- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-987-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30351-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. N.
- Skolininkas
- S. N.
- Kreditorius
- A. K.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – skolininkas S. N., išieškotojas – A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis A. B. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė spręsti klausimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui S. N. už teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1 punkto nevykdymą. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7746-967/2015 (toliau – ir Sprendimas) pagrindu 2016 m. gegužės 5 d. išduotame vykdomajame rašte numatyto 1 punkto – įsipareigojimo ir teisės paimti dukrą F. M. N. iš ugdymo įstaigos arba dukros gyvenamosios vietos ir sekmadienį laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. pristatyti dukrą į jos gyvenamąją vietą arba kitą šalių suderintą vietą. Paaiškino, kad 2017 m. liepos 5 d. buvo priimtas išieškotojos A. K. pareiškimas dėl S. N. pakartotinio bendravimo tvarkos 1 punkto nevykdymo, kuriame nurodoma, kad dukra nebuvo laiku pristatyta į namus. Pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 20 d. civilinėje byloje Nr. 2S-2427-262/2016 S. N. buvo paskirta bauda už analogišką sprendimo nevykdymą.Suinteresuotas asmuo S. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su antstolio pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Paaiškino, kad sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 9 punktas nėra siejamas su kitais bendravimo tvarkos punktais, išskirtos valstybinių ir asmeninių švenčių dienos, kurias „šalys pasidalina po lygiai“. Šiame punkte, skirtingai nei pirmajame, antrajame ir trečiajame punkte, nėra nurodoma tėvo bendravimo su dukra pradžios ir pabaigos laikas. Nurodė, kad minimas savaitgalis nebuvo tas savaitgalis, kai tėvas paima dukrą penktadienį iš darželio ir pristato sekmadienį į nustatytą dukros gyvenamąją vietą. Teigė, kad dukrą paėmė 2017 m. birželio 4 d., Tėvo dieną, sekmadienį 11 val. iš nustatytos dukros gyvenamosios vietos. Paaiškino, kad po Tėvo dienos šventimo namuose dukra paprašė eiti į lauką pažaisti kamuolį, todėl apie 20:15 val. jie išėjo ir vakarą leido žaisdami šalia esančiame kieme. Po 21 val. grįžo namo. Grįžus namo motina laukė prie suinteresuoto asmens buto durų.Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi S. N. jau buvo paskirta bauda už analogišką pažeidimą, kai jis vaiko negrąžino į gyvenamąją vietą Tėvo dieną 2016 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, išaiškindamas, kad tėvo dieną, kuri visada yra sekmadienis, mergaitė į gyvenamąją vietą turi būti pristatoma iki 19 val. Teigė, kad S. N., žinodamas teismo nurodymus, 2017 m. metais Tėvo dieną negrąžino vaiko į gyvenamąją vietą iki 19 valandos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi tenkino antstolio A. B. prašymą dėl baudos skyrimo. Paskyrė skolininkui S. N. vienkartinę 100 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, baudą išieškant išieškotojos A. K. naudai. Priteisė iš skolininko S. N. išieškotojos A. K. naudai jos patirtas 230 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Išaiškino skolininkui, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (antstolio reikalavimus).Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu patvirtinta skolininko S. N. bendravimo su dukra F. M. N. tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-7746-967/2015, kurį antstolis A. B. 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymu priėmė vykdymui.Teismas konstatavo, jog ginčo dėl to, kad dukra 2017 m. birželio 4 d. (Tėvo dieną, sekmadienį) nebuvo pristatyta į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. nėra. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ankstesnį antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui dėl sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos nevykdymo, 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi konstatavo, kad per Tėvo dieną vaikas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą turi būti grąžinamas motinai nuo 18 val. iki 19 val. (civilinė byla Nr. 2VP-28205-862/2016). Paminėjo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas skolininko skundą dėl išvardintos nutarties, nurodė, kad vaikas Tėvo dieną (kuri visada yra sekmadieniais) turėjo būti grąžintas iki 19 val. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo ankstesniais sprendimais yra pasisakyta, kada tėvas turi grąžinti nepilnametį vaiką Tėvo dieną, konstatavo, kad skolininkas S. N. 2017 m. birželio 4 d. (Tėvo dieną, sekmadienį), negrąžindamas nepilnametės dukters į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių suderintą vietą nuo 18 val. iki 19 val., nevykdė Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti antstolio prašymo dėl baudos skyrimo.Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendime nėra nurodyta, jog sekmadieniais dukra į namus turi būti pristatoma iki 19 val. Paaiškina, kad 2017 m. Tėvo diena buvo ne tą savaitgalį, kuris nurodytas pirmajame bendravimo tvarko punkte. Nurodo, kad vaikas buvo paimtas ne iš ugdymo įstaigos penktadienį, o iš gyvenamosios vietos sekmadienį, Tėvo dieną, apie pietus. Teigia, kad ši savaitės diena niekuo nesiskiria nuo kas antro antradienio ir ketvirtadienio arba kas antro trečiadienio, kai vaikas paimamas vakare iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, ir kitą dieną grąžinamas į ugdymo įstaigą arba gyvenamąją vietą.Teigia, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kad būtų išaiškinti sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos punktai, tame tarpe ir punktas Nr. 