- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-15
- Bylos Nr.
- e2-51-1117/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00386-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- B. D., J. D., L. D.
- Advokatai
- Rasa Valiukienė, Alvydas Krištupas
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, atstovei Samantai Luganeckaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams B. D., J. D., L. D. dėl leidimo koreguoti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. M., A. J., O. V., E. V., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, Telšių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė prašo leisti koreguoti detaliojo plano sprendinius, tikslinant statinių statybos ribas ir zonas žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagal projektavimo įmonės „Arka“ paruoštą projektą be žemės sklypo bendrasavininkų J. D., B. D. ir L. D. rašytinio sutikimo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso du butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei 338/1239 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovams B. D., J. D., L. D., tretiesiems asmenims E. M., A. J., O. V. priklauso butai tame pačiame name, o žemės sklypo bendrasavininkiai be jos yra atsakovai B. D., J. D., L. D., A. J., O. V. ir Lietuvos Respublika. 2015 m. žodžiu ji kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją, norėdama sužinoti ar reikalingas statybos leidimas, norint pastatyti ir įsirengti prie gyvenamojo namo, kuriame yra jai priklausantis butas, (duomenys neskelbtini), balkoną ant medinių stulpų. Telefoninio pokalbio metu buvo informuota, kad leidimas nereikalingas. Dėl to, prie jai priklausančio buto priestato pastatė 2,9 m ilgio, 2,79 m pločio ir apie 3 m aukščio medinį balkoną ant medinių stulpų ir betoninių polinių pamatų. 2021 m. spalio mėn. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gavo skundą dėl jos balkono, pastatyto neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ji ėmėsi veiksmų dėl statybos įteisinimo, kreipėsi dėl projekto parengimo, projektavimo įmonė „Arka“ parengė balkono projektą. Paruošus projektą, kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją dėl tolimesnio dokumentų tvarkymo. Gavus jos prašymą, Telšių rajono savivaldybės administracija nuo 2022 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. viešoje erdvėje – Telšių rajono savivaldybės bei Telšių miesto seniūnijos skelbimų lentose, savivaldybės tinklalapyje eksponavo detaliojo plano koregavimo sprendinius, apie tai registruotais laiškais buvo informuoti sklypo bendrasavininkiai ir kaimyninių sklypų savininkai. Apie detaliojo plano koregavimą buvo skelbiama vietinėje spaudoje. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalį, detalusis planas gali būti koreguojamas tik šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai. Tačiau prieš tai, šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija. Jos pateiktam projektui turėtų pritarti visi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai, tačiau atsakovai J. D., B. D. ir L. D. nesutinka pritarti detaliojo plano koregavimo sprendiniams. Mano, kad atsakovų interesai, pastačius prie jos buto balkoną, nebus pažeisti ir nenukentės.
Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad žemės sklypas, ant kurio yra pastatytas balkonas, priklauso jai, B. D., J. D., L. D., A. J., O. V. ir Lietuvos Respublikai. Prieš statant balkoną, ji namo bendrasavininkų nuomonės dėl jo pastatymo neklausė, pasikonsultavusi su savivaldybės specialistu, 2015 m. pastatė ginčo balkoną. Klausimas dėl balkono neteisėtumo iškilo tik 2021 m. Ji stengėsi įteisinti balkoną, kreipėsi į įvairias institucijas, teikė dokumentus, tačiau balkono įteisinimui yra reikalingi žemės sklypo bendrasavininkų sutikimai, kurių atsakovai neduoda. Ji ne kartą prašė atsakovų pasirašyti sutikimus, tačiau buvo iškoneveikta, apkaltina užsigrobusi per didelę žemės sklypo dalį. E. M., O. V., A. J. sutikimus pasirašė galbūt 2022 m. kovo mėn., atsakovai sutikimų nedavė. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, nei vienas iš bendrasavininkų tokio proceso neinicijuoja. Nežino dėl kokių priežasčių atsakovai neduoda sutikimo, jos manymu, balkonas niekam netrukdo.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovų nesutikimo priežastys nėra suprantamos, tiesiog „principo“ reikalas neleisti įteisinti balkono. Nei vienas iš atsakovų konkrečiai neįvardino priežasčių, dėl kurių nesutinka su ieškiniu. Dėl pastatyto balkono visi kiti žemės sklypo bendrasavininkai gali naudotis sklypu netrukdomai, ieškovė nėra užtvėrusi tvoros ar kitaip apribojusi galimybių patekti į tą sklypo dalį. Balkonas pastatytas 2015 m. ir iki 2021 m. niekam netrukdė. Prašo nevertinti liudytojo S. Š. paruošto žemės sklypo plano kaip įrodymo, nes jis neatitinka faktinės situacijos. S. Š. pats pripažino, kad planą paruošė neįsigilinęs į situaciją, net nežinodamas keliems savininkams priklauso sklypas. Įvykio vietos apžiūros metu ieškovės išsakytas patvirtinimas, kad ji naudojasi tokia žemės sklypo dalimi, kaip pažymėta plane, buvo išsakytas skubotai, tiksliai neįvertinus situacijos. Be to, Šiaulių apygardos teismas nutartimi atsisakydamas panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą ir netenkino atsakovų prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Toje nutartyje išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovė į teismą kreipėsi pagrįstai. Dėl balkono pastatymo atsakovų interesai nėra pažeidžiami. Ieškovė siūlė atsakovams sprendimo variantus, taikų susitarimą, tačiau atsakovai jos siūlymų net nesvarstė.
