- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- eA-2479-968/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00641-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- "Florenta"
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas UAB "Florenta"
- Kategorijos
- 34.1Tabako kontrolė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Florenta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Florenta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Florenta“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. ATK2-02/19 taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) pažeidimus (toliau – ir ginčijamas nutarimas, Nutarimas) ir priimti naują nutarimą, sumažinant paskirtą baudą iki 500 Eur, taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Departamentas Nutarime nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų, 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 3, 5 ir 12 dalyse. Departamentas paskyrė galutinę 2 896 Eur baudą. Pareiškėjas pripažįsta, kad buvo padaryti teisės pažeidimai, ginčo dėl nustatytų pažeidimų teisėtumo ir pagrįstumo nėra, tačiau nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, bauda turėtų būti mažinama.
2.2. Departamentas neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė veikia trumpą laiką, licencija verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais buvo išduota 2018 m. balandžio 27 d., o Bendrovė pradėjo savo veiklą nuo 2018 m. birželio 8 d., taigi klaidų ir netikslumų tikimybė yra didelė. Įmonei vadovauja patirties neturintis vadovas, o atlikus patikrinimą turėjo būti skirtas įspėjimas, o ne piniginė bauda. Nors nuo veiklos pradžios pareiškėjo apyvarta už 2018 m. sudarė 86 579,32 Eur, per tokį trumpą periodą pareiškėjas didelio pelno neuždirbo. Bendrovei vadovauja patirties neturintis vadovas. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, kad ekonominė sankcija skiriama pirmą kartą, kad pareiškėjas netrukdė atsakovui vykdyti tyrimo, o po atlikto patikrinimo ėmėsi aktyvių veiksmų pašalinti nustatytus pažeidimus, taip pat tai, kad žemutinė paskirtos sankcijos riba yra pakankamai griežta įmonei, kuri veikia trumpą laiką, yra pagrindas sumažinti pareiškėjui skirtą baudą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjui priklausančioje kavinėje „Cait Blu Cafe“ yra rūkoma kavinės viduje (vartojami tabako gaminiai), taip pat laikomi ir parduodami tabako gaminiai be tabako gaminių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio ženklais – banderolėmis, ženklinimas neatitinka Tabako kontrolės įstatymo bei kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų.
3.2. Pareiškėjui paskirta bauda individualizuota tinkamai. Pareiškėjas, kaip licenciją turintis ūkio subjektas, privalėjo Tabako kontrolės įstatyme nustatytus reikalavimus vykdyti rūpestingai ir atidžiai, kadangi to nepadarė, pažeidė įstatymo nuostatas. Pareiškėjas dėl vykdomos veiklos reikalavimų į Departamentą prieš veiklos vykdymo pradžią dėl konsultacijų nesikreipė, todėl elgėsi neatidžiai ir neatsakingai. Departamentas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes pripažino tai, kad pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimus padarė pirmą kartą bei pripažįsta padarytus pažeidimus ir skyrė minimalią baudą sunkesnio pažeidimo ribose. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės Tabako kontrolės įstatyme prie atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenurodytos, todėl pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Pareiškėjo argumentai, jog jis veiklą vykdo trumpą laiką, neuždirbo didelio pelno, įmonei vadovauja patirties neturintis vadovas, nėra pagrįsti įrodymais bei nėra pakankami skirti mažesnę piniginę baudą negu Tabako kontrolės įstatyme nustatyta minimali piniginė bauda.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Nutarimu pareiškėjui paskirtos 2 896 Eur baudos dydžio.
6. Teismas nustatė, kad Departamentas priėmė Nutarimą, kuriame nutarta skirti UAB „Florenta“ 2 896 Eur baudą bei konfiskuoti 2018 m. rugsėjo 28 d. daiktų paėmimo protokolais paimtą vandens pypkių tabaką, išskyrus tą, kuris Muitinės laboratorijai pateiktas tyrimams atlikti ir vėliau negrąžintas. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų, 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, nes įmonei priklausančios kavinės „Cait Blu Cafe“ viduje yra rūkoma, taip pat laikomi ir parduodami tabako gaminiai be tabako gaminių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio ženklais – banderolėmis, kurių ženklinimas atitinka Tabako kontrolės įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus tabako gaminių ženklinimo reikalavimus. Departamentas, atsižvelgdamas į Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 3, 5 ir 12 dalis, pareiškėjui skyrė galutinę 2 896 Eur baudą. Pareiškėjas skunde neginčija Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, padarytus pažeidimus pripažįsta, tačiau mano, kad paskirta 2 896 Eur bauda yra neproporcinga, paskirta neįvertinus reikšmingų aplinkybių.
