- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- eI2-7084-1102/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02925-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su (patikslintu) skundu atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, VDI), kuriame pareiškėja prašė panaikinti dalyje VDI 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjai paskirtą 3693 Eur baudą ir paskirtą baudą sumažinti Skundą pareiškėja grindė teisės aktų nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:
1.1. Pareiškėja nesutinka su bauda, kuri pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui, buvo paskirta Nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje. Nutarimas surašytas ir bauda paskirta už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. T., pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatas, neužtikrino ir nekontroliavo, kad J. Š. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (imtinai) dirbtų legaliai, leido minėtu laikotarpiu nurodytam asmeniui dirbti nelegaliai, t. y., nesudarius darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, apie darbuotojo J. Š. priėmimą į darbą, ir kad tokiais savo veiksmais (neveikimu), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodyta, kad skiriama 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžių bauda, t. y. 3696 Eur (4 x 924) bauda. Bauda skirta atsižvelgus į tai, kad nelegaliai dirbęs asmuo įdarbintas ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
1.2. Paskirta bauda yra per griežta, Nutarimas per griežtas. VDI skirdama baudą neatsižvelgė į svarbias ir reikšmingas aplinkybes, kad nutarimo surašymo dienai pareiškėja buvo įvykdžiusi UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytus įpareigojimus, t. y. nelegaliai dirbęs asmuo J. Š. buvo priimtas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su juo buvo sudaryta darbo sutartis nurodant, kad J. Š. įmonėje dirba nuo (duomenys neskelbtini). Asmuo SODROJE buvo apdraustas nuo (duomenys neskelbtini). J. Š. buvo sumokėtas jam priklausantis darbo užmokestis už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dviem mokėjimo pavedimais (2024 m. lapkričio 20 d. ir 2024 m. lapkričio 27 d.).
1.3. Vadovaujantis UĮ 56 straipsnio 13 punktu, pareiškėjai turėjo būti skiriama bauda atsižvelgiant į aprašomas aplinkybes ir skiriama daugiausiai 3-jų MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. 2772 Eur (3 x 924) bauda.
1.4. Pareiškėjos vertinimu, ir 2772 Eur bauda būtų per didelė, atsižvelgiant į pareiškėjos finansinę padėtį, turimus įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartis ir į tai, kad padarytas pažeidimas yra atsitiktinis ir vienkartinis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kas mėnesį privalo mokėti įmokas bankui, todėl baudos nesumažinus įmonė atsidurs labai nepalankioje finansinėje situacijoje. Be to, pareiškėja yra sudariusi keturias paskolos sutartis. Pagal paskolos, lizingo ir kreditavimo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną mėnesį moka apie 7000 Eur įmokų. Pareiškėjos gaunamų mėnesio pajamų vos pakanka sumokėti darbo užmokesčiams bei privalomiems mokesčiams ir įsipareigojimams kredito įstaigoms, todėl paskirta didelė bauda yra sunki našta įmonei.
1.5. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju pareiškėja sutiko su nustatytu pažeidimu ir siekė kuo skubiau pašalinti padarytą žalą tiek fiziniam asmeniui, tiek ir valstybei. Pareiškėja yra sumokėjusi reikiamas įmokas VSDFV už nelegaliai dirbusį asmenį. Paskirta bauda, ją parenkant, nebuvo tinkamai individualizuota, todėl bauda turėtų būti mažinama.