Atsiliepimas
Atsakovai B. D., L. D., J. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą leisti koreguoti detaliojo plano sprendinius, tikslinant statinių ribas ir zonas žemės sklype, iš esmės siekia įteisinti be statybą leidžiančio dokumento pastatytą statinį – balkoną. Įteisinus savavališką statybą, bei patikslinus statinių ribas ir zonas bendrame žemės sklype, būtų pažeistos jų, kaip bendraturčių teisės. Greta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), esantis 0,1239 ha ploto žemės sklypas priklauso 7 namo bendraturčiams: A. J. (109/1239 dalys), Lietuvos Respublikai (149/1239 dalys), L. D. (141/1239 dalys), J. D. (211/1239 dalys), R. P. (338/1239 dalys), O. V. (90/1239 dalys), B. D. (201/1239 dalys). Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, tačiau dar iki ieškovei pradedant statyti garažo paskirties statinį bei ginčo terasą, buvo susiformavusi sklypo tam tikra naudojimosi tvarka. 2011 m. ginčo sklypas priklausė valstybei ir šiuo metu ieškovės pastatyto garažo paskirties statinio vietoje buvo daržas, augo vaismedžiai, sklypo dalis tarp garažo paskirties pastato ir (duomenys neskelbtini) pastato buvo naudojama namo bendrasavininkų praėjimui link ežero pakrantės, įėjimui į statinį (namą). 2011 m. vietoje šiuo metu ieškovės pastatyto ūkinės paskirties pastato, buvo 1 garažas (šalia pristatytas kitas garažo tipo medinis garažas be pamatų). 2016 m. daugiabučio gyventojai išsipirko iš valstybės žemės sklypo dalis, buvo suformuotas bendras žemės sklypas ir perduotas namo gyventojų žinion. 2014 m. ieškovė galimai gavo leidimą rekonstruoti 1 medinį garažą, o 2015 m. ieškovė nugriovė buvusius abu medinius garažus. Nors atsakovų žiniomis ieškovė gavo leidimą 1 medinio garažo, buvusio palei pagrindinę gatvę, rekonstrukcijai, tačiau jo vietoje, maždaug 2021 m., ginčo namo gyventojų bendrai naudojamame darže, sode, atsirado dviejų aukštų pastatas. 2017 m. ieškovė savavališkai pasistatė beveik 3 metrų ilgio, beveik 3 metrų pločio ir 3 metrų aukščio medinį balkoną ant medinių stulpų ir betoninių polinių pamatų, t. y. prisistatė priestatą ant bendro sklypo. Greta ginčo terasos ieškovė dar užsodino krūminius medžius ir tokiu būdu ginčo terasa realiai padalino namo savininkų turimą bendrą sklypą pusiau. Ieškovei neteisėtai pastačius ginčo terasą, praktiškai neliko galimybės namo bendrasavininkams naudotis ieškovės užstatyta sklypo dalimi. Ieškovei priklauso tik 338/1239 dalys žemės sklypo, pagal jos savavališkai užstatytą plotą aiškiai pažeidžiamos atsakovų ir kitų bendraturčių teisės, nes kitiems bendrasavininkams paprasčiausiai neliks galimybės naudotis jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis, be to neabejotinai kils ginčas tarp ieškovės ir kitų bendraturčių dėl tolimesnio naudojimosi žemės sklypu. Žemės bendraturčiai nėra įstatymo nustatyta tvarka ir būdais nusistatę ir pasitvirtinę žemės naudojimosi tvarkos, dėl šios tvarkos nustatymo yra nesutarimas su ieškove. Tik išsprendus bendraturčių nesutarimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo, disponavimo, nusistačius žemės naudojimosi sąlygas, tvarką, būdus, visas bendraturčių tarpusavio teises ir pareigas, galima spręsti klausimus dėl bet kokių leidimų/sutikimų išdavimo. Ieškovės atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai yra savavališka statyba. CK 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturčių pareigą bendradarbiauti valdant bendrą daiktą. Ši bendraturčių pareiga įtvirtinta ir kituose teisės aktuose. Ji nustatyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punkte. Šiose teisės normose nurodytas reikalavimas statytojui turėti rašytinį žemės sklypo bendraturčių sutikimą dėl statinio statybos. Ieškovė, siekdama koreguoti detaliojo plano sprendinius tikslinant ginčo statinio ribas ir zonas žemės sklype, iš esmės siekia keisti nustatyto esamo žemės sklypo užstatymo intensyvumą ir tankį. Įteisinus nelegaliai pastatytą balkoną bei statomą garažą, yra ženkliai didinamas bendro sklypo užstatymo tankis – nuo esamo 24 procentų iki 30 procentų. Žemės sklypas ir statinys yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jų apsaugos zonoje, t. y. ginčo pastatas ir sklypas patenka į Nekilnojamosios kultūros vertybės (duomenys neskelbtini) senamiesčio teritoriją. Pagal 1997 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Nekilnojamojo kultūros vertybių apsaugos individualų pirminį reglamentą Nr. 41, išduotą atsakovei B. D. (tokius yra gavę ir kiti ginčo pastato bendraturčiai), ginčo pastatas turi architektūrinę – urbanistinę kultūrinę ir visuomeninę reikšmę. Minėtame reglamente nurodyta, kad atliekant pastato projektavimo – statybos, remonto bei žemės kasimo darbus, būtina derinti su KVAD Telšių teritoriniu padaliniu ir gauti raštišką leidimą. Ieškovė jokių leidimų ar derinimų, susijusių su ginčo statinio atitikimo nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jų apsaugos zonoje reikalavimams nepateikė. Ieškovė ieškinį grindžia ir neteisingais (melagingais) duomenimis, nurodydama, kad 2015 m. ji žodžiu kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją, kur jai telefoninio pokalbio metu buvo paaiškinta, kad leidimas, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nebuvo reikalingas, dėl ko ji prie jai priklausančio buto pasistatė ginčo balkoną. Ginčo terasa buvo pastatyta ne 2015 m., o 2017 m. Atsakovai pateikia fotonuotrauką, darytą 2017 m. iš kurios matyti, kad ginčo terasos 2017 m. pradžioje dar nebuvo (nuotrauka iš viešai prieinamų šaltinių). Ieškovės veiksmai aiškiai pažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, keičia nustatytas pasekmės ir daro poveikį aplinkai. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad sutikimus dėl detaliojo plano keitimo davė visi namo gyventojai, išskyrus atsakovus. Pateikti galimai O. V., E. M., A. J. vardais rašteliai, jog neva jie neprieštarauja, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pietų pusėje prie (duomenys neskelbtini) buto būtų pristatyta terasa (balkonas), negali būti laikomi tinkamu sutikimu. Rašteliai parašyti ta pačia ranka, galimai pačios ieškovės; nėra nurodyta tinkama data – nurodyta, kad 2022 m., tačiau nėra tikslios datos, kai tuo tarpu A. J. – sklypo dalį įsigijo tik 2022 m. rugsėjo 20 d. Taip pat iš pačios ieškovės pateikto ginčo žemės sklypo (statinio) bendrasavininkų rašto Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriui matyti, kad bendrasavininkai, tame tarpe ir A. J., nesutinka, jog ginčo sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo pietų pusėje, prie buto numeris (duomenys neskelbtini), būtų pristatyta terasa (balkonas). Trečiasis asmuo A. J. 2023 m. sausio 16 d. rašte Telšių rajono savivaldybei nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl balkono statybos.
Atsakovas J. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Balkonas pastatytas 2017 m. Tai žino tiksliai, nes 2015 m. išvyko dirbti į užsienį, grįžęs 2016 m. vasarą tvarkė namo išorę, balkono nebuvo; taip pat balkono nebuvo ir 2016 m. pabaigoje, kai jis buvo grįžęs šventėms. Pirmą kartą balkoną pamatė grįžęs 2017 m. liepos mėn., klausė ieškovės kodėl balkonas pastatytas. Ieškovė pasakė, kad turi visus dokumentus, jis patikėjo. Dėl balkono teisėtumo pradėjo aiškintis, kai iškvietė Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl kito ieškovės statinio – garažo. Tuomet paaiškėjo, kad balkonas pastatytas neteisėtai. Be to, jis išsikvietė matininką, kuris pamatavo ieškovės naudojamą sklypo dalį ir paaiškėjo, kad ieškovė yra užėmusi 1,5 aro daugiau žemės, nei jai priklauso. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, visi turi naudotis bendrai, balkonas tam trukdo, užstoja buvusį praėjimą prie ežero. Nenori nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, geriau naudotis visu sklypu bendrai.