7. Teismas pažymėjo, kad Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintos ekonominės sankcijos už šio įstatymo pažeidimus. Už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktų nustatytus pažeidimus skiriama nuo 2 896 eurų iki 8 688 eurų bauda; už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą skiriama nuo 868 eurų iki 1 448 eurų bauda; už Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą skiriama nuo 289 eurų iki 1 448 eurų bauda. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad konkretus baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kas laikoma atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Departamentas Nutarime pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą bei pripažįsta padarytus pažeidimus, tuo metu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, Departamentas pareiškėjui už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą paskyrė minimalią 2 896 eurų baudą, už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytą pažeidimą paskyrė minimalią 2 896 eurų baudą, už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytą pažeidimą paskyrė minimalią 868 eurų baudą, už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pažeidimą įmonei paskyrė 289 eurų baudą, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, Departamentas paskyrė galutinę 2 896 eurų baudą.
8. Teismas nurodė, kad Tabako kontrolės įstatyme yra įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai, kurių turi laikytis pareiškėjas, siekdamas užsiimti ūkine-komercine veikla, susijusia su tabako gaminiais, pareiškėjas, būdamas ūkio subjektu, turėjo imtis maksimalių pastangų, kad būtų užtikrintas teisės aktų laikymasis, taigi tokios aplinkybės, kaip neilgas veiklos vykdymo laikotarpis ar vadovo nepatyrimas, teismo vertinimu, negali būti laikomos pateisinamomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą Departamentui taikyti mažesnes, nei įstatyme numatyta, sankcijas. Teismas pažymėjo, kad ekonominė sankcija, skiriama už Tabako kontrolės įstatyme numatytus pažeidimus, įgyvendina prevencinę funkciją, todėl natūralu, kad ji gali sukelti neigiamus padarinius ir yra papildoma našta bet kuriai įmonei. Tokiu būdu išimtinė situacija taptų taisykle ir neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamo proporcingumo principo sampratos.
9. Teismas pabrėžė, kad tam tikrais atvejais ypač akivaizdūs ir aiškūs įrodymai galėtų pagrįsti mažesnės nei Tabako kontrolės įstatyme numatytos minimalios baudos skyrimą, tačiau šioje byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad apyvarta per 2018 m. sudarė 86 579,32 Eur, tačiau nepateikė savo sunkią materialinę būklę patvirtinančių įrodymų. Tuo pačiu teismų praktikoje aplinkybės, susijusios su įmonės vadovo asmeniu, taip pat nėra laikomos aplinkybėmis, galinčiomis būti pripažintomis atsakomybę lengvinančiomis, kadangi tokios aplinkybės taip pat savaime neleidžia spręsti apie būtinybę mažinti skirtą ekonominę sankciją. Ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Tabako kontrolės įstatymas ir ypač teisės normos, kurių pagrindu skirta ginčijama ekonominė sankcija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat griežtai vertina tokio pobūdžio pažeidimus (pvz., 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1183/2013, 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1177/2014). Be to, Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tuo metu pareiškėjo nurodytos aplinkybės į šį sąrašą nepatenka. Teismas priėjo prie išvados, kad Departamentas pagrįstai, įvertinęs atsakomybės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, pripažino jas lengvinančiomis, ir pareiškėjui skyrė minimalią baudą.
10. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Departamentas, už padarytus pažeidimus pareiškėjui paskirdamas minimalią, Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą, baudą, tinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskirta bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Teismas taip pat nenustatė kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas mažinti pareiškėjui paskirtą baudą. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas netenkino ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sumažinti paskirtą baudą nuo 2 896 Eur iki 500 Eur, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas. Pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos sumažinimo numato Tabako kontrolės įstatymo 33 straipsnio 3 dalis. Pagal minėtą įstatymą tik teismas gali sumažinti baudos dydį, todėl teismo argumentai, kad Departamentas neturėjo teisinio pagrindo taikyti mažesnes, nei įstatyme numatyta, sankcijas, yra teisiškai nepagrįstas, nes pareiškėjas atsakovo neprašė mažinti paskirtos baudos dydžio. Teismo pozicija, kad veiklos vykdymo laikotarpis ar vadovo nepatyrimas negali būti laikomos pateisinamomis aplinkybėmis taikyti mažesnes, nei įstatyme numatyta, sankcijas, yra nepagrįsta. Priešingai nei nurodo teismas, šios aplinkybės gali būti priskirtinos prie kitų reikšmingų aplinkybių, lemiančių paskirtos baudos dydžio sumažinimą.
11.2. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo nedidelį mastą. Pagal pareiškėjo paskaičiavimus, išimto tabako vertė buvo tik 375,35 Eur. Buvo išimta tik 2,235 kg tabako gaminių, kurių muitinė vertė ir mokesčiai sudarė 231,18 Eur. Tuo metu paskirtos baudos dydis yra 2 896 Eur, kas yra daugiau nei 10 kartų didesnė suma nei paskaičiuoti mokesčiai. Tai yra akivaizdžiai neproporcinga suma padaryto pažeidimo mastui ir dėl to neteisinga.
11.3. Nors įmonės finansinės, ekonominės padėties vertinimas nėra traktuojama kaip lengvinanti aplinkybė, bet ji yra priskirtina prie kitų reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu teismas gali sumažinti baudos dydį. Priešingai nei teismas laikosi pozicijos, Lietuvos Respublikos administraciniai teismai, vadovaudamiesi Tabako kontrolės įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdami į įmonės finansinę padėtį, mažina Departamento paskirtų baudų dydžius (pvz., LVAT 2018 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-302-822/2018). Laikantis teismo pozicijos, kad, sprendžiant dėl baudos dydžio, įmonės finansinė padėtis yra nesvarbi, tokiu atveju prasmės netenka Tabako kontrolės įstatymo 33 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta teismų teisė įvertinti, ar paskirta bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga.
11.4. Bendrovė veikia trumpą laiką, licencija verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais buvo išduota 2018 m. balandžio 27 d., o savo veiklą pradėjo nuo 2018 m. birželio 8 d. Todėl suprantama, kad naujos įmonės veikloje gali pasitaikyti klaidų, netikslumų. Per 2018 metus Bendrovė pelno neuždirbo, bet patyrė 31 485 Eur nuostolių (pridedama 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaita). Pagal 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, kad už 2018 metus įmonė gavo 50 323 Eur pajamų ir patyrė 81 808 Eur nuostolių.
11.5. Teismas nesivadovavo jau suformuota teismų praktika, kurioje teismai (faktiškai dėl analogiškų priežasčių, kaip ir šioje byloje) tenkindavo pareiškėjų prašymus mažinti baudos dydį. LVAT 2018 m. gegužės 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-302-822/2018, atsižvelgdamas į pareiškėjo veiklos mastą (metinė apyvarta už 2014 m. – 123 712 Lt) ir jo nurodytą nedidelį metinį pelną (5 000 Eur), padarė išvadą, kad sumažinta bauda iki 900 Eur būtų proporcinga padarytiems pažeidimams ir pakankama pasiekti nurodytus baudos tikslus. Taip pat kitoje administracinėje byloje Nr. eI-1094-171/2017 Vilniaus apygardos administracinis teismas už analogiškus šiai bylai Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, kurie taip pat buvo numatyti 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose, sumažino paskirtos baudos dydį.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
12.1. Už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytus pažeidimus įmonės baudžiamos nuo 2 896 eurų iki 8 688 eurų bauda, už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 868 eurų iki 1448 eurų bauda, už Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 289 eurų iki 1448 eurų bauda. Departamentas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes pripažino tai, kad pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimus padarė pirmą kartą bei pripažįsta padarytus pažeidimus, ir skyrė minimalią baudą sunkesnio pažeidimo ribose.
12.2. Pareiškėjo argumentai, jog pareiškėjas veiklą vykdo trumpą laiką, dirba nuostolingai, nėra pakankami, kad pareiškėjui skirti mažesnę piniginę baudą negu Tabako kontrolės įstatymo nustatyta minimali piniginė bauda. Pareiškėjo argumentai, kad veikla yra vykdoma nuostolingai, parodo tik neprofesionalumą ir nėra reikšmingi skiriant baudą mažesnę nei minimalią. Prašymo sumažinti paskirtą baudą tenkinimas neatliktų nuobaudai keliamų tikslų ir pažeistų visuomenės bei kitų ūkio subjektų interesus.
12.3. LVAT 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1472/2010 konstatavo, kad ekonominė sankcija, skiriama už tabako gaminių apyvartą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įgyvendina, be kita ko, prevencinę funkciją, todėl natūralu, kad ji gali sukelti neigiamus padarinius ir yra papildoma našta bet kuriai įmonei, tačiau tuo atveju, jei sunkios galimybės įmonei būtų visais atvejais vertinama kaip pagrįstas argumentas, sumažinant ar neskiriant ekonominės sankcijos, tai ji nebeįgyvendintų savo prevencinės funkcijos ir sudarytų prielaidas įmonei pažeisti Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus, įmonei a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų) žinant, kad ji galės išvengti realios baudos, motyvuodama bloga finansine padėtimi. Tokiu būdu išimtinė situacija taptų taisykle ir neatitiktų Konstitucinio Teismo formuojamo proporcingumo principo sampratos. LVAT 2013 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1191/2013 konstatavo <...> kad vien faktinė aplinkybė, kad įmonės veikla tam tikru laikotarpiu yra nuostolinga, savaime nėra pagrindas mažinti paskirtą sankciją, nes priešingu atveju ūkio subjektai būtų baudžiami už sėkmingus ūkinės veiklos rezultatus <...>.
12.4. Pareiškėjo veikos žalingumas pasireiškė ne tik tuo, kad šiuo pažeidimu buvo pažeidžiama teisės aktuose nustatyta akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka bei daroma žala visuomenės sveikatai. Šia veika kėsinamasi ir į kitus svarbius teisinius gėrius. Kadangi pareiškėjo padarytas pažeidimas daro žalą valstybės ūkio sistemai ir finansinei tvarkai, tai baudos sumažinimas ne tik nepasiektų ekonominės sankcijos tikslų, bet ir pažeistų viešąjį interesą, sąžiningos konkurencijos principus, taigi prašymo sumažinti paskirtą baudą tenkinimas neatliktų nuobaudai keliamų tikslų ir pažeistų visuomenės bei kitų ūkio subjektų interesus. Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime pažymėjo, kad mažesnės negu įstatymo nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali skirti esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kad teismas, skirdamas mažesnes negu įstatymo numatytas pinigines baudas, tai turi daryti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti asmens, visuomenės, valstybės interesai.
Šalies argumentai
12.5. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas visų pirma dėl to, kad paskirta bauda yra adekvati ir proporcinga bei individualizuota laikantis Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų, o pareiškėjas nenurodė ypatingų aplinkybių dėl kurių minimali bauda turėtų sumažinta (Departamento argumentai nurodyti atsiliepime). Kita priežastis, dėl kurios pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, yra ta, kad toks prašymas nebūtų pagrįstas, net ir teismui sumažinus paskirtą ekonominę sankciją. Kadangi paskirtos baudos sumažinimą būtų nulėmę ne Departamento neteisėti veiksmai, o teismo pasinaudojimas Tabako kontrolės įstatymo 33 straipsnyje diskrecijos teise skirti mažesnę nei nustatyta minimali bauda (LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl Departamento Nutarimu skirtos baudos dydžio.
