Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. K. ir G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ir atsakovų D. K. bei G. K. 2021 m. balandžio 16 d. sudarytą taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12039-1098/2021 patvirtino ieškovės ir atsakovų 2021 m. balandžio 16 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – taikos sutartis). Pagal taikos sutarties 2 punktą nuo taikos sutarties pasirašymo dienos atsakovai įsipareigojo per 41 mėnesių laikotarpį sumokėti ieškovei visą skolos sumą, pirmuosius 40 mėnesių mokant ne mažiau kaip po 200 Eur, o paskutinįjį - 164,58 Eur. Taikos sutarties 8 punktu šalys sulygo, kad ieškovei daugiau nei 3 kalendorinius mėnesius negavus iš atsakovų taikos sutarties 2 punkte nurodytos įmokos, ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo likusiai pagal sutartį neįvykdytai reikalavimų sumai.

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovai nevykdo taikos sutarties, išdavė vykdomąjį raštą visos taikos sutartimi sulygtