Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 929,17 Eur skolą, kurią sudaro 939,12 Eur negrąžintas kreditas, 689,81 Eur palūkanos, 11,01 Eur kompensacinės palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos, 84,52 Eur kompensacinės palūkanos po kreipimosi į teismą dienos, 6,71 Eur delspinigiai, 198 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44 Eur žyminio mokesčio. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2023-05-29 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 80014 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 1 000 Eur kreditą. Kadangi atsakovė įsipareigojimų nevykdė, ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, nurodydama, kad jei nebus sumokėta skola per pretenzijoje nurodytą terminą, Sutartis bus laikoma nutraukta. Atsakovė skolos per nustatytą terminą nesumokėjo, todėl 2024-02-26 Sutartis buvo nutraukta. 2024-02-27 atsakovės skola yra 1 929,17 Eur. Šią skolą sudaro: 939,12 Eur kreditas, 689,81 Eur palūkanos, 11,01 Eur kompensacinės palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos, 84,52 Eur kompensacinės palūkanos po kreipimosi į teismą dienos, 6,71 Eur delspinigiai, 198 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos.

Atsakovė atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023-05-29 ieškovė ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 80014, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas, metinė palūkanų norma 74,75 proc. Atsakovė laiku nemokėjo ieškovei įmokų pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką, todėl ieškovė siuntė atsakovei pretenzijas, reikalaudama sumokėti pradelstas įmokas, tačiau atsakovė į raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl ieškovė 2024-02-26 vienašališkai Sutartį nutraukė. Ieškovės skaičiavimais ieškinio pateikimo dieną atsakovės skola yra 1 929,17 Eur, kurią sudaro 939,12 Eur kreditas, 689,81 Eur palūkanos, 11,01 Eur kompensacinės palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos, 84,52 Eur kompensacinės palūkanos po kreipimosi į teismą dienos, 6,71 Eur delspinigiai, 198 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė skolą sumokėjo.

Dėl negrąžinto kredito

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi Sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar Sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie kredito grąžinimą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 939,12 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 689,81 Eur mokėjimo palūkanų ir nurodo, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti pelno palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, iš viso 953,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (74,75 proc. norma) sumą per visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2023-05-29 iki 2025-06-01 (mokėjimo grafiko pabaigos). Nurodo, kad prašomą priteisti palūkanų sumą sudaro 240,80 Eur pelno palūkanų suma iki Sutarties nutraukimo (2024-02-26) ir 449,01 Eur palūkanų suma (negautos pajamos) po Sutarties nutraukimo per Sutarties galiojimo laikotarpį.

Byloje nustatya, kad atsakovė pažeidė Sutartį, kadangi nustatytu terminu nemokėjo Sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko 2024-02-26 kreditorė Sutartį nutraukė. Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 74,75 proc. dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2025-06-01 (Sutarties termino pabaigos). Ieškovė, sudarydama su atsakove Sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad už paskolintus pinigus, atsakovei tinkamai vykdant Sutarties sąlygas, gaus atitinkamą mokėjimo palūkanų sumą. Sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Faktinių duomenų, kurie sudarytų prielaidas laikyti, kad ieškovė taip pat yra atsakinga dėl netinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo, byloje nėra. Taigi atsakovei tenka pareiga (sutartinė atsakomybė) atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Sutartį nutraukus 2024-02-26, ieškovė paskaičiavo 240,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki Sutarties nutraukimo dienos, ir toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Iš Sutarties sąlygų ir jo priedo – mokėjimų tvarkaraščio matyti tiek palūkanų norma (su nuolaida – 59,88 proc., be nuolaidos - 74,75 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal mokėjimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2023-05-29 iki 2025-06-01. Darytina išvada, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant Sutartį ir ši suma gali būti vertinama kaip orientacinė negautų pajamų suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (nuostolius). Tačiau teismas pažymi, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovė nuo 2024-02-27 (sekančios po sutarties nutraukimo dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2025-06-01) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 59,88 proc. (su nuolaida, tinkamai vykdant Sutartį) bei 74,75 proc. (be nuolaidos, netinkamai vykdant sutartį) metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovei priteistinos 74,75 proc. negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (po jos einančios dienos - 2024-02-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025-06-01) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto Sutarties grafike (Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-513/2021; Šiaulių apygardos teismo 2021-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-48-440/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 11,01 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo laiku neįmokėtos įmokos dalies (2023-10-02), taikant 74,75 proc. metinę palūkanų normą, iki kreipimosi į teismą dienos (2024-02-27), 6,71 Eur delspinigių už laikotarpį nuo laiku neįmokėtos įmokos dalies (2023-10-02) iki kreipimosi į teismą dienos (2024-02-27), pritaikius 0,05 proc. delspinigių normą ir 84,52 Eur kompensuojamąsias palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (939,12 Eur), pritaikius 0,05 proc. palūkanų normą, už 180 d. laikotarpį po kreipimosi į teismą dienos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 7.4 punktu bei šios sutarties specialiųjų sąlygų 1 dalimi, atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti palūkanas už laiku negrąžintą kreditą, todėl šios palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pagal jau nurodytą aukščiau kasacinio teismo praktiką pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, todėl vadovaujantis minėta teismų praktika, ieškovui priklauso iki kredito sutarties pabaigos paskaičiuotos ir atsakovo nesumokėtos pelno palūkanos, išreikštos tvirta pinigų suma kaip negautos pajamos. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo. Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1448-567/2020).

Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 180 dienų; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos. Taigi remiantis teismų praktika, esant vartojimo kredito teisiniams santykiams kredito davėjas negali reikalauti iš kredito gavėjo (vartotojo) didesnių kompensuojamųjų palūkanų ir už ilgesnį laikotarpį nei yra nustatyta VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu šalys susitaria dėl didesnio nei numatyta įstatyme kompensuojamųjų palūkanų dydžio, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e3K-3-289-1075/2018; Nr. e3K-7-4-611/2020).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatytos 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t.y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 365 d.), be to, už ne ilgesnį kaip 180 d. laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 11,01 Eur kompensuojamąsias palūkanas, kurių norma (74,75 proc.) akivaizdžiai viršija VKĮ nustatytą maksimalų netesybų dydį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės šias palūkanas atmestinas kaip nepagrįstas.

Reikalavimas priteisti iš atsakovės 84,52 Eur kompensacines palūkanas, suskaičiuotas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024-02-29) už 180 d. tenkintinas iš dalies, nes nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo priėmimo (2023-04-25) yra praėjusios ne 180 d., o 57 d., o šio sprendimo priėmimo metu nėra žinoma, ar atsakovė neatsiskaitys su ieškove anksčiau, nei per 180 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistinos 26,76 Eur kompensacinės palūkanos (939,12 Eur x 0,05 proc. x 57 d.).

Kadangi atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės netesybas (delspinigius) yra pagrįstas. Vadovaujantis aukščiau išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti 6,71 Eur delspinigius, paskaičiuotus po 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtų sumų už laikotarpį nuo 2023-10-02 iki 2024-02-27 tenkintinas.

Dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės 198 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų. Ieškovė nurodo, kad šias išlaidas turėjo Skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutarties pagrindu uždarajai akcinei bendrovei ,,SE7“ skolą išieškant ikiteismine tvarka. Ieškovės teigimu UAB „SE7“ siuntė pretenzijas, telekomunikacinėmis priemonėmis skolininkas buvo raginamas susimokėti skolą bei kitomis priemonėmis kontroliavo skolos padengimą taip patirdama darbo ir laiko sąnaudas.

Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti papildomų skolos išieškojimo mokesčių, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų atlyginimą atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 44 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį iš dalies (62,90 proc.), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 28 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš atsakovės priteistina 9,14 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. K., gim. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, naudai 939,12 Eur negrąžinto kredito, 240,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2024-02-26), 74,75 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024-02-27 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025-06-01) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto Sutarties grafike, 26,76 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6,71 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 213,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024-03-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš J. K., gim. (duomenys neskelbtini), 9,14 Eur pašto išlaidų valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.