Atsakovė L. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovės balkono vietoje buvo praėjimas link ežero, dabar per tą vietą praeiti nebėra galimybės. Jos mama B. D. turi sveikatos problemų, su neįgaliojo vežimėliu pravažiuoti neįmanoma. Ieškovė jos sutikimo dėl balkono įteisinimo neprašė, buvo susisiekusi tik architektė, kuriai ji pasakė, kad sutikimo neduos. Ieškovė yra užvaldžiusi daugiau žemės nei priklauso. Nuo balkono krašto iki žemės sklypo ribos yra tarpas, bet yra ir ieškovės užsodintos eglutės, kad jie nebegalėtų vaikščioti ir bendrasavininkiai turi landžioti per tarpus.
Atsakovė B. D. teismo posėdžio (įvykio vietos apžiūros) metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovės balkonas trukdo praėjimui.
Šalies argumentai
Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl balkono įteisinimo nesutinka ne tik atsakovai, nėra gauti tinkami ir A. J., E. V., Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujančios valstybę, rašytiniai sutikimai. Ieškovės pastatytas balkonas trukdo, nebėra galimybės naudotis sklypu, praeiti link ežero ne tik dėl balkono, bet ir ieškovės užsodintų augalų. Tai ypač aktualu atsakovei B. D., kuri dėl sveikatos būklės negali vaikščioti. Pastatytas balkonas keičia teritorijos užstatymo intensyvumą. Įteisinus balkoną, kils tolimesnis ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu. S. Š. planas atitinka faktinę situaciją, įvykio vietos apžiūros metu plane nurodytas žemės sklypo ribas patvirtino ir pati ieškovė. Ginčo detalusis planas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M., į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pasirašė kažkokius raštelius dėl ieškovės balkono, tačiau šiuo metu jo nuomonė yra tokia, kad jis dėl balkono įteisinimo prieštarauja.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. V., į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. V., ieškinio tenkinimui neprieštaravo. Nurodė, kad jai ir jos sutuoktiniui O. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir dalis prie šio namo esančio žemės sklypo. Ji kelis metus tame bute nebegyvena, atvyksta nebent savaitgaliais. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, bet taip buvo susiklostę, kad ji naudojosi prie įėjimo į savo butą esančia žemės sklypo dalimi, o kitoje namo pusėje, žemės sklypą prižiūri turbūt ieškovė. Nežino, kada buvo pastatytas ginčo balkonas, toje namo pusėje nesilankydavo. Pamena, kad anksčiau toje vietoje, kur dabar yra garažas, buvo vaismedžiai. Gali būti, kad pastatytas balkonas trukdo praėjimui.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko. Parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis. Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, atstovė teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nacionalinė žemės tarnyba raštiško sutikimo nėra davusi, tačiau ieškovės reikalavimams neprieštarauja.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Telšių rajono savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad siūlo ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Telšių rajono savivaldybės administracijoje 2022 m. lapkričio 30 d. gautas projektavimo įmonės „Arka" 2022 m. spalio 28 d. raštas „Dėl koreguojamo detaliojo plano viešinimo procedūros", kuriuo pateikta informacija apie supaprastinta tvarka koreguojamo detaliojo plano sprendinius žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir prašoma paskelbti atitinkamą informaciją savivaldybės tinklalapyje bei Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (TPDRIS). Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2022 m. gruodžio 5 d. raštu pateikė informaciją ieškovei R. P. apie koreguojamo detaliojo plano viešinimą bei teisės aktų nustatyta tvarka supažindino visuomenę su koreguojamu detaliuoju planu: detaliojo plano koregavimas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribose. Informacija apie koreguojamą detalųjį planą nuo 2022 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. buvo skelbiama Telšių rajono savivaldybės interneto svetainėje, sprendiniai buvo paviešinti Telšių rajono savivaldybės administracijos ir Telšių miesto seniūnijos skelbimų lentose. Taip pat registruotais laiškais papildomai informuoti planuojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir (ar) naudotojai, iš jų keturi per nustatytą terminą pašte siuntos neatsiėmė. Nepavykus įteikti registruotų laiškų deklaruotos vietos arba Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresu, pranešimas buvo išspausdintas vietiniuose laikraščiuose. Per susipažinti su pakoreguotu detaliuoju planu skirtą laiką, Telšių rajono savivaldybės administracija 2023 m. sausio 16 d. gavo (duomenys neskelbtini) g. gyventojų nesutikimą dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Telšių rajono savivaldybės administracija 2023 m. vasario 2 d. raštu „Dėl detaliojo plano koregavimo" informavo nesutikimą išreiškusius gyventojus, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalį detalusis planas bus koreguojamas tik šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija. Telšių