- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2YT-697-1069/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00129-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kintai“
- Suinteresuotas asmuo
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir akcinė bendrovė, „Šilutės baldai“
- Advokatai
- Rimvidas Valančius
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kintai“ atstovui advokatui Rimvidui Valančiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kintai“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys Šilutės rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir akcinė bendrovė „Šilutės baldai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Kintai“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį 2021-04-27 patikslinusi, prašo teismo nustatyti, kad pareiškėja nuo 2005-09-14 valdo inžinerinį statinį – krantinę (1980 m., statybos, kurios registro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 58 m.) su sudėtine dalimi – aikštele (kurios plotas 917 kv. m.) arba nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į inžinerinį statinį - krantinę, 1980 m. statybos, kurios registro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 58 m. su sudėtine dalimi - aikštele, kurios plotas 917 kv. m.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2005-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja iš AB „Šilutės baldai“ nupirko nekilnojamąjį turtą (pastatą, buitines patalpas, medienos džiovyklą, gamybos cechą, transformatorinę, sandėlius, automobilių remonto dirbtuves, dirbtuves, gamybinius pastatus, kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, cisternas (24 vnt.), vandens bokštą, (su krano bėgiais). Visi pastatai buvo nupirkti kaip vienu adresu esantys pastatai, už juo buvo apmokėta 2005-09-09 išrašyta PVM sąskaita – faktūra B030 Nr. 1100006563. Tačiau pareiškėja taip pat nupirko tuo laiku neregistruotinas inžinerinis statinys – Šyšos krantinę (pardavėjo inventorinis Nr. Š00154,) už kurią krantinę buvo sumokėta 39 573 Lt. Kadangi krantinė tuo metu buvo neregistruotinas statinys, ji nebuvo įtraukta į 2005-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šį statinį pareiškėja įgijo teisėtai. Pareiškėja krantine pradėjo naudotis, ją tvarkyti ir prižiūrėti iš karto po to kai įsigijo pastatus ir buvo pasirašytas pastatų perdavimo-priėmimo aktas (t. y. nuo 2005-09-14). Šią krantinę pareiškėja valdo, ją prižiūri iki šiol, krantinė yra įtraukta į pareiškėjo ilgalaikio materialaus turto balansą. Taigi krantinę pareiškėja įgijo sąžiningai, bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo ne mažiau kaip dešimt metų. Civiliniame kodekse nėra apribojimų, įgyti nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą. Nors ši krantinė nebuvo įtraukta į pastatų pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau už ją faktiškai buvo sumokėta, be to, ji daugiau nei dešimt metų naudota pareiškėjo, kaip teisėto valdytojo. Šis faktas buvo išviešintas perkant krantinę, ją valdant atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų. Minėta krantinė gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Ji nepriklauso nei savivaldybei, nei valstybei. Ji nėra registruota kito asmens ar asmenų vardu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius atsiliepime nurodė, kad neturi suinteresuotumo dėl pareiškėjos nurodomo statinio, todėl prašo teismo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.
4. Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog pareiškėja ginčo objektą būtų įgijusi, t. y. krantinės nėra notariškai patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje, o sąskaita – faktūra neįrodo, kad krantinė buvo nupirkta ir už ją sumokėti pinigai. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės bei pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja yra įgijusi nuosavybės teisę į kitus pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus daiktus, tačiau ne į krantinę, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja taip pat yra įgijusi ir ginčo objektą – krantinę. Aplinkybė, kad pareiškėja manė, jog kartu su kitais daiktais įgijo ir krantinę, nėra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja krantinę įgijo. Nepagrįsti teiginiai, kad krantinė tuo metu buvo neregistruojamas statinys, todėl nebuvo įtraukta į pirkimo-pardavimo sutartį. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Be to, svarbu nustatyti, ar ginčo objektas nėra valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą pareiškėjui įgyti pagal įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl sąžiningo turto valdymo turėtų būti nesvarstytini. Savivaldybės administracijoje nėra jokių duomenų apie krantinės statybą. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių duomenų apie krantinės kilmę, kas yra turto statytojas ir pan.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad nėra įrodymų, jog krantinė priklausė AB „Šilutės baldai“. Taip pat atsižvelgiant į krantinės statybos metus (1980 m.) galima spręsti, kad krantinė galėjo būti pastatyta kaip valstybės nuosavybės teisės objektas. Nėra pagrindų pripažinti esant būtinas sąlygas pareiškėjui įgyti krantinę įgyjamosios senaties pagrindu, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo taip pat turėtų būti atmestas.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas atsiliepime prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių krantinės statybos laiką, išskyrus tik tai, kad užfiksuoti statybos metai, padarant įrašą kadastro byloje, tačiau kokiu pagrindu įrašyta ši data fiksuojant kadastro duomenis, paaiškinimo ir įrodymų nepateikta. Byloje nepateiktas Nekilnojamojo turto registro sprendimas, įrodantis, kad pareiškėjos prašymas dėl krantinės įregistravimo buvo atmestas. Pareiškėja nurodo, kad ginčo objekto neįsigijo, nes jis nebuvo įtrauktas į pirkimo-pardavimo sutartį, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ginčo daiktas nebuvo registruotas, todėl nebuvo sandorio dalyku. Tikėtina, kad krantinė, kaip statinys tuo metu galėjo būti registruojama, o ne kaip teigia pareiškėja, kad toks statinys, kaip krantinė, buvo neregistruotina. Be to, krantinės įvardinamos kaip naudotinos miestų reikmėms, tad keltinas klausimas ar nurodyta krantinė nėra Šilutės miesto nuosavybės objektas. Pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ir to, ar pati AB „Šilutės baldai“ buvo teisėta krantinės savininkė, byloje nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys kad krantinę AB „Šilutės baldai“ statė savo lėšomis ir šia krantine, kuri buvo ne jų, bet šalia jiems priklausančio sklypo, ir kokiu pagrindu ja naudojosi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad AB „Šilutės baldai“ turėjo teisę šią krantinę parduoti, matyt, todėl ir pirkimo-pardavimo sandorio metu į pirkimo-pardavimo sutartį krantinė su minimu priklausiniu – aikštele, nebuvo įtraukta. Jeigu AB „Šilutės baldai“ teisėtai ir pagrįstai valdė ir turėjo tikslą parduoti krantinę, visų pirma, turėjo ją įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka, ką patvirtina ir notaro sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje šios krantinės pardavimo ir įgijimo faktas neįregistruotas. Parduoti buvo tik tie statiniai, kurie priklausė AB „Šilutės baldai“ ir buvo priklausančiame žemės sklype, adresu adresas (duomenys neskelbtini), o minima krantinė yra už šio sklypo ribos, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, jeigu pareiškėja, siekia įrodyti pareikštą reikalavimą, kad turtą įgijo už jį sumokėdama sutartą kainą, privalo įrodyti ne tik faktą, kad AB ,,Šilutės baldai“ pardavė krantinę, bet ir tai, kad ši bendrovė, kaip statinio skirto naudoti vykdytai veiklai, šį teisėtai sukūrė, valdė jį nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvęs turto savininkas.
7. Suinteresuotas asmuo AB „Šilutės baldai“ atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad neturi duomenų apie nurodytos krantinės statybos aplinkybes, taip pat neturi dokumentų, galinčių patvirtinti minėtos krantinės įsigijimo ar nuosavybės teisės perleidimo AB „Šilutės baldams“ faktą. Pažymi, kad neturi jokio suinteresuotumo dėl pareiškėjos nurodomo statinio – krantinės ir prašo pareiškimą vertinti byloje esančius duomenis bei sprendimą priimti teismo nuožiūra,
8. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ir AB „Šilutės baldai“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus nagrinėti bylą teismo posėdyje jų atstovams nedalyvaujant.