2. Pareiškėja pasirengimo bylos nagrinėjimui metu teikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo. Nurodė, kad su prašymu teikiamais dokumentais įrodinėja savo prastą finansinę padėtį, kad turi įsipareigojimų kreditoriams ir tiekėjams, pradelstų mokėjimų suma yra virš 25 000 Eur. Įmonės pagrindinė veikla yra statybų sektoriuje, todėl žiemą pajamos yra itin mažos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VDI pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti. Savo poziciją grindė teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:
3.1. UĮ pažeidimo byloje surinktų įrodymų pagrindu buvo nustatyta, kad J. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto pažeidimo atsirado sunkių padarinių, t. y. nelegaliai dirbęs darbuotojas J. Š. nebuvo supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, darbo tvarkos taisyklėmis, žirklinio keltuvo naudojimo instrukcijomis ir patyrė nelaimingą atsitikimą darbe. Darbdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. T., netinkamai organizavo darbus statybvietėje, vykdant darbus veikiančios įmonės teritorijoje ir kai yra pavojus nukristi iš aukščio neįvertino rizikų ir neišdavė leidimo vykdyti darbus pavojingose zonose, dėl ko buvo pažeisti „Minimalūs saugos ir sveikatos reikalavimai, organizuojant ir atliekant statybos darbus“ ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Nelegalaus darbo metu buvo pakenkta nelegaliai dirbusio darbuotojo J. Š. sveikatai (alkūnkaulio viršutinės dalies lūžis, galvos žaizda, kiti pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens paviršiniai sužalojimai, nubrozdinimas, šonkaulio lūžis). Be to, liudytojų parodymais UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. T., bandė nuslėpti nelaimingą atsitikimą darbe, t. y. po nelaimingo atsitikimo darbe, prieš atvykstant policijos pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. T. nurodė įmonės darbuotojui A. R. nuvežti nelegaliai dirbusį asmenį J. Š. į (duomenys neskelbtini) ir sakyti, jog nelaimingas atsitikimas įvyko namuose nukritus nuo kopėčių. Pažymėjo, kad tai, jog darbuotojo darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas atsakomybei pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą kilti.
3.2. Bauda skiriama sankcijos ribose. Pareiškėjos argumentas dėl atsitiktinumo ir vienkartinumo nepagrįstas, kadangi šioje byloje nustatytas nelegalaus darbo faktas paaiškėjo tik atsakovei gavus informaciją bei nelaimingo atsitikimo atlikus tyrimą, paaiškėjus pareiškėjos atstovo bandymui nuslėpti nelaimingą atsitikimą, susižalojus nelegaliai dirbusiam asmeniui, kuris dirbo nelegaliai ne vieną darbo dieną, t. y., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėja įdarbino nelegaliai dirbusį asmenį tik po patikrinimo bei pateikus informaciją, paaiškinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi įvykdyti reikalavimus numatytus UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte, nes tik įvykdžius šiuos reikalavimus, bylos nagrinėjimo metu priimant sprendimą būtų galimybė taikyti minimalų baudos dydį.
3.3. Nelegaliai dirbęs asmuo įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini), atbuline data, pateikiant pranešimą apie šio nelegaliai dirbusio asmens darbo pradžią. Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su J. Š. sudaryta (duomenys neskelbtini).
3.4. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. Darbdavys privalo užtikrinti, kad visas įmonėje dirbamas darbas būtų legalus.
3.5. Už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ numatytą pažeidimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 3 iki 12 MMA dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 6 iki 24 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-06-28 Nutarimu Nr. 516 nustatė, kad 2024 metais taikomas 924 eurų minimalios mėnesinės algos dydis.
3.6. Skiriant baudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įvertinta, kad pažeidimas truko ne vieną dieną, jis susijęs su vieno asmens nelegaliu darbu. Iki UĮ pažeidimo protokolo surašymo bendros vadovas padaryto pažeidimo neginčijo, pateikė paaiškinimą dėl jo padarymo, sutiko su pažeidimu, nurodė, kad labai gailisi, prašė skirti minimalią baudą, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nelegaliai dirbęs asmuo įdarbintas iki Nutarimo priėmimo dienos. Atsižvelgta į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimus. Taip pat atsižvelgta į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarime buvo nurodyta, kad nuobaudos už padarytą pažeidimą (nelegalų darbą) paskyrimo tikslai bus pasiekti paskyrus atsakovei baudą, artimą UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punkto sankcijos dispozicijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui, todėl skirta 4 MMA dydžio bauda (finansinė sankcija).
3.7. Atsakovės nuomone, VDI Kauno teritorinis skyrius, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, ją ištyrė kruopščiai, objektyviai bei nešališkai, ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pagrįstai pripažino pareiškėją kaltu padarius teisės pažeidimą pagal LR UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei tinkamai paskyrė administracinę baudą sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas
4. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės 2024 m. lapkričio 27 d. Nutarimu UĮ pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai paskirtos 3696 Eur baudos dydžio.
5. Pareiškėja skunde laikėsi pozicijos, kad įmonei turėjo būti skirta ne didesnė nei įstatyme numatyta bauda, kuri atitinka 3 MMA dydžius; be to apskaičiuotas baudos dydis turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į pareiškėjos finansinę padėtį. Atsakovė nesutiko su skundu visoje apimtyje.
6. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (UĮ). Remiantis šio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d.) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Analogiška pareiga pranešti apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 42 straipsnio 2 dalyje.
7. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 42 straipsnio 1 dalis). Būtinosios darbo sutarties sąlygos yra susitarimas dėl darbo funkcijų, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnis).
8. Šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje iš esmės nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dirbant be darbo sutarties, faktiškai egzistuojant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbo funkcijų, darbo apmokėjimo ir darbovietės). Tai be kita ko neginčijamai liudija tokie byloje esantys rašytiniai įrodymai:
8.1. Atsakovės 2024 m. spalio 30 d. atlikta užklausa iš VSDFV informacinės sistemos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus patvirtina, kad nurodytą dieną bendrovėje darbuotojais buvo 15 asmenų, tarp kurių nebuvo J. Š.. Tuo tarpu remiantis 2024 m. lapkričio 26 d. užklausos duomenimis, darbuotojais tuo metu jau buvo 16 asmenų, tarp kurių buvo ir J. Š..
8.2. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini) yra A. T., gim. (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga liudija, kad A. T. bendrovėje dirba nuo (duomenys neskelbtini). Šio asmens 2024 m. lapkričio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose, adresuotuose VDI Kauno skyriui, nurodyta, kad iki tapdamas įmonės vadovu, asmuo ėjo projektų vadovo pareigas.
8.3. Atsakovės surašytame 2024 m. lapkričio 21 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-2480-2024 nurodyta, kad Alytaus vyriausiojo policijos komisariatas 2024 m. spalio 30 d. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko nelaimingas atsitikimas gamybinėse patalpose darbo metu, kurio metu nukentėjo du dirbę asmenys, tarp kurių buvo J. Š..
8.4. J. Š. 2024 m. lapkričio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose, adresuotuose VDI Kauno skyriui, nurodyta, kad J. Š. (duomenys neskelbtini) dirbo savarankiškai (duomenys neskelbtini) srityje. Pamatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamą, paskambino pasiteirauti, ar būtų galima įsidarbinti. Atvykęs į įmonės teritoriją susitiko su asmeniu, kuriam skambino, A. T., pasiprašė priimti į darbą (duomenys neskelbtini) srityje. A. T. pasakė, kad gali priimti į darbą šiose pareigose. Susitarė dėl 50 Eur darbo užmokesčio per dieną. A. T. nurodė, kad reiks dirbti be darbo sutarties, iki kol grįš įmonės bendrasavininkė. Šis pokalbis vyko rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. J. Š. darbas buvo (duomenys neskelbtini) objektuose (duomenys neskelbtini), montuodavo įmonėje pagamintus langus, į objektus vykdavo įmonės automobiliu. A. T. J. Š. davė darbo priemones (darbo drabužius, batus, pirštines), jas gavęs niekur nepasirašinėjo. Dirbdamas naudojo įmonės darbo įrankius. Penktadieniais arba pirmadieniais A. T. jam sumokėdavo darbo užmokestį už penkias darbo dienas, 250 Eur grynais pinigais, J. Š. niekur nepasirašydavo. Už pirmąsias dvi spalio savaites pinigus gavo, o už paskutines dvi spalio savaites – ne. Maždaug spalio 23 d. A. T. pasakė, jog reiks dirbti angare prie vidaus apdailos.
8.5. A. T. 2024 m. lapkričio 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose, adresuotuose VDI Kauno skyriui, nurodyta, 2024 m. rugpjūčio pabaigoje (tikslios datos nepamena) jam paskambino J. Š. ir pasiteiravo, ar galėtų būti priimtas dirbti. Susitikę UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje kalbėjo apie priėmimą į darbą, susitarė, jog J. Š. bus priimtas pagalbinio darbuotojo funkcijoms atlikti už 50 Eur per dieną. A. T. buvo girdėjęs apie J. Š. nepastovumą darbe (nepasirodo darbo vietoje ir pan.), todėl susitarė, kad pradžioje darbo sutarties nesudarys, leido jam dirbti be darbo sutarties nuo rugsėjo pradžios. Darbo užmokestį J. Š. mokėdavo grynais pinigais, jam paprašius. Prieš pradedant dirbti jam buvo išduotos asmeninės darbui reikalingos apsaugos priemonės: batai, kelnės, megztinis, pirštinės, šalmas ir pan. J. Š. naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrankiais: akumuliatoriniais suktuvais, perforatoriumi, rankiniu skersiniu pjovimo pjūklu ir pan. Prieš naudojant įrankius A. T. pats parodydavo, kaip saugiai jais naudotis, tačiau pasirašytinai su naudojimosi instrukcijomis nesupažindino. Apie 2024 m. spalio 23 d. nurodė J. Š. dirbti UAB (duomenys neskelbtini), esančiame angare prie (duomenys neskelbtini). Kartu su J. Š. angare apdailos darbus atliko ir kiti įmonės darbuotojai (R. M., A. R., A. J.).
9. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta ir nustatyta, konstatuotina, kad atsakovė skundžiamame Nutarime pagrįstai nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė imperatyvias UĮ ir DK nuostatas, o būtent neužtikrino ir nekontroliavo, kad darbuotojas J. Š. dirbtų legaliai, t. y. leido darbuotojui J. Š. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbti pagalbiniu darbuotoju darbą nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties nepranešus apie jo priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
10. Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kontrolę atlieka VDI, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija (UĮ 55 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija atsakovės kompetencijos tiriant nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvejį ir surašant skundžiamą 2024 m. lapkričio 27 d. Nutarimą.
11. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Institucija, skirdama UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą baudą, kai nėra taikoma UĮ 56 straipsnio 13 dalis, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas (UĮ 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UĮ 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UĮ 60 straipsnio 4 dalis).
12. Teismų suformuotoje praktikoje dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėties, pažymima, kad turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. Administracinė byla Nr. A-1383-1047/2024). Teismo vertinimu, šioje byloje yra nustatyti visi aukščiau nurodyti objektyvieji nelegalaus darbo požymiai.
13. UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato tokius baudų dydžius: darbdaviui skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
14. UĮ 56 straipsnio 13 dalis nustato, kad institucija, prieš skirdama UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą baudą, įvertina, ar iki nutarimo priėmimo dienos juridinis asmuo įvykdė UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas pareigas. Jeigu pareigos įvykdytos, skiriama 3 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
15. UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad padarius UĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, darbdavys privalo pranešti VSDFV teritorinei įstaigai apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą, nurodydamas faktinę jo darbo (nelegalaus) pradžią, ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (už faktiškai dirbtą laikotarpį), ne mažesnį kaip 3 MMA dydžiai.
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju turėjo būti taikomos UĮ 56 straipsnio 13 dalies nuostatos, nes Nutarimo surašymo dienai pareiškėja buvo įvykdžiusi UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytus įpareigojimus, t. y. nelegaliai dirbęs asmuo J. Š. buvo priimtas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, su juo buvo sudaryta darbo sutartis, nurodant, kad darbuotojas dirba nuo (duomenys neskelbtini); asmuo SODROJE buvo apdraustas nuo (duomenys neskelbtini), jam buvo sumokėtas priklausantis darbo užmokestis už laikotarpį nuo įdarbinimo pradžios.