rajono savivaldybės administracija 2023 m. vasario 3 d. raštu „Dėl koreguojamo detaliojo plano žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribose viešinimo procedūros" informavo projektavimo įmonę „Arka" apie atliktas koreguojamo detaliojo plano viešinimo procedūras, apie gautus gyventojų nesutikimus dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių bei tai, kad supaprastinta tvarka rengiamo teritorijos tarp Respublikos g., Žemaitės g., Ežero g., 21A, Ežero g. 21 C, Ežero g. 5, Respublikos g. 49 A, Telšių mieste detaliojo plano, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T1-43 „Dėl teritorijos tarp Respublikos g., Žemaitės g., Ežero g., 21A, Ežero g. 21 C, Ežero g. 5, Respublikos g. 49 A, Telšių mieste detaliojo plano patvirtinimo", koregavimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose sprendiniai bus teikiami Teritorijų planavimo komisijai svarstyti tik gavus visus žemės sklypo valdytojų ir naudotojų pritarimus. Mano, kad pagal šioje byloje svarbu nustatyti bendraturčių nesutikimo koreguoti detaliojo plano sprendinius priežastis, taip pat tai, ar detaliojo plano sprendinių koregavimas turės neigiamą poveikį bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams. Telšių rajono savivaldybės administracija tik gavusi visų bendraturčių (žemes sklypo valdytojų ir naudotojų) pritarimus, ar teismo sprendimą leisti koreguoti detaliojo plano sprendinius, vykdys toliau atitinkamas procedūras dėl detaliojo plano koregavimo.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Telšių rajono savivaldybės administracija 2023 m. vasario 3 d. raštu informavo ieškovę, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalį, detalusis planas gali būti koreguojamas tik šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai. Tačiau prieš tai, šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija (1 failas, e. b. l. 7-8).
O. V., E. M., A. J. 2022 m. raštuose nurodė, kad neprieštarauja, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pietų pusėje, prie (duomenys neskelbtini) buto būtų pristatyta terasa (balkonas) (1 failas, e. b. l. 9, 10, 11).
2023 m. sausio 16 d. rašte L. D., B. D., J. D. ir A. J. nurodė, kad nesutinka, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo pietinėje pusėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pristatyta ieškovės terasa (balkonas) (1 failas, e. b. l. 13).
A. J. 2023 m. gegužės 29 d. rašte nurodė, kad neprieštarauja dėl balkono pastatymo (2 failas, e. b. l. 122).
A. J. 2024 m. sausio 22 d. rašte nurodė nesutinkantis, kad prie buto (duomenys neskelbtini), ant praėjimo tako būtų pastatytas balkonas (2 failas, e. b. l. 177).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei R. P. nuosavybės teise priklauso butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (1 failas, e. b. l. 14, 15-16).
Projektavimo įmonė „Arka“ parengė projektą dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo, tikslinant statinių statybos ribas ir zonas žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pagal detaliojo plano aiškinamąjį raštą, numatomas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas, kurio metu daugiabučio namo pirmajame aukšte esančiam butui Nr. (duomenys neskelbtini), įrengiamas balkonas/terasa. Pastatas yra nekilnojamosios kultūros vertybės (Telšių senamiesčio) teritorijoje (1 failas, e. b. l. 17-18, 24-32; 2 failas, e. b. l. 97-116).
Telšių rajono savivaldybės administracija 2023 m. vasario 3 d. raštu informavo projektavimo įmonę „Arka“ apie atliktas koreguojamo detaliojo plano viešinimo procedūras, nurodė, kad detaliojo plano koregavimo sprendiniai Teritorijų planavimo komisijai bus teikiami svarstyti tik gavus visus žemės sklypo valdytojų ir naudotojų pritarimus (1 failas, e. b. l. 19-20).
Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,1239 ha ploto, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: A. J. (109/1239 dalys), Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (149/1239 dalys), L. D. (47/413 dalys), J. D. (211/1239) dalys, R. P. (338/1239 dalys), O. V. ir E. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (30/413 dalys), B. D. (67/413 dalys) (1 failas, e. b. l. 21-23; 2 failas, e. b. l. 160).
Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso B. D., Nr. (duomenys neskelbtini) – E. M., Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) R. P., Nr. (duomenys neskelbtini) – A. J., Nr. (duomenys neskelbtini) – O. V., Nr. (duomenys neskelbtini) – J. D., Nr. (duomenys neskelbtini) – L. D. (1 failas, e. b. l. 35).
Pagal 1997 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Nekilnojamojo kultūros vertybių apsaugos individualų pirminį reglamentą Nr. 41, pastatas (duomenys neskelbtini), turi architektūrinę – urbanistinę kultūrinę ir visuomeninę reikšmę (1 failas, e. b. l. 79-80).
2021 m. spalio 12 d. atsakovai J. D., B. D., L. D. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl ieškovės R. P. statomo garažo su pagalbinėmis patalpomis bei prieš maždaug ketverius metus pastatyto balkono (1 failas, e. b. l. 81-82).
2015 m. rugsėjo mėn. sudarytame žemės sklypo plane ginčo balkonas/terasa nepažymėta (1 failas, e. b. l. 83-84).
Fotonuotraukose užfiksuotas ginčo balkonas/terasa (1 failas, e. b. l. 88-90; 2 failas, e. b. l. 54-57; 3 failas, e. b. l. 8).
Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktų duomenų matyti, kad balkono prie namo (duomenys neskelbtini), statyba priskiriama paprastojo remonto darbams, tačiau namo, patenkančio į miesto ir kultūros paveldo objekto teritorijas, paprastojo remonto darbams, kai keičiama pastato išvaizda, jų atlikimo metu ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą yra privalomas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Statytoja R. P. privalomo statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento tokiems darbams atlikti neturėjo, todėl 2021 m. lapkričio 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas. 2021 m. lapkričio 24 d. surašytas privalomasis nurodymas iki 2022 m. gegužės 24 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytą neypatingojo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pietiniame fasade prie butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio priestato pastatytą balkoną, dėl kurio surašytas 2021 m. lapkričio 23 d. savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę. Vėlesniais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimais R. P. terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d. (nesuformuota bylos apyraše, 2023 m. lapkričio 22 d. DOK-26539). 2021 m. lapkričio 24 d. privalomojo nurodymo vykdymas perduotas antstolei G. Mankevičienei (1 failas, e. b. l. 41-42).
Faktinai naudojamos sklypo dalies nustatymo plane pažymėtas R. P. naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas – 403 m² (2 failas, e. b. l. 73-74).
Byloje ginčas kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei R. P., atsakovams B. D., J. D., L. D., tretiesiems asmenims E. M., A. J., O. V. ir E. V. nuosavybės teise priklauso butai, esantys daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Taip pat visiems butų savininkams, išskyrus E. M., bei Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini).
Ieškovė savavališkai, neturėdama privalomo statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento ant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, prie jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), priestato galimai 2017 m. pastatė ginčo balkoną (terasą). 2021 m. ieškovė tame pačiame žemės sklype, vietoje buvusių dviejų garažų, pastatė garažą su pagalbinėmis patalpomis, dėl kurio jokių pažeidimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nenustatė. Atsakovų iniciatyva ieškovės vykdomų statybos darbų teisėtumo įvertinimą atlikusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, kad ginčo balkonas yra pastatytas savavališkai, todėl 2021 m. lapkričio 23 d. surašė savavališkos statybos aktą. 2021 m. lapkričio 24 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytą neypatingojo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pietiniame fasade prie butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio priestato pastatytą balkoną, dėl kurio surašytas 2021 m. lapkričio 23 d. savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo vykdymas perduotas antstolei.
Ieškovė, siekdama įteisinti savavališką balkono statybą kreipėsi į projektavimo įmonę „Arka“, kuri parengė atitinkamą detaliojo plano sprendinių koregavimo, tikslinant statinių statybos ribas ir zonas žemės sklype (duomenys neskelbtini), projektą. Pagal šį projektą numatomas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas, kurio metu daugiabučio namo pirmajame aukšte esančiam butui Nr. (duomenys neskelbtini), įrengiamas balkonas/terasa. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalį detalusis planas koreguojamas tik šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija. Projekto viešinimo procedūras atlikusi Telšių rajono savivaldybės administracija informavo projektavimo įmonę „Arka“ apie tai, kad detaliojo plano koregavimo sprendiniai Teritorijų planavimo komisijai bus teikiami svarstyti tik gavus visus žemės sklypo valdytojų ir naudotojų pritarimus. Taigi, norėdama koreguoti detaliojo plano sprendinius ir realiai įteisinti savavališkai pastatytą balkoną ieškovė turi gauti visų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojų bei naudotojų sutikimus, arba teismo sprendimą, leidžiantį koreguoti detaliojo plano sprendinius be šių asmenų sutikimo.
Pagal viešai skelbiamą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos informaciją, butų ar kitų patalpų savininkai, net jei jie nėra sudarę žemės sklypo, kuriame stovi daugiabutis namas, nuomos ar pirkimo sutarčių, yra laikomi žemės sklypo naudotojais ir, koreguojant detalųjį planą pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalį, iš jų taip pat privalu gauti pritarimą raštu. Nagrinėjamu atveju, ieškovė turėtų gauti atsakovų B. D., J. D., L. D., trečiųjų asmenų E. M., A. J., O. V., E. V., Lietuvos Respublikos sutikimus dėl detaliojo plano korekcijos.
Atsakovai B. D., J. D., L. D. dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo nesutinka, atsikirtimus į ieškinio reikalavimus, grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio pagrindu. Šios teisės normos 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kiekvieno bendraturčio pareiga – visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-08 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012). Pažymėtina, kad kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus.