9. Pranešimas apie UAB „Kintai“ pareiškimo dėl įgijimo pagal įgyjamąją senatį nagrinėjimo 2021-03-18 paskelbtas specialiame tinklapyje (CPK 532 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
10. Nustatyta, kad UAB „Kintai“ 2005-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimi (notaro registro Nr. 2SD-7315) iš AB „Šilutės baldai“ nupirko visą eilę nekilnojamojo turto objektų esančių, adresu (duomenys neskelbtini) (t. y.: pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimame lU2p, gamybines patalpas 3-1; 3-2, (pažymėjimas plane 3-1), turinčias 991,27 kv. m. bendro ploto; buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 2H2p, turinčias 798,60 kv. m. bendro ploto; medienos džiovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 3P1p, 2280,44 kv. m. bendro ploto; gamybos cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 4Plp, turintį 1140,02 kv. m. bendro ploto; transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 5Plp, turinčią 62,24 kv. m. bendro ploto; sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 6Flg, turintį 692,26 kv. m. bendro ploto; sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 7Flg, turintį 949,50 kv. m. bendro ploto; sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 8F1 p, turintį 323,46 kv. m. bendro ploto; sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). plane žymimą 9Flp, turintį 108,46 kv. m. bendro ploto; sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą l0Flp, turintį 897,07 kv. m. bendro ploto; automobilių remonto dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 11P1p, turinčias 502,04 kv. m. bendro ploto; dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 12Plp turinčias 513,99 kv. m. bendro ploto; gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 14P1b, turintį 872,05 kv. m. bendro ploto; gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 15P1p, turintį 1627.06 kv. m. bendro ploto; garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 16Glp, turintį 866.20 kv. m. bendro ploto; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 17Glp, turintį 182.40 kv. m. bendro ploto; sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 18F3p, turintį 648.03 kv. m. bendro ploto; kiemo statinius (tvora, kiemo aikštelė, cisternas (24 vnt.), vandens bokštą, krano bėgiai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),.
11. Kaip nurodyta 2005-09-14 pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamas turtas AB „Šilutės baldai“ prisausė pagal 1997-03-28 mero potvarkį Nr. 246; 1996-05-14 potvarkį Nr. 334; 1995-05-30 potvarkį Nr. 40; taip pat pagal 2005-08-26 VĮ Registrų centras išduotas pažymas Nr.: 44-835709, 44-835811 bei pažymėjimus Nr.: 50/160128, 50/128538 (sutarties punktas 2). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas už bendrą 1 200 000 Lt (sutarties punktas 3).
12. Be to, kadangi parduotas nekilnojamasis turtas buvo žemės sklype, kuris AB „Šilutės baldai“ buvo numojamas 1998-09-10 nuomos sutarties pagrindu (nuo 1998-09-15 iki 2097-09-15), pirkėjui UAB „Kintai“ perėjo nuomos teisė ir visos nuomininko teisės ir pareigos (sutarties punktai 11, 11.1.; 12.2.).
13. Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad minėtos sutarties pagrindu 2005-09-19 AB „Šilutės baldai“ išrašė, o UAB „Kintai“ apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą serija B030 Nr. 1100006563, kurios suma 1 200 000 Lt.
14. Tačiau tarp minėtoje sąskaitoje tarp išvardintų objektų, skirtingai nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nurodyta ir Šyšos krantinė (Inv. Nr. Š00154), įkainota 39 573 Lt.
15. Pagal UAB „Kintai“ užsakymą 2020-10-21 buvo suformuota nekilnojamojo daikto (Šyšos krantinės) kadastro duomenų byla. Tačiau kaip matyti VĮ Registrų centras 2021-03-29 sprendimu Nr. SPR-4595(14.4E) atsisakė registruoti Šyšos krantinės duomenis Nekilnojamojo turto registre, kadangi tvarkytojui nebuvo pateikti duomenys patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių (nuosavybės teisių) atsiradimą.