17. VSDFV 2025 m. vasario 20 d. duomenimis, J. Š. nurodomas kaip draustas asmuo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunantis atlyginimą už darbą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad J. Š. nurodomas 2024 m. rugsėjo mėn. dirbęs iš viso 144 val., o 2024 m. spalio mėn. – iš viso 160 val. AB Šiaulių bankas mokėjimo nurodymai patvirtina, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos J. Š. 2024 m. lapkričio 27 d. buvo pervesta 1400,30 Eur, 2024 m. lapkričio 20 d. – 400 Eur ir 410 Eur (iš viso 2210,30 Eur).
18. Atsakovė atsiliepime į skundą explicitiškai nepasisakė dėl to, kodėl šiuo atveju netaikytinos UĮ 56 straipsnio 13 dalies nuostatos. Atsiliepime akcentuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbino J. Š. tik po VDI patikrinimo bei pateikus informaciją, kad įmonė turi vykdyti UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus įpareigojimus.
19. Nustatyta, kad skundžiamame Nutarime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki Nutarimo priėmimo dienos įvykdė UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas pareigas. Nutarime motyvuojant baudos dydį, nurodoma, kad remtasi UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais baudų dydžiais, įvertinta lengvinanti aplinkybė (Kaltininkas prisipažino padaręs LR Administracinių nusižengimų kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti) ir tai, kad sunkinančių aplinkybių nėra. Nutarime nėra pasisakyta dėl UĮ 56 straipsnio 13 dalies taikymo/netaikymo.
20. Byloje nėra ginčo, kad 2024 metais MMA sudarė 924 Eur, neatskaičius mokesčių. Įvertinus su darbo santykiais susijusių mokesčių dydį, minimalus darbo užmokestis į rankas 2024 m. sudarė apie 709 Eur per mėnesį. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, iki Nutarimo priėmimo (Nutarimas priimtas 2024 m. lapkričio 27 d. 15:45 val.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. Š. išmokėjo iš viso 2210,30 Eur darbo užmokesčio (2024 m. lapkričio 27 d. pavedimas atliktas 13:49 val.). Nurodyta suma (2210,30 Eur) iš esmės atitinka 3-jų MMA dydžių sumą per vieną mėnesį (709 x 3 = 2127 Eur). Pareiškėjos pateiktuose bankiniuose pavedimuose nėra aiškiai nurodytas laikotarpis, už kurį mokama (tik viename pavedimo paskirtyje nurodyta „Darbo užmokestis už 09 mėn. (dalinis)“). Bylos medžiaga patvirtina, kad darbo sutartis su J. Š. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo ir spalio mėn. J. Š. darbo užmokestis deklaruotas sudaręs 1386 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad skundžiamame nutarime yra neatitikimų, nes viena vertus nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki Nutarimo priėmimo dienos įvykdė UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas pareigas, o kita vertus nėra motyvų apie tai, kodėl tokiu atveju netaikytos UĮ 56 straipsnio 13 dalies nuostatos, nustatančios fiksuotos 3 MMA dydžių baudos skyrimą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Laikytina, jog Nutarimas nėra pakankamai motyvuotas.
