Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvena su sugyventine, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K., būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2022 m. birželio 18 d., apie 15.00 – 15.30 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Pupinės g. 8, iki savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), kur patikrinimo metu policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,92 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Paaiškino, kad įvykio metu jis iš namų darbdavio jam duotu naudotis automobiliu Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iki parduotuvės „Iki“, esančios Vilniuje, Pupinės g. 8, nusipirkti maisto produktų. Jam kažkas paskambino, tiksliai aplinkybių neprisimena, bet maisto produktų jis nenusipirko, grįžo atgal namo ir prie namų pamatė, kad už jo automobilio stovi automobilis Mercedes. Tuomet automobilio Mercedes vairuotojas jam pasakė, kad jis įvažiavo į Mercedes automobilį, apžiūrėjęs pamatė nedideles žymes ant automobilių. Pats to nepastebėjo, mėgsta garsiai klausytis muzikos; kad jį seka kitas automobilis, taip pat nematė. Alkoholį vartojo iš vakaro, išgėrė butelį brendžio, įvykio dieną negėrė alkoholinių gėrimų, iš jo organizmo alkoholis pasišalina labai sunkiai. Suprato, kad yra neblaivus. Kodėl nusprendė vairuoti automobilį, paaiškinti negali. Tuo metu jo sugyventinei, kuri buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), pablogėjo sveikata, ji pateko į ligoninę, jis buvo nežinioje, dėl to patyrė didelį stresą ir vartojo alkoholį. Su sugyventine I. J. gyvena jos name (duomenys neskelbtini) jau maždaug (duomenys neskelbtini) metų, santykiai artimi, geri, toliau planuoja bendrą ateitį, sugyventinė gyvens Lietuvoje, į (duomenys neskelbtini) kartais išvažiuoja. Iš darbo išėjo pats, buvo gėda, intensyviai ieško kito darbo, šiandien vyks į Užimtumo tarnybą, tikisi susirasti darbą apsaugos tarnyboje. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turo, taip pat santaupų neturi; kreditų neturi. Sutinka su nustatyta automobilio Peugeot Partner verte.