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad bendravimo tvarkos 9 punkte nenurodytas konkretus laikas, paliekant tai šalių susitarimui. Nurodo, jog kilus neaiškumams dėl pirmojo bendravimo su vaiku tvarkos punkto vykdymo, antstolis, vadovaudamasis CPK 589 straipsnio 1 dalimi, turėjo kreiptis į procesinį sprendimą priėmusi teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką.Suinteresuotas asmuo A. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti suinteresuotam asmeniui S. N. baudą, pripažinus jo piktnaudžiavimą procesu, pateikiant akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą.Nurodo, kad suinteresuotas asmuo S. N. jau buvo nubaustas už dukros negrąžinimą į jos gyvenamąją vietą už identišką pažeidimą. Suinteresuoto asmens atsisakymas grąžinti vaiką, bei atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad vaiko jis negrąžino tyčia, sąmoningai piktnaudžiaudamas savo teisėmis. Nurodo, kad jeigu suinteresuotam asmeniui buvo neaišku, kada turi grąžinti vaiką Tėvo dieną, jis iki tos dienos turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Teigia, kad suinteresuotas asmuo sistemingai pažeidinėja bendravimo su vaiku tvarką. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, todėl tokie veiksmai pripažintini piktnaudžiavimu ne tik materialiosiomis teisėmis, bet ir procesu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui skirta 100 Eur bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą.Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu nustatė suinteresuoto asmens S. N. bendravimo su dukra F. M. N. tvarka, pagal kurios 1 punktą kas antrą savaitgalį, penktadienį ne vėliau kaip 18 val. tėvas turi pareigą ir teisę paimti dukrą iš ugdymo įstaigos arba dukros gyvenamosios vietos ir sekmadienį laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. pristatyti dukrą į jos gyvenamąją vietą arba kitą šalių suderintą vietą. Pagal 9 punktą, vaikas, be kita ko, su tėvu praleidžia Tėvo dieną.Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pagal bendravimo su vaiku tvarkos 9 punktą, apeliantas Tėvo dieną turėjo teisę su dukra bendrauti visą dieną. Taip pat Tėvo dieną neturėtų būti taikomas bendravimo su vaiku tvarkos 1 punkto reikalavimas grąžinti dukrą nuo 18 val. iki 19 val., o turėtų būti leista bendrauti su vaiku visą dieną.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tarp suinteresuotų asmenų jau buvo kilęs ginčas dėl dukros grąžinimo termino Tėvo dieną. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-28205-862/2016 sutiko su tuo, jog suinteresuotas asmuo S. N. 2016 m. birželio 5 d. (Tėvo dieną) turėjo teisę bendrauti su nepilnamete dukra, tačiau, nepaisant to, atsižvelgiant į teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą, jis nepilnametę dukrą motinai turėjo grąžinti nuo 18 iki 19 val. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodė, kad para skaičiuojama nuo 0 iki 24 valandos, todėl vaiko grąžinimas į namus, kai realiai baigiasi diena – 24 valandą, prieštarautų tiek vaiko interesams, tiek protingumo principui. Šalių dukra lanko ugdymo įstaigą ir tam pasiruošti reikia iš vakaro. Be to, vaikas turi laikytis nustatyto dienos režimo ir eiti miegoti atitinkamu laiku. Todėl bendravimo su šalių dukra tvarkos 1 punkte ir buvo įtvirtinta nuostata, kad sekmadieniais dukra į namus turi būti pristatoma iki 19 val., t. y. tam, kad dukra galėtų tinkamai pasiruošti eiti į ugdymo įstaigą ir pasilsėti. Taip pat pažymėjo, kad tėvo diena visada būna pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, todėl kitą dieną po jos – pirmadienį, dukra turi eiti į ugdymo įstaigą, todėl ji turėjo būti grąžinta sekmadienį iki 19 val.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad apeliantas turi teisę Tėvo dieną bendrauti su dukra ir sprendimu patvirtintoje tvarkoje nėra nustatyta, iki kelintos valandos tėvas privalo grąžinti dukrą. Kita vertus, teismai jau išnagrinėję klausimą dėl vaiko grąžinimo Tėvo dieną, pasisakė, kad vaikas Tėvo dieną turi būti grąžinamas sekmadienį iki 19 val. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ankstesnius sprendimus, pagrįstai konstatavo, kad suinteresuotas asmuo S. N. 2017 m. birželio 4 d. (Tėvo dieną, sekmadienį), negrąžindamas nepilnametės dukters į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių suderintą vietą nuo 18 val. iki 19 val., nevykdė sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ir už teismo sprendimo pakartotinį nevykdymą pagrįstai apeliantui skyrė baudą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė skirti apeliantui baudą, pripažinus jo piktnaudžiavimą procesu, pateikiant akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl apeliantas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikiant atskirąjį skundą. Teismo vertinimu, negalima teigti, jog atskirasis skundas būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas, taip siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, todėl nėra pagrindo skirti baudos (CPK 95 str.).CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atskirąjį skundą atmetus, suinteresuoto asmens A. K. naudai iš apelianto priteisiamos jos apmokėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai, paruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apmokėti, sudarančios 100 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidų.