Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Florenta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja pripažįsta, kad buvo padaryti teisės nusižengimai, todėl ginčo dėl nustatytų pažeidimų teisėtumo ir pagrįstumo nėra, tačiau nesutinkama su paskirtos baudos dydžiu, bauda turėtų būti mažinama. Skunde teigiama, kad Departamentas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja veikia trumpą laiką, licencija verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais buvo išduota 2018 m. balandžio 27 d., o UAB „Florenta“ pradėjo savo veiklą nuo 2018 m. birželio 8 d., taigi klaidų ir netikslumų tikimybė yra didelė. Įmonei vadovauja patirties neturintis vadovas, o atlikus patikrinimą turėjo būti skirtas įspėjimas, o ne piniginė bauda. Nuo veiklos pradžios pareiškėjos apyvarta už 2018 m. sudarė 86 579,32 Eur, per tokį trumpą periodą pareiškėja didelio pelno neuždirbo. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, kad ekonominė sankcija skiriama pirmą kartą, kad pareiškėja netrukdė atsakovui vykdyti tyrimo, o po atlikto patikrinimo ėmėsi aktyvių veiksmų pašalinti nustatytus pažeidimus, taip pat tai, kad žemutinė paskirtos sankcijos riba yra pakankamai griežta įmonei, kuri veikia trumpą laiką, pareiškėjos nuomone, yra pagrindas sumažinti pareiškėjai skirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. ATK2-02/19 pareiškėjai paskirtos 2 896 Eur baudos dydžio.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Departamentas 2019 m. sausio 10 d. priėmė Nutarimą (b. l. 7–12), kuriame nutarta skirti UAB „Florenta“ 2 896 Eur baudą bei konfiskuoti 2018 m. rugsėjo 28 d daiktų paėmimo protokolais paimtą vandens pypkių tabaką, išskyrus tą, kuris Muitinės laboratorijai pateiktas tyrimams atlikti ir vėliau negrąžintas. Nutarime nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktus, 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, nes įmonei priklausančios kavinės „Cait Blu Cafe“ viduje yra rūkoma, taip pat laikomi ir parduodami tabako gaminiai be tabako gaminių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio ženklais - banderolėmis, kurių ženklinimas atitinka Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusiu gaminiu įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytu tabako gaminių ženklinimo reikalavimus.

Departamentas, atsižvelgdamas į Įstatymo 26 straipsnio 3, 5 ir 12 dalis, pareiškėjai skyrė galutinę 2 896 Eur baudą.

Pareiškėja skunde neginčija Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, padarytus pažeidimus pripažįsta, tačiau mano, kad paskirta 2 896 Eur bauda yra neproporcinga, paskirta neįvertinus reikšmingų aplinkybių, bei vietoj piniginės baudos turėtų būti paskirtas įspėjimas.

Teismas pažymi, kad tabako vartojimas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių padarinių, dėl to tabakas ir jo gaminiai priskirtini ypatingiems produktams, kurių gamybą, apyvartą ir vartojimą valstybė, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turinti priedermę rūpintis žmonių sveikata (Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis) ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis), gali ir turi kontroliuoti. Taigi įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turintis teisę nustatyti tabako, kaip ypatingo produkto, kontrolės priemones ir tvarką, gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, tam tikrus draudimus, ribojimus ir kt., kurie nėra būdingi kitų produktų gamybos, apyvartos ir vartojimo santykių teisiniam reguliavimui; įstatymais nustatytų tabako kontrolės priemonių ir tvarkos – draudimų, ribojimų ir kt. – nepaisymas, kitų teisės aktais nustatytų tabako ir jo gaminių gamybos, apyvartos ir vartojimo reikalavimų pažeidimai daro žalą valstybės ūkio sistemai, finansinei tvarkai. Atitinkamai, įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi ir įgaliojimus nustatyti teisinę atsakomybę už minėto teisinio reguliavimo pažeidimus, nustatyti atitinkamas sankcijas teisės pažeidėjams; šios sankcijos teisės pažeidėjams gali būti ir griežtos (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimus).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (administracinės bylos Nr. A556-572/2009, Nr. A261-780/2011), kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms.

Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintos ekonominės sankcijos už šio Įstatymo pažeidimus. Už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punkto nustatytus pažeidimus skiriama nuo 2 896 eurų iki 8 688 eurų bauda; už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą skiriama nuo 868 eurų iki 1 448 eurų bauda; už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą skiriama nuo 289 eurų iki 1 448 eurų bauda.

Įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad konkretus baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime.

Įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

Departamentas Nutarime pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad pareiškėja tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą bei pripažįsta padarytus pažeidimus, tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, Departamentas pareiškėjai už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą paskyrė minimalią 2 896 eurų bauda, už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytą pažeidimą paskirta minimali 2 896 eurų bauda, už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytą pažeidimą paskirta minimali 868 eurų bauda, už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pažeidimą Įmonei paskirta 289 eurų bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, Departamentas paskyrė galutinę 2 896 eurų baudą.

Pareiškėja teigia, kad Departamentas neatsižvelgė į tai, jog UAB „Florenta“ dirba dar tik trumpą laiką, įmonei vadovauja nepatyręs direktorius, o įmonės apyvarta nėra didelė.

Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Įstatyme yra įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai, kurių turi laikytis pareiškėja, siekdama užsiimti ūkine-komercine veikla, susijusia su tabako gaminiais, taip pat sankcijos už tokių reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, todėl pareiškėja, būdama ūkio subjektu, turėjo imtis maksimalių pastangų, kad būtų užtikrintas teisės aktų laikymasis, taigi tokios aplinkybės, kaip neilgas veiklos vykdymo laikotarpis ar vadovo nepatyrimas, negali būti laikomos pateisinamomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą Departamentui taikyti mažesnes, nei įstatyme numatyta, sankcijas.

Teismų praktikoje įmonės sunki padėtis paprastai nevertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LVAT 2010 m. gruodžio 13 d. administracinė byla Nr. A858–1472/2010), grindžiant tuo, kad ekonominė sankcija, skiriama už Įstatyme numatytus pažeidimus, įgyvendina prevencinę funkciją, todėl natūralu, kad ji gali sukelti neigiamus padarinius ir yra papildoma našta bet kuriai įmonei, tačiau tuo atveju, jei sunkios galimybės įmonei būtų visais atvejais vertinama kaip pagrįstas argumentas, sumažinant ar neskiriant ekonominės sankcijos, tai ji nebeįgyvendintų savo prevencinės funkcijos ir sudarytų prielaidas įmonei pažeisti Įstatymo reikalavimus, įmonei žinant, kad ji galės išvengti realios baudos, motyvuodama bloga finansine padėtimi. Tokiu būdu išimtinė situacija taptų taisykle ir neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamo proporcingumo principo sampratos. Vis dėlto tam tikrais atvejais ypač akivaizdūs ir aiškūs įrodymai galėtų pagrįsti mažesnės nei Įstatyme numatytos minimalios baudos skyrimą, tačiau šioje byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Nors pareiškėja ir nurodo, kad apyvarta per 2018 m. sudarė 86 579,32 Eur, tačiau nepateikė savo sunkią materialinę būklę patvirtinančių įrodymų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismų praktikoje aplinkybės, susijusios su įmonės vadovo asmeniu, taip pat nėra laikomos aplinkybėmis, galinčiomis būti pripažintomis atsakomybę lengvinančiomis (LVAT 2010 m. gruodžio 13 d. administracinė byla Nr. A858–1472/2010), kadangi tokios aplinkybės taip pat savaime neleidžia spręsti apie būtinybę mažinti skirtą ekonominę sankciją. Ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Įstatymas ir ypač teisės normos, kurių pagrindu skirta ginčijama ekonominė sankcija. Teismas privalo turėti omenyje įstatymų leidėjo nustatytos sankcijos dydį ir, vadovaudamasis adekvatumo ir proporcingumo principais, nenukrypti nuo tokios sankcijos taikymo tikslų ir prasmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat griežtai vertina tokio pobūdžio pažeidimus (pvz., 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1183/2013, 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1177/2014).

Be to, Įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tuo tarpu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės į šį sąrašą nepatenka. Teismas daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai, įvertinęs atsakomybės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, pripažino jas lengvinančiomis, ir pareiškėjai skyrė minimalią, Įstatyme įtvirtintą, baudą.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas, už padarytus pažeidimus pareiškėjai paskirdamas minimalią, Įstatyme įtvirtintą, baudą, tinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskirta bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Teismas taip pat nenustatė kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas mažinti pareiškėjai paskirtą baudą. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad Departamentas 2019 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. ATK2-02/19 pareiškėjai UAB „Florenta“ paskyrė adekvačią baudą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos skundo, netenkintinas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, šalis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik tokiu atveju, kurios naudai priimtas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Florenta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.