Apklausta teisiamajame posėdyje galima laiduotoja I. J. paaiškino, kad su kaltinamuoju G. K. kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų, jis rūpinasi ja, o ji juo. Ji turi sveikatos problemų, turi (duomenys neskelbtini), gauna maždaug (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį (duomenys neskelbtini), dirbti negali, vairuoti automobilio taip pat negali dėl sveikatos būklės. Santykiai su G. K. yra labai artimi. Po šio įvykio kaltinamasis pasikeitė. Pats įvykis jį labai pakeitė, jis smarkiai dėl to išgyvena. Dabar kaltinamasis aktyviai ieško darbo. Dės pastangas, kad nebūtų problemų dėl kaltinamojo elgesio pavartojus alkoholį ir alkoholio vartojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Tarnybiniame pranešime vyresnysis specialistas Ž. M. nurodė, kad 2022 m. birželio 18 d., apie 15.10 val. iš VPK OVS budėtojų dalies gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis. Atvykę į vietą, pastebėjo apgadintą automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. B., ir kitą automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. K. G. K. dėl įvykio nieko paaiškinti nesugebėjo, kaltę pripažino. Paminėjo, kad vakar vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Alkotesterio pagalba pirmu pūtimu nustatytas 3,02 (galimai padaryta rašymo apsirikimo klaida, kituose bylos įrodymuose pirmu pūtimu užfiksuotas 2,92 promilių neblaivumas) promilių neblaivumas, antru pūtimu – 3,02 promilių neblaivumas. Įvykio aplinkybės filmuotos Body Cam 1901 (b. l. 8).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. birželio 18 d., 15.30 val. G. K. pirmu pūtimu nustatytas 2,92 promilių neblaivumas; 15.47 val. antru pūtimu nustatytas 3,02 promilių neblaivumas (b. l. 22-23), pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. M. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniuoju specialistu. 2022 m. birželio 18 d., apie 15.10 val., iš budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis. Atvykus į vietą, pastebėjo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prieš įvažiavimą į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, t. y. buvo jį užstatęs dešiniu priekiniu kampu, o namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme stovėjo automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinė dalis buvo nukreipta į namo kiemą, o galinė dalis į automobilį Mercedes Benz. Tarp automobilių buvo apie vieno metro atstumas. Prie automobilių stovėjo trys vyriškiai ir moteris. Jie su kolega išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie minėtų asmenų. Vienas iš vyriškių pateikė asmens dokumentą ir prisistatė V. B.; nurodė, kad jis yra automobilio Mercedes Benz vairuotojas. Antras vyriškis taip pat pateikė asmens dokumentą ir prisistatė G. K.; nurodė, kad yra automobilio Peugeot vairuotojas. Kitas vyriškis ir moteris jiems neprisistatė, tik nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) piliečiai ir jie ketino įsigyti automobilį Mercedes Benz. V. B. paaiškino, kad jam būnant Pupinės g. ir aprodant savo automobilį pirkėjams iš (duomenys neskelbtini), į jo automobilį atsitrenkė pravažiuojantis Peugeot automobilis ir nesustojęs nuvažiavo, todėl jis kartu su pirkėjais pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį ir apie įvykį pranešė policijai. Automobilio Peugeot vairuotojas G. K. apie eismo įvykį pasisakė, kad nieko ten baisaus neįvyko, taip pat nurodė, kad vakar vartojo alkoholį, t. y. gėrė degtinę. G. K. buvo akivaizdžiai neblaivus: svirduliavo, kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl jo blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu Drager ARKB 0113. Pirmu pūtimu G. K. buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas, o antru – 3,02 promilių girtumas. Įvykio aplinkybių fiksavimo metu buvo filmuota Body Cam 1901 (b. l. 30-32).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Body Cam 1901 vaizdo įrašų apžiūra – vaizdinė medžiaga iš įvykio vietos, atvykus policijos pareigūnams (b. l. 38-40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. nurodė, kad 2022 m. birželio 18 d., apie 15.00 val., adresu Vilniuje, Pupinės g. 8, stovėjimo aikštelėje pastebėjo, kad į jo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė baltos spalvos automobilis Peugeot Partner, kurio valst. Nr. nepamena, ant automobilio buvo matomas ženklinimas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu stovėjo automobilio gale, kalbėjo su klientu, kurio vardo ir pavardės nežino. Norėdamas pažiūrėti, kas įvyko, jis pasisuko ir pamatė jam iš pirmo žvilgsnio neblaivų asmenį, kuris vairavo automobilį, jam pasirodė, kad jo akys buvo tarsi apdujusios, paraudusi veido oda. Tuo metu, kai pamatė jo žvilgsnį, jis staiga pradėjo šalintis. Jis važiavo pagrindinėmis gatvėmis, kartkartėmis nusukdamas nuo kelio, važiavo pro (duomenys neskelbtini), jis vairavo agresyviai, buvo ne kartą išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, didindamas greitį bandė nutolti nuo jo, tačiau jis jo nė akimirkai nebuvo paleidęs iš akių. Jis buvo trumpam sustojęs, tačiau iš automobilio neišlipo. Apie 20 minučių sekė paskui minėtą vairuotoją, iki atvykstant policijos pareigūnams jis visą laiką buvo už jo, sustojo galimai savo kieme, tuo metu jis jam iš galo užblokavo kelią. Išlipęs iš automobilio jis atėjo iki jo, vairuotojas irgi išlipo iš automobilio (vilkėjo tamsios spalvos drabužius, asmenį galėtų atpažinti pagal veido bruožus), užrakino automobilį. Bandė su juo pasikalbėti dėl to, kad jis neblaivus ir apgadino jo automobilį, tačiau jis teigė, jog yra blaivus ir jokio automobilio neapgadino. Atvykus policijos pareigūnams, papasakojo, dėl ko kvietė policiją, jie nusprendė patikrinti jo blaivumą ir nustatė pirmu pūtimu 2,9 promilių neblaivumą, antru pūtimu po daugiau nei 15 minučių buvo nustatytas 3,2 promilių neblaivumas (b. l. 33-36).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota 2022 m. birželio 18 d. atlikta transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūra, pridėta fotolentelė (b. l. 9-16).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „A.“ (b. l. 24-25).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje – 12 770 Eur su PVM (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinio pranešimo, taip pat alkotesterio kvitų, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, liudytojų Ž. M. ir V. B. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašo duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis G. K. 2022 m. birželio 18 d., apie 15.00 – 15.30 val., vairavo automobilį Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Pupinės g. 8, iki savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), kur patikrinimo metu policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais G. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. K. paaiškino, jog jis važiavo iš namų į parduotuvę nusipirkti maisto produktų ir grįžo atgal iki namų, stipriuosius alkoholinius gėrimus vartojo vakare, alkoholis iš jo organizmo pasišalina labai sunkiai, suprato, kad yra vis dar neblaivus. Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Juolab kad alkoholio koncentracija kaltinamojo organizme tik didėjo – iš pradžių nustatytas 2,92 promilių neblaivumas, o po 17 minučių – 3,02 promilių neblaivumas. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad G. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Kaltinamajam inkriminuotame kaltinime buvo nurodyta ir tai, kad jis, vairuodamas automobilį Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovėjusį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasišalino iš įvykio vietos. Pastebėtina, kad už tokių veiksmų galimą atlikimą atsakomybė yra numatyta ne BK, bet ANK, dėl ko kaltinamajam turėtų būti priimtas procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus bei siekiant išvengti dvigubo nubaudimo situacijos, aplinkybės, kad kaltinamasis G. K. atsitrenkė į kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino, pašalintinos iš kaltinimo. Apie galimą kaltinimo patikslinimą, pašalinant iš kaltinimo aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu, kaltinamasis buvo įspėtas teisiamojo posėdžio metu.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sugyventinės I. J. atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. K. yra neteistas. Taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas); klausimas dėl galimai padarytos žala dėl sukelto eismo įvykio turi būti sprendžiamas administracinio nusižengimo byloje. Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, jis yra neteistas, byloje bei teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad kada nors jo atžvilgiu būtų pradėtas ar vykdomas ikiteisminis tyrimas, turi teisę vairuoti transporto priemones, per pastaruosius 5 metus tik vieną kartą baustas administracine tvarka dėl nešiurkštaus KET pažeidimo, paskirtą baudą nedelsiant sumokėjęs. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – brandaus amžiaus, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolat dirbantis, gyvenantis su sugyventine, byloje nėra duomenų, kad turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo, taip pat kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad G. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-976/2020, 2K-145-895/2018).

