Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-448-357/2023 Teismo proceso Nr. 2-47-3-00386-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.2.3.6.1.2.4. (S)

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B. D., J. D., L. D. ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams B. D., J. D., L. D., tretieji asmenys E. M., A. J., O. V., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Telšių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl leidimo koreguoti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. P. ieškiniu prašė leisti koreguoti detaliojo plano sprendinius, tikslinant statinių statybos ribas ir zonas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projektavimo įmonės „A.“ paruoštą projektą be žemės sklypo bendrasavininkų atsakovų rašytinio sutikimo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymas dėl priverstinio statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo, vykdymą, iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Grįsdama šį prašymą, ieškovė nurodė, kad šiuo metu ėmėsi veiksmų įteisinti savavališką statybą, gauti statybą leidžiančius dokumentus. Nepritaikius nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ginčo statinį nugriovus ir teismui tenkinus ieškinį, tai būtų neracionalu ir nuostolinga, palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės prašymas tenkintas – sustabdytas vykdymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

2. 2023 m. balandžio 3 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Inspekcija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą, kad ieškovė prie jos nuosavybės teise butui priklausančio priestato pastatė medinį balkoną. Balkonas pastatytas neturint privalomo statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija (duomenys neskelbtini) surašė savavališkos statybos aktą ir (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą, įpareigojantį išardyti savavališkai pastatytą balkoną ir sutvarkyti statybvietę. Privalomasis nurodymas nurodytu ir pratęstu terminu neįvykdytas. Ieškovės reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra tiesiogiai susijęs su ieškovės reikalavimu, be to, ieškovė siekia pakeisti detalųjį planą, o tai reiškia, kad šiuo metu pagal planavimo dokumentus tokia statyba negalima. Neaišku, kaip pasunkėtų būsimo teismo sprendimo vykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

3. Ieškovė nesutiko, kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodė, kad balkonas nepažeidžia kitų asmenų interesų, turi būti vadovaujamasi teisingumo, proporcingumo principais.

4. Atsakovai prašė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

5. Tretysis asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija neprieštaravo, kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2023 m. birželio 5 d. nutartimi trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galimai patvirtina ieškinio reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo ar kitų asmenų veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip nurodė Inspekcija, ieškovė yra įpareigota nugriauti balkoną ir sutvarkyti statybvietę, privalomasis nurodymas perduotas vykdyti antstolei. Teismas konstatavo, jog įgyvendindama savo civilines teises, ieškovė siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įteisinti savavališką statybą. Teismo sprendimo vykdymas taptų beprasmis, nebeįmanomas arba ekonomiškai nenaudingas, nes ieškovei įvykdžius nurodymą pašalinti balkoną, o teismui sprendimu suteikus teisę koreguoti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą be bendraturčių sutikimo, paaiškėtų, jog savavališkos statybos padarinius pašalinti galima ir kitu būdu, išvengiant balkono griovimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu siekia įteisinti savavališką balkono statybą, yra parengta projektinė dokumentacija. Nors civilinėje byloje nėra sprendžiamas Inspekcijos privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kokių tikslų ieškiniu siekia ieškovė bei kokias teises užtikrina prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės, teismas sprendė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu, todėl jos yra teisėtos ir pagrįstos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovai B. D., J. D. ir L. D. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 5 d. teismo nutarties dalį, kuria atmestas Inspekcijos 2023 m. balandžio 3 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės - trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą panaikinti 2023 m. kovo 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą antstolei G. M. sustabdyti vykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1 Nutartis yra priimta pažeidžiant procesines teisės normas, todėl naikintina, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymas tenkintinas.

8.2 Teismas nevykdė pareigos įvertinti ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepatikrino, ar ieškovė bent tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Kadangi ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas ir netgi ieškinio tenkinimo atveju, ieškovė negalėtų įgyvendinti ieškinio reikalavimų.

8.3 Nėra pagrindo teigti, jog nesiėmus prevencinių priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, nėra tiesiogiai susijusi su reiškiamais reikalavimais, nes ieškovės R. P. prašoma ir pirmos instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra tiesiogiai susijusi su reiškiamais reikalavimais, kadangi ieškinio reikalavimas yra leisti koreguoti detaliojo plano sprendinius, tikslinant statinių ribas ir zonas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o ne reikalavimas dėl savavališkos statybos įteisinimo.

8.4 Ieškovės ieškinyje nėra pareikšto reikalavimo dėl savavališkos statybos įteisinimo, kurį teismas turėtų (galėtų) siekti užtikrinti. Todėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčiai, kadangi nutartimi pritaikytos (ir nepanaikintos) laikinosios apsaugos priemonės net teoriškai nesprendžia (neužtikrina) ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo.

8.5 Ieškovės pareikštu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės yra siekiama pratęsti terminą savavališkos statybos įteisinimui.

8.6 Ieškiniu ieškovė siekia keisti detalųjį planą, tačiau šiuo metu, pagal planavimo dokumentus, tokia statyba ginčo sklype nėra galima ir Savavališkos statybos įteisinimas esamoje situacijoje nėra leidžiamas.

8.7 Teismo priimta nutartis prieštarauja ne tik Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatoms, savavališkos statybos įteisinimą leidžiančioms tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, bet ir aktualiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai tokio pobūdžio bylose.

8.8 Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl trečiojo asmens prašyme nurodytų ir atsakovų atstovo išdėstytų motyvų visiškai nepasisakė ir jokių argumentų, kodėl sutinka ar nesutinka su šalių išdėstytais argumentais ir motyvais, nenurodė bei išvadų nepadarė, tačiau skundžiamą nutartį grindė išimtinai ieškovės prašyme nurodytais argumentais ir ieškovės naudai.

8.9 Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinio reguliavimo, neteisingai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl šių priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai.

9. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti 2023 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas Inspekcijos 2023 m. balandžio 3 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti Inspekcijos 2023 m. balandžio 3 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1851-304/2023. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1 Ieškovės R. P. prašoma ir teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, nėra tiesiogiai susijusi su reiškiamais reikalavimais, kadangi yra nagrinėjama byla dėl leidimo koreguoti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą be bendraturčių sutikimo.

9.2 Teismų praktikoje pasisakoma, jog pagrindas pratęsti (ar stabdyti) privalomojo nurodymo vykdymą yra galimas tik tokiu atveju, jei statybos darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo atveju, ieškinio reikalavimu siekiama keisti detalųjį planą, o tai reiškia, jog galimai šiuo metu, pagal planavimo dokumentus, tokia statyba yra negalima.

9.3 Inspekcija į civilinę bylą buvo įtraukta kaip proceso šalis tik skundžiamos nutarties pagrindu, todėl Inspekcijai nebuvo žinoma bylos eiga. Taip pat, Inspekcijai teismas nesiuntė 2023 m. kovo 9 d. nutarties susipažinimui, nors 2023 m. kovo 9 d. nutartimi Inspekcijai akivaizdžiai sukeliamos teisinės pasekmės - sustabdyta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Inspekcija yra išieškotoja. Atsižvelgiant į tai, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia Inspekcijos teises, o Inspekcija net neturėjo galimybės pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

9.4 Remiantis teisiniu reglamentavimu pašalinti Inspekcijos konstatuotos savavališkos statybos padarinius gali tik pati ieškovė, šių veiksmų už ieškovę negali atlikti nei antstolis, nei Inspekcija, todėl teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl minėtos priežasties, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas neįtakoja ir neapsunkina būsimo galimo teismo sprendimo vykdymo ir nekelia jokios grėsmės, kadangi Inspekcija negali savo iniciatyva organizuoti neypatingojo daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pietiniame fasade prie butui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio priestato pastatyto balkono išardymo darbų. Pareiga pašalinti savavališkos statybos darbus tenka pačiam statytojui, kuris pats pasirenka kokiu būdu savavališkos statybos padariniai bus pašalinti.

10. Atsiliepimu į atsakovų ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus ieškovė R. P. prašo atsakovų ir trečiojo asmens atskiruosius skundus atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

11. Atsiliepimu į trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atsakovai prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą tenkinti.

12. Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atsakovų atskirąjį skundą tenkinti.

13. Atsiliepime į atsakovų ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad neprieštarauja, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirųjų skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

15. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Dėl skundo argumentų

16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17. CPK 149 straipsnyje reglamentuota, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-679-302/2018).

18. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti pareiškėjo trečiojo asmens (apelianto) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kadangi, teismo vertinimu, trečiojo asmens nurodytos aplinkybės nepatvirtina faktinės situacijos pasikeitimo bylos nagrinėjimo metu taip, jog išnyktų CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pagrindai ar vienas iš jų.

19. Kaip nurodė apeliantai, ieškovė yra įpareigota nugriauti balkoną ir sutvarkyti statybvietę, privalomasis nurodymas perduotas vykdyti antstolei. Apeliantai pažymi, jog įgyvendindama savo civilines teises, ieškovė siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įteisinti savavališką statybą, ką teismas konstatavo skundžiama nutartimi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendimo vykdymas taptų beprasmis, nebeįmanomas arba ekonomiškai nenaudingas, nes ieškovei įvykdžius nurodymą pašalinti balkoną, o teismui sprendimu suteikus teisę koreguoti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą be bendraturčių sutikimo, paaiškėtų, jog savavališkos statybos padarinius pašalinti galima ir kitu būdu, išvengiant balkono griovimo. Teismas pažymėjo, kad 2023-03-09 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas neišnyko, o pritaikytos apsaugos priemonės dar labiau atitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principus, nes ieškovė ieškiniu siekia įteisinti savavališką balkono statybą, yra parengta projektinė dokumentacija, o nesant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei gali būti padaryta dar didesnė žala. Taigi priešingai, negu nurodo apeliantai, teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 2023-03-09 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo klausimas buvo įvertintas teismui priimant minėtą nutartį. Šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas galėjo būti kitaip įvertintas, ją apskundus aukštesnės instancijos teismui. Šia teise atsakovai nepasinaudojo, jiems neatrodė, kad minėta nutartis būtų neteisėta ir nepagrįsta, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų tiesiogiai susijusios su reiškiamais reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad situacija 2023-06-05 nutarties priėmimo metu nėra pasikeitusi ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esamą situaciją.

21. Nors civilinėje byloje nėra sprendžiamas Inspekcijos privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kokių tikslų ieškiniu siekia ieškovė bei kokias teises užtikrina prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės, teismas pagrįstai sprendė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu, todėl jos yra teisėtos ir pagrįstos, dėl ko apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo jas naikinti.

22. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo ir pan. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016)

23. Nesutiktina su apeliantais B. D., J. D. ir L. D., kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, neteisingai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl šių priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks apeliantų argumentas yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas, todėl teismas plačiau dėl jo nepasisako.

24. Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kuriais remdamasis netenkino trečiojo asmens prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir trečiojo asmens prašymą atmetė, pažymėtina, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tuo atveju, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

25. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad skundžiamoje nutartyje iš esmės yra atsakyta į pagrindinius trečiojo asmens prašyme bei atsakovų atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo keltus klausimus ir įvertinti esminiai faktiniai bei teisiniai nagrinėto klausimo aspektai. Iš nutarties turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas netenkino trečiojo asmens prašymo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo netinkamai ir (ar) nepakankamai motyvuota, todėl atskirojo skundo argumentai dėl motyvų nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantų atsakovų ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirieji skundai atmetami (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.