakovas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu neneigė paskolos sutarties fakto egzistavimo, o priešingai - 2020 m. spalio 8 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu bei 2020 m. lapkričio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino faktą, jog ieškovė pinigus jam perdavė. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė aplinkybes, jog sutiekė paskolą atsakovui.
19. Akcentuotina, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad paskolą ieškovei yra gražinęs. Priešingai iš atsakovo į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinio bei teiktų paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad ieškovas net neįrodinėja pinigų gražinimo fakto, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų gražinti paskolą nėra įvykdęs.
20. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu iš esmės yra teigiama, kad būtent ieškovė nesilaikė sudarytos sutarties sąlygų. Pažymėjo, jog pasibaigus paskolos sutarties paskolos gražinimo terminui (2021 m. vasario 21 d.), ieškovė nepareiškė jokio reikalavimo skolininkui gražinti suteiktą paskolą, todėl darė išvadą, kad teismo konstatavimas, jog ieškovas tinkamai elgėsi yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Iš į bylą pateikto 2020 m. liepos 8 d. ieškovės reikalavimo įvykdyti paskolos sutartį matyti, kad ieškovė pareikalavo atsakovo įvykdyti įsipareigojimą pagal paskolos sutartį ir pervesti paskolos sumą ieškovei, remiantis Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 2 dalimi – paskolos sumą grąžinant per 30 dienų nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo, tačiau atsakovas šio reikalavimo neįvykdė. Nors minėtas reikalavimas įvykdyti paskolos sutartį atsakovui buvo pateiktas dar iki paskolos sutarties termino pabaigos, tačiau įvertinus tai, kad atsakovui suteikta paskola nėra gražinta iki šiol, laikytina, jog toks ieškovės pateiktas reikalavimas yra tinkamas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė nereiškia reikalavimo skolininkui laikytini nepagrįstais.
21. Taip pat apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, kad vertinant tą aplinkybę, kad atsakovas (skolininkas) pats kreipėsi į ieškovę (kreditorę), vadovaujantis sudarytos 2019 m. vasario 20 d. paskolos sutarties Nr. 1, 2 p., kad šalys yra laisvos tartis dėl paskolos gražinimo, todėl šalių tarimasis turėjo būti fiksuotas kaip pavykus šalims susitarti arba ne ir tik po to reikšti reikalavimą dėl paskolos gražinimo. Iš į bylą pateiktos 2019 m. vasario 20 d. paskolos sutarties Nr. 1, antrojo punkto matyti, kad šalys susitarė, jog: „Paskola suteikiama 2 (dviejų) metų laikotarpiui ir turi būti gražinta iki 2021 m. vasario 21 d. Paskolos gražinimo terminas gali būti pratęstas abiejų šalių rašytiniu susitarimu <...>“. Analizuojant šį sutarties punktą nustatyta, jog šalys sutartimi nusistatė aiškų sutarties galiojimo laikotarpį, o paskolos gražinimo termino pabaiga gali būti keičiama šalių susitarimu. Tai reiškia, jog sutarties šalys turi teisę, tačiau ne pareigą derėtis dėl sutarties termino pabaigos. Tai, kad atsakovas pageidauja, jog pinigų gražinimo terminas būtų atidėtas 24 mėnesių laikotarpiui, nereiškia, jog ieškovė su tokiu atsakovo reikalavimu privalo sutikti, ar dėl to derėtis, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė pažeidė savo bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) ir savo veiksmais nepagrįstai sukėlė nepageidaujamų pasekmių atsakovui atmestini kaip nepagrįsti.
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. (...) (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog esant prastai atsakovo finansinei padėčiai, jis turi teisę prašyti sprendimą priėmusio teismo, tiek sprendimo vykdymą atidėti, tiek jį išdėstyti.
23. Įvertinus visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti šalių argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
Dėl bylos baigties
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme į bylą nepateikta, todėl tokios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.