Atsakovai nurodo, kad nesutinka duoti sutikimų, nes, pastačius ginčo balkoną (terasą) yra apribojamos jų teisės naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio konkreti naudojimosi tvarka nei bendraturčių sutarimu, nei teismo sprendimu nėra nustatyta ir visi bendraturčiai turi teisę naudoti sklypu bendrai. Pagal teismų praktiką bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Teismo vertinimu, atsakovų atsisakymas duoti sutikimus yra pagrįstas. Iš šalių, trečiųjų asmenų A. J., E. V. paaiškinimų matyti, kad visas žemės sklypas turėtų būti naudojamas bendrai, iki balkono pastatymo jo vietoje buvo praėjimas aplink namą nuėjimui prie šalia esančio (duomenys neskelbtini) ežero. Iš byloje esančių ginčo balkono fotonuotraukų ir įvykio vietos apžiūros metu (2024 m. vasario 19 d. teismo posėdis) nustatyta, kad ginčo balkonas pastatytas ant medinių stulpų ir betoninių polinių pamatų, savo konstrukcija užima maždaug 9 m² žemės sklypo plotą ( balkonas 2,9 m ilgio, 2,79 m pločio) palei namo sieną ir to balkonu užimto žemės ploto nėra galimybės bendraturčiams naudoti pagal paskirtį. Fotonuotraukose užfiksuota, jog balkono mediniai stulpai yra tokio aukščio, kad tarp jų vidutinio ūgio žmogus gali praeiti tik susilenkęs, palindęs po balkonu. Nors užimto žemės sklypo plotas 9 m² nėra itin didelis palyginus su viso žemės sklypo plotu – 12,39 aro, tačiau faktinė balkono buvimo vieta, jo išdėstymas, greta užsodinti augalai, naujai pastatytas ieškovės garažas visumoje lemia tai, kad dėl balkono pastatymo yra faktiškai apribota atsakovų galimybė netrukdomai naudotis žemės sklypu. Tai, jog, užstačius balkoną, buvo faktiškai panaikintas praėjimas aplink namą, itin aktualu atsakovei B. D., kuri dėl sveikatos būklės sunkiai vaikšto (tik su pagalbinių priemonių pagalba ir tuo teismas įsitikino įvykio vietos apžiūros metu, kuomet jos namuose buvo išklausyti šios atsakovės paaiškinimai). Tai, jog atsakovai kelerius metus nuo ginčo balkono pastatymo ieškovei nekėlė pretenzijų, nereiškia, jog šiuo metu ieškovei realiai siekiant įteisinti savavališką statybą, jie nebeturi galimybės ginti savo teisių ir nesutikti su esama situacija. Kaip minėta, žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, visų bendraturčių teisės naudotis sklypu yra lygios, tačiau iš atsakovų pateikto S. Š. sudaryto žemės sklypo plano matyti, kad dėl pastatyto balkono, užsodintų augalų ir naujai pastatyto garažo, ieškovė faktiškai naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, nei jai nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis. Liudytoju apklaustas S. Š. pripažino, kad žemės sklypo planą rengė tiksliai neįsigilinęs į situaciją, jis plane tiesiog užfiksavo koks plotas sudaro atsakovo J. D. jam matavimų metu nurodytą ieškovės naudojamą plotą. Įvykio vietos apžiūros metu ieškovė pati parodė jos naudojamo žemės sklypo dalies ribas, kurios iš esmės neprieštarauja pateiktam žemės sklypo planui, todėl spręsti, kad S. Š. paruoštas planas neatitinka faktinės situacijos, nėra pagrindo. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovei nuosavybės teise priklauso 338/1239 dalys žemės sklypo, kas sudaro 3,38 aro, o pagal faktinę situaciją ir S. Š. parengtą faktinai naudojamos sklypo dalies nustatymo planą, ieškovė naudojasi 4,83 aro bendro žemės sklypo. Toks ieškovės elgesys pažeidžia kitų bendraturčių interesus, o įteisinus balkoną iš viso nebūtų sureguliuota teisinė situacija ir tarp bendraturčių kiltų tik dar daugiau naujų ginčų dėl žemės sklypo naudojimo. Be to, balkono užstatymas pažeidžia žemės sklypo bendrasavininkų interesus ir dėl to, kad keičia žemės sklypo užstatymo intensyvumą ir tankį, nes pagal detaliojo plano aiškinamąjį raštą esamas bendras žemės sklypo užstatymo tankis nuo esamo 24 proc. kyla iki 30 proc., kas taip pat apriboja bendrasavininkių teises naudotis sklypu bendrai.