22. Kita vertus, ištyrus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki Nutarimo priėmimo dienos pilnai įvykdė UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas pareigas. Kadangi darbo sutartis su J. Š. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog nelegalaus darbo laikotarpis truko daugiau kaip du mėnesius (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad J. Š. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (darbo sutarties pabaigos) buvo nedraudiminiame laikotarpyje. Nėra duomenų, kad J. Š. būtų gavęs nedarbo socialines išmokas dėl nedarbingumo, po (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo metu darbe patirtų sužalojimų (atsakovės teigimu, J. Š., virstant žirkliniam keltuvui, kuriame darbo metu buvo darbdavio nurodymu, patyrė kaulų lūžius, galvos žaizdą, kitus įvairių organų paviršinius sužalojimus, nubrozdinimus). Atitinkamai, atsižvelgiant į UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punktą, numatantį, kad darbdavys turi sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui atlyginimą, ne mažesnį kaip 3 MMA dydžiai, už faktiškai dirbtą laikotarpį, J. Š. turėjo būti sumokėta atlyginimas, ne mažesnis kaip 3 MMA dydžiai už ne mažiau kaip du mėnesius, t. y. 4254 Eur (709 x 3 x 2). Nėra duomenų, kad tokia suma nelegaliai dirbusiam J. Š. už nelegalaus darbo laikotarpį būtų buvusi sumokėta, todėl nėra pagrindo laikyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki Nutarimo priėmimo dienos pilnai įvykdė UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimus. Todėl atmestini pareiškėjos argumentai dėl UĮ 56 straipsnio 13 dalies nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju. Laikytina, kad šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punktu, numatančiu, kad darbdaviui skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
23. Todėl teismo vertinimu, nepaisant sprendimo 21 punkte nurodytų tam tikrų Nutarimo motyvų trūkumų, VDI iš esmės teisingai taikė UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punktą, parinkdama sankcijos dydį.
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad bendrovės (juridinio asmens) darbuotojų veiksmų teisinis vertinimas nėra teisiškai reikšmingas vertinant, ar yra pagrindas taikyti atsakomybę juridiniam asmeniui už atitinkamų įstatymų nustatytų reikalavimų pažeidimą. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011; 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1232-143/2016; 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4403-968/2019). Todėl nagrinėjamu atveju teismas plačiau nepasisako dėl A. T., nuo (duomenys neskelbtini) iki nelegalaus darbo paaiškėjimo fakto ėjusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, veiksmų ir/ar neveikimo.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas; 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). LVAT yra išaiškinęs, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2479-968/2020).
26. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjos ir atsakovės argumentus, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teismas pripažįsta, kad VDI skundžiamame Nutarime tinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, tarp jų ir darbdavio atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė dėl pareiškėjai taikytinos 4-ių MMA dydžių ekonominės sankcijos (924 x 4 = 3693), kuri artima įstatyme numatytai minimaliai (3 MMA dydžiai). Nutarime nurodyta aplinkybė, kad pažeidimas truko ne vieną dieną (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); faktiškai nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) laikytina reikšminga. Teismo vertinimu, reikšminga yra ir tai, kad nelegaliai dirbęs asmuo nebuvo tinkamai supažindintas su darbų saugos reikalavimais, jam buvo pavesta dirbti kitus darbus (patalpų vidaus apdailos darbus aukštyje, ant keltuvo), nei tuos, dėl kurių buvo sulygta žodžiu prieš pradedant dirbti, taip pat numatyta (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip liudija bylos medžiaga (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų 2024 m. spalio 30 d., lapkričio 4 d. lapkričio 7 d., lapkričio 18 d. rašytiniai paaiškinimai, adresuoti VDI Kauno skyriui), nelegaliai dirbęs J. Š. darbe (duomenys neskelbtini) patyrė sveikatos sužalojimus, nuvirtus žirkliniam keltuvui, kuriame asmuo tuo metu buvo.
27. Pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020). DK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimo laikymasis nėra savitikslis ir užtikrina Užimtumo įstatymu ginamų interesų apsaugą, todėl negali būti pripažįstamas mažareikšmiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2024 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-726-815/2024). Kaip jau nurodyta šiame sprendime, VSDFV duomenyse nėra informacijos, kad J. Š. (duomenys neskelbtini) būtų buvę mokamos nedarbo socialinės išmokos po (duomenys neskelbtini) darbe patirtų sveikatos sužalojimų, taigi neatmestina ir tai, kad nelegaliai dirbęs asmuo prarado realias socialines garantijas.