16. Pareiškėja UAB „Kintai“ tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, kad Šyšos krantinė 2005-09-14 pirkimo-pardavimo sutartie sudarymo metu buvo neregistruotinas statinys, ji liko įtraukta į minėtą, sutartį. Tačiau už Šyšos krantinę buvo sumokėta, pareiškėja ją nupirko, prižiūri ir naudoja. Todėl pareiškėja prašo teismo nustatyti, kad pareiškėja valdo inžinerinį statinį – krantinę (1980 m., statybos, kurios registro Nr. 44/1390783 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 58 m.) su sudėtine dalimi – aikštele (kurios plotas 917 kv. m.) arba nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į inžinerinį statinį – krantinę su sudėtine dalimi – aikštele.
17. Taigi šiuo atveju pareiškimas dėl Šyšos krantinės su aikštele valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, grindžiamas tuo, kad pareiškėja nuosavybės teisę šį nekilnojamąjį turtą įgijo 2005-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su AB „Šilutės baldai“ pagrindu, o taip pat prašoma teismo nustatyti nuosavybės teises į krantinę su aikštele įgijimą įgyjamosios senaties pagrindu. Todėl teismas atskirai pasisako dėl kiekvieno iš paminėtų pareiškimo pagrindų.
Dėl valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo
18. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
19. Valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-155/2010).
20. Daiktas gali būti įgyjamas pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Tačiau jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio l punktas). Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą, savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas objektas negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu, ir nuosavybės teisė į tokį objektą CK 4.47 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Pagal CK 4.23 straipsnio 2 dalį, teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Nuosavybės teisę pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo.
21. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima tikėtinai spręsti, jog suinteresuotas asmuo AB „Šilutės baldai“, notarine tvarka 2005-09-14 sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini), esančio nekilojamojo turto objektų, turėjo nuosavybės teises ir į greta šių objektų ((duomenys neskelbtini)) esančią krantinę (kurios ilgis 58 m) bei jos dalį – aikštelę (esančią 917 kv.) ploto. Be to, teismas sprendžia, pareiškėjos pareiškimu siekiamas įvirtinti faktas neatitinka ir šios – nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka – valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikalingos sąlygos.
22. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos siekiamas įgyti nekilnojamojo turto objektas Šyšos krantinės su aikštele nėra ir niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kita vertus, kaip matyti iš pačios pareiškėjos užsakymu 2021-10-21 suformuotos kadastrinių matavimų bylos, Šyšos krantinės statybos pradžia – 1980 m. Tačiau nei pati pareiškėja, nei suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukta AB „Šilutės baldai“ nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti bent tikėtiną prielaidą apie krantinės su aikštele statybos (rekonstrukcijos) teisėtumą ir (ar) konstatuoti, kad šis nekilnojamojo turto vienetas yra sukurtas nesavavališkai.
23. Teismo posėdžio metu pareiškėjos ir suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovai nurodė, kad ginčo krantinė yra valstybės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kurį pareiškėja naudoja valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. Šiuo atveju pareiškėjos akcentuojamos aplinkybės, kad 2005-09-14 sutarties sudarymo metu krantinė buvo neregistruotinas statinys ir dėl šios priežasties neįtraukta į sutartimi perleistų objektų sąrašą, tačiau įrašyta (išskirta) PVM sąskaitoje faktūroje ir už ją sumokėta, teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad šis nekilnojamojo turto vienetas neabejotinai galėjo būti civilinės apyvartos ir (ar) privačios nuosavybės teisės objektu. Suinteresuotas asmuo AB „Šilutės baldai“ kartu su atsiliepimu teismui nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė duomenų nei apie ginčo krantinės įgijimo / sukūrimo, nei apie jos perleidimo UAB „Kintai“ aplinkybes. Suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos užklausos pagrindu, Klaipėdos regioninis valstybės archyvas pateikė 1995-05-30 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 40, 1996-05-14 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 334 bei 1997-03-28 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 246, kuriais buvo išduoti leidimai dėl statinių registracijos pagal jų priedus. Minėtuose prieduose įvardinti įvairūs nekilnojamojo turto objektai (sporto kompleksas, gamybos cechai, sandėliai, transformatorinės, dirbtuvės, ir kt.), tačiau kaip leidžia nustatyti minėto potvarkio priedai, ginčo krantinė nebuvo įtraukta į registruotinų objektų. Taigi byloje nėra duomenų leidžiančių bent tikėtinai spręsti, kad AB „Šilutės baldai“ turėjo nuosavybės teisę ir Šyšos krantinę (kurios ilgis 58 m) bei jos dalį – aikštelę (esančią 917 kv. ploto).
24. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; kt.).
25. Šiuo atveju teismas, įvertinęs bylos medžiagą visumą, konstatuoja, kad jog pareiškėjos pareiškimu siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikalingų sąlygų (pareiškėjos nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nėra dingę ir pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu), todėl šiuo pagrindu pareiškimas atmestinas.
Dėl įgyjamosios senaties sąlygų taikymo sąlygų
26. Spręsdamas dėl kito reikalavimo – nustatyti, kad pareiškėja krantinę su aikštele nuosavybės teise valdo įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 – 4.71 straipsniai), teismas pripažįsta, kad pareiškėjos pozicija šioje vietoje yra prieštaringa. Pareiškėja įrodinėjo, kad ginčo krantinę ji nupirko 2005-09-14 iš AB „Šilutės baldai“, ką, anot pareiškėjos, patvirtina šios krantinės nurodymas ir įkainojimas 2005-09-19 PVM sąskaitoje faktūroje (39 573 Lt), kurią apmokėjusi pareiškėja krantinę įtraukė į įmonės ilgalaikio turto apskaitą.
27. Tačiau aktualioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, jų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021 ir jos 31 punktą).
28. Taigi šiuo atveju pareiškėja įrodinėjo, kad tapo teisėta krantinės valdytoja pirkimo-pardavimo sutarties su prieš tai buvusia savininke (AB „Šilutės baldai“) pagrindu, o tai atitinka CK 4.47 straipsnio 1 punkte nustatytą nuosavybės teisės įgijimo pagrindą (t. y., nuosavybės teisės įgijimas pagal sandorius).
29. Be to, nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018 ir jos 23 punktą). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešąją nuosavybę pertvarkyti į privačią (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartį civilinėje Nr. 3K-7-67/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018 ir jos 29 punktą).
31. Kai jau minėta nei pareiškėja UAB „Kintai“, nei suinteresuotu asmeniu dalyvaujanti AB „Šilutės baldai“ nepateikė jokių duomenų leidžiančių spręsti apie ginčo krantinės kilmę, jos pastatymo tikslą (pradinę paskirtį), tam panaudotus finansavimo šaltinius ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai). AB „Šilutės baldai“ 2021-06-21 atsiliepime nurodė, kad tokių duomenų įmonė neturi. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija, atlikusi užklausą Klaipėdos regioniniam valstybės archyvui, teikė Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkius (Nr. 40, 334, 246) su priedais, kurie Šilutės rajono savivaldybės administracijos vertinimu, patvirtina, jog krantinės nebuvo tarp AB „Šilutės baldai“ nuosavybės teise valdytų nekilnojamojo turto objektų.
32. Taigi šiuo atveju byloje nepateikta ir teismas nenustatė duomenų, kurių pagrindu būtų galima tikėtinai spręsti, kad 1980 m. statybos ginčo krantinė buvo pagal įstatymus perleista privataus asmens (pavyzdžiui, AB „Šilutės baldai“) nuosavybėn. Taigi teismas nenustatė pagrindo šios krantinės vertinti kitaip nei, kaip priklausančios valstybės ar savivaldybės nuosavybei ir konstatuoti, kad ši nuosavybė pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį negali būti pripažinta pareiškėjos įgijus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo, todėl pareiškimas ir šiuo pagrindu atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.