Spręsdamas dėl atsakovų nesutikimo pagrįstumo, teismas taip pat turi įvertinti ir tai, ar atsakovų atsisakymas duoti sutikimus yra proporcingas, pagrįstas ir neriboja ieškovės teisių labiau nei būtina. Šiuo atveju ieškovės pastatytas balkonas yra paprastiesiems remonto darbams priskiriamas statinys, jo įrengimo sąmata nėra didelė (754,38 Eur) (1 failas, e. b. l. 28), ieškovė ir be balkono gali tinkamai pagal paskirtį naudotis savo butu Nr. (duomenys neskelbtini), balkonas pastatytas savavališkai, jo pastatymas sukuria prielaidas kilti tolimesniems ginčams dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, todėl laikytina, kad atsakovų nesutikimas yra proporcingas ir neriboja ieškovės teisių labiau nei būtina.
Be to, ieškovė šiuo metu nėra gavusi ne tik atsakovų, tačiau ir kitų žemės sklypo valdytojų sutikimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. tokius sutikimus davė ir jų vėliau neatšaukė E. M. bei O. V. Tretieji asmenys E. V., Lietuvos Respublika sutikimų nėra davę, tačiau iš esmės tam neprieštarauja. Trečiojo asmens A. J. pozicija bylos nagrinėjimo metu nuolat kito. Kartu su ieškiniu pateiktame 2022 m. rašte (analogiškame E. M. ir O. V. raštams) A. J. dėl balkono pastatymo neprieštaravo. 2023 m. sausio 16 d. rašte A. J. nurodė, kad dėl balkono pastatymo nesutinka. Dėl to, teismas 2023 m. lapkričio 20 d. parengiamajame teismo posėdyje siūlė ieškovei keisti A. J. procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovo, tačiau ieškovė su tuo nesutiko, o sekančiame teismo posėdyje pateikė 2023 m. gegužės 29 d. A. J. sutikimą. Vėliau, t. y. 2024 m. sausio 22 d. rašte ir 2024 m. vasario 5 d. teismo posėdyje A. J. nurodė, kad dėl balkono pastatymo prieštarauja ir tai yra galutinė jo pozicija. Pasikeitus šioms aplinkybėms, ieškovė ir jos atstovė svarstė keisti A. J. procesinę padėtį, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos tokio prašymo nereiškė. Taigi, šio teismo sprendimo priėmimo metu, ieškovei yra reikalingi ne tik atsakovų, be kurių sutikimo ji prašo leisti koreguoti detaliojo plano sprendinius, sutikimai, tačiau ir trečiųjų asmenų A. J. (kategoriškai nesutinka), E. V., Lietuvos Respublikos sutikimai (iš esmės neprieštarauja) ir tai taip pat lemia, jog priimtas sprendimas (ieškinio tenkinimo atveju) nesukurtų teisinių pasekmių, nes be minėtų trečiųjų asmenų sutikimų detalusis planas, net ir esant teismo sprendimui, negalėtų būti koreguojamas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalies nuostatą.
Visuma šių aplinkybių lemia, kad detaliojo plano sprendinių korekcija be atsakovų sutikimo nėra galima. Nustačius, kad detaliojo plano korekcija, tikslinant statinių statybos ribas ir zonas žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažeistų žemės sklypo bendrasavininkų teises ir interesus, nesant ne tik atsakovų bet ir trečiųjų asmenų A. J., E. V., Lietuvos Respublikos sutikimų, ieškinys atmestinas ir neleistina ieškovei be atsakovų J. D., B. D. ir L. D. sutikimo koreguoti detalųjį planą.
Atsakovų atstovas, grįsdamas atsikirtimus į ieškinį taip pat kėlė klausimus dėl paties detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės normoms, tam tikrų procedūrų išlaikymo, tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju, tai nėra susiję su ginčo esme ir šių argumentų teismas plačiau neanalizuoja. Spręsti dėl detaliojo plano atitikimo viešosios teisės reikalavimams šiuo atveju yra kitų valstybės institucijų kompetencijų ribose, ką nurodė ir Telšių rajono savivaldybės administracija 2023 m. vasario 3 d. rašte, informuodama ieškovę, kad detalusis planas bus koreguojamas planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu, jeigu tai nepažeis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių. Teismas šiuo atveju, patikrino tik tai, dėl kokių priežasčių bendraturčiai nesutinka su pateiktu detaliojo plano korekcijos projektiniu pasiūlymu ir kuris iš bendraturčių (ieškovė ar atsakovai) pažeidžia interesų derinimo principą, o projekto atitiktį viešosios teisės normoms tolimesniame jo tvirtinimo etape turėtų vertinti tam įgaliojimus pagal Teritorijų planavimo įstatymą turinčios institucijos.
Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai bendrai patyrė 1480 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (3 failas, e. b. l. 67-74), kas, įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, laikytina pagrįsta suma, neviršijančia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Dėl to iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis priteistinos 1480 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. P. 1480 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis B. D., J. D., L. D..
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0185/23/00158 sustabdymą.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.