28. Taigi, teismo vertinimu, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimdama Nutarimą atsakovė nepažeidė pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nutarime nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryti veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir yra įrodyti, sankcija paskirta vadovaujantis tinkamu teisiniu reguliavimu, todėl tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl paskirtos baudos sumažinimo, atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį
29. Teismas pažymi, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, jog paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. LVAT yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008). LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus. Turi būti pripažįstamas ne bet koks, o tik teisingumą atitinkantis teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016; 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
30. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo sumažinti paskirtą baudą, motyvuodama savo sunkia finansine padėtimi, nepajėgumu sumokėti Nutarimu paskirtą 3696 Eur baudą, vykdomos veiklos sezoniškumu, kas, pareiškėjos teigimu, lemia pajamų sumažėjimą.
31. Pareiškėjas teismui pateikė finansinės nuomos sutartis ir lizingo mokėjimo grafikus, turto priėmimo perdavimo aktus dėl lengvųjų automobilių perdavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“; tarpusavio įsiskolinimų užskaitymas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“; prievolių sutartis. Banko sąskaitos išrašas nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. liudija, kad pareiškėjos išlaidos šiuo dviejų mėnesių laikotarpiu sudarė 306 863,50 Eur, pajamos – 300 857,74 Eur. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra prisiėmusios finansinius įsipareigojimus A. G. – 83 509 Eur sumai; (duomenys neskelbtini) – 112 580,08 Eur sumai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 39 314,29 Eur sumai; M. M. – 233 240 Eur sumai. M. M. yra laidavęs už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš 2025 m. sausio 24 d. pažymos apie vieno mėnesio įmonės įsipareigojimus kredito įstaigoms matyti, kad bendras UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių įsipareigojimų dydis 2024 m. lapkričio mėn. siekė 13 232,12 Eur, 2024 m. gruodžio mėn. – 14 753,10 Eur. Nustatyta, kad neatliktas vienas mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Finansinės nuomos sutartį F-23-1101 – 2 270,25 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 13 d. pažyma patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėluoja apmokėti 14 281,19 Eur už pristatytus gaminius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gruodžio 9 d. pažyma patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų mokėjimų suma 21 522,43 Eur. PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad pareiškėja kas mėnesį patiria išlaidų palūkanų mokėjimui, įsipareigojimų pagal draudimo sutartis vykdymui.
32. Pagal 2024 m. spalio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynasis pelnas laikotarpiu 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. spalio 31 d. sudarė 8 492,23 Eur, apyvarta (pardavimų pajamos) – 705 167,72 Eur. Iš 2024 m. spalio 31 d. Balanso matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto iš viso už 981 045,10 Eur, o 2024 m. spalio 31 d. šio turto vertė buvo 1 670 410,73 Eur. Mokėtinos sumos 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 964 259,72 Eur o 2024 m. spalio 31 d. – 1 530 133,02 Eur.
33. Iš nurodytų duomenų darytina išvada, kad pareiškėjos finansinė padėtis nėra itin sunki. Nors įmonė turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, pradelstų mokėjimų, tačiau pažymėtina ir tai, kad turi turto, taip pat 2024 m. dešimt mėnesių dirbo pelningai. Nustatyti ir įvertinti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja itin svarbios (išskirtinės) aplinkybės dėl kurių Nutarimu paskirta 3696 Eur bauda yra akivaizdžiai neproporcinga, lyginant su įmonės finansiniais srautais, turto apimtimis. Todėl pareiškėjos prašymas sumažinti paskirtą baudą, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį, taip pat netenkintinas.
34. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad pareiškėja turi galimybę pasinaudoti paskirtos 3696 Eur baudos sumokėjimo išdėstymo mechanizmu, vadovaudamasi UĮ 60 straipsnio 6 dalimi, kuri numato, kad jeigu pažeidėjas dėl objektyvių priežasčių negali laiku sumokėti baudos ir jeigu yra motyvuotas jo prašymas, baudą paskyrusi institucija, atsižvelgdamos į jo finansinę padėtį, paskirtos baudos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų. Prašymas gali būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu arba per vieną mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.