14. Nustatyta, kad Departamentas ginčijamu nutarimu pareiškėjui skyrė 2 896 Eur dydžio baudą už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų, 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimus, nustatęs, kad Bendrovei priklausančios kavinės „Cait Blu Cafe“ viduje yra rūkoma, taip pat laikomi ir parduodami tabako gaminiai be tabako gaminių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio ženklais – banderolėmis, kurių ženklinimas neatitinka Tabako kontrolės įstatymo bei kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų. Departamentas, pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinęs aplinkybę, kad pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą bei pripažįsta padarytus pažeidimus, atsižvelgęs į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pareiškėjui skyrė minimalią baudą sunkesnio pažeidimo ribose.
15. Pirmosios instancijos teismas administracinėje byloje pateiktą pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir ginčijamą nutarimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad Bendrovės veiklos vykdymo laikotarpis ar vadovo nepatyrimas, Bendrovės finansinė padėtis gali būti priskirtinos prie kitų reikšmingų aplinkybių, lemiančių paskirtos baudos dydžio sumažinimą. Pareiškėjas neginčija Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, padarytus pažeidimus pripažįsta, tačiau prašo jam skirtą baudą sumažinti iki 500 Eur.
16. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Vertinant tikrinamą teismo sprendimą, pirmiausiai pažymėtina, kad tabako vartojimas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių padarinių, dėl to tabakas ir jo gaminiai priskirtini ypatingiems produktams, kurių gamybą, apyvartą ir vartojimą valstybė, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turinti inter alia (be kita ko) priedermę rūpintis žmonių sveikata (Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.), gali ir turi kontroliuoti. Taigi įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turintis teisę nustatyti tabako, kaip ypatingo produkto, kontrolės priemones ir tvarką, gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia tam tikrus draudimus, ribojimus ir kt., kurie nėra būdingi kitų produktų gamybos, apyvartos ir vartojimo santykių teisiniam reguliavimui; įstatymais nustatytų tabako kontrolės priemonių ir tvarkos – draudimų, ribojimų ir kt. – nepaisymas, kitų teisės aktais nustatytų tabako ir jo gaminių gamybos, apyvartos ir vartojimo reikalavimų pažeidimai daro žalą valstybės ūkio sistemai, inter alia finansinei tvarkai. Atitinkamai, įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi ir įgaliojimus nustatyti teisinę atsakomybę už minėto teisinio reguliavimo pažeidimus, inter alia nustatyti atitinkamas sankcijas teisės pažeidėjams; šios sankcijos teisės pažeidėjams gali būti ir griežtos (žr. Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai).
18. Pagal Tabako kontrolės įstatymo 33 straipsnio 3 dalį, skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio Įstatymo 26 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. LVAT yra išaiškinęs, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-825-822/2018). Ūkio subjektas, kaip prekybos tabako gaminiais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Tabako kontrolės įstatymo reikalavimai, ir tokios priemonės turi būti efektyvios (2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1052-822/2018).
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde, taip pat apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl baudos dydžio ir pridėtus įrodymus, atsižvelgusi į atsakovo nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą bei pripažįsta padarytus pažeidimus), pareiškėjo kitas nurodytas aplinkybes dėl Bendrovės veiklos vykdymo laikotarpio, vadovo nepatyrimo, Bendrovės finansinės padėties, kurios, pareiškėjo teigimu, sudaro pagrindą skirti mažesnę baudą, įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį bei mastą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, nėra pagrindo sumažinti pareiškėjui skirtą baudą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu ir pagrįstai nemažino Nutarime paskirtos bylos dydžio. Šiuo aspektu papildomai pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju konstatuotas akivaizdus keturių imperatyvių Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose, 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintų draudimų pažeidimas, pareiškėjas neginčijo atsakovo nustatytų šių pažeidimų aplinkybių.
20. Atskirai paminėtina, kad pareiškėjo nurodytuose LVAT procesiniuose sprendimuose klausimai dėl baudos dydžio sumažinimo buvo sprendžiami individualių bylų aplinkybių kontekste, o nagrinėjamu atveju nėra nustatyta reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti mažesnę negu įstatyme numatytą piniginę baudą. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi, todėl pagrindo remtis minėtoje byloje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis nėra. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1094-171/2017, kuriame buvo sumažintas ekonominės sankcijos dydis.
21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Florenta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.