Bylos duomenimis, kaltinamojo sugyventinė I. J. yra brandaus amžiaus, neteista, per pastaruosius penkerius metus bausta administracine tvarka du kartus dėl mažareikšmių nusižengimų – važiavimo viešuoju transportu be bilieto (paskirtas baudas sumokėjusi), nedirbanti dėl sveikatos būklės, (duomenys neskelbtini) metų gyvenanti su kaltinamuoju, ją su kaltinamuoju sieja labai artimas, ilgalaikis ryšys, nagrinėjamo įvykio metu buvo trumpam išvykusi iš Lietuvos, todėl darytina išvada, kad I. J. gali įtakoti kaltinamojo sprendimus, veiksmus (elgesį) bei gyvenimo būdą. Teismo vertinimu, I. J. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ryšį su kaltinamuoju sudaro teismui pagrindo spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigimą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis G. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą I. J., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis G. K., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas sunkus – 2,92 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes, taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis iki šiol neteistas, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus baustas vieną kartą už nepavojingą KET pažeidimą, paskirtą baudą nedelsiant sumokėjęs, už automobilio vairavimą esant neblaiviam nebaustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 8 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. K. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas darbdavio jam duotą naudotis, UAB „A.“ priklausantį automobilį Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 12 770 Eur su PVM. Transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, kuri priklauso ne kaltinamajam, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotinos minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

Įvertinus kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pakankamai didelį pavojingumą (vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus – 2,92 promilių neblaivumas, mieste, soduose, kuriuose yra daug nuolat gyvenančių asmenų, savaitgalį, dienos metu, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams bei jų turto saugumui), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (neteistas, baustas tik vieną kartą už nešiurkštų KET pažeidimą, už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam nebaustas, nagrinėjamas įvykis atsitiktinis, brandaus amžiaus, nuolat dirbantis, turintis sugyventinę, kuri turi (duomenys neskelbtini), jai reikalinga pagalba, kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos), jo turtinę padėtį (dėl nagrinėjamo įvykio pats išėjo iš darbo, dabar intensyviai ieško kito darbo, anksčiau gaudavo maždaug (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestį, kito turto, santaupų neturi, sugyventinė gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur išmoką), ir vadovaujantis proporcingumo, teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindo iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti dalį automobilio vertės, kurios suma sudaro apie 1/3 dalį šio automobilio vertės, t. y. konfiskuotina 4 000 Eur suma.

BK 74 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti dalimis tam tikram laikotarpiui iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-379-658/2020, 1A-102-919/2020, 1A-776-478/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-1076/2021).

Atsižvelgiant į šį teismų praktikos išaiškinimą, teismas sprendžia, jog nėra galimybės išdėstyti iš kaltinamojo išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos (4 000 Eur) mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį kaltinamasis G. K. privalėtų sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Dėl kitų klausimų

G. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. K. atėmimą; be to, jam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų, proceso išlaidų byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius duomenis kaltinamajam galimai nėra pradėta administracinė teisena dėl galimo eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos (įvykio ROIK (duomenys neskelbtini)), nors byloje yra duomenų apie šias aplinkybes, todėl teismo nuosprendis išsiųstinas žiniai ir Vilniaus aps. VPK spręsti klausimui dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo G. K. dėl 2022 m. birželio 18 d., apie 15.04 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Pupinės g. 8, galimo eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą G. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 8 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

G. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 8 d.

Išaiškinti G. K., kad automobilio vertės dalį atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: 1) LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); 2) LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; 3) LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; 4) LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); 5) LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; 6) LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas; 7) LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas” (būtina nurodyti procesinio dokumento (nuosprendžio, nutarimo), kuriuo paskirtas turto konfiskavimas numerį). Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti G. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Teismo nuosprendžio nuorašą išsiųsti Vilniaus aps. VPK žiniai spręsti klausimui dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo G. K. dėl 2022 m. birželio 18 d., apie 15.04 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Pupinės g. 8, galimo eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos (įvykio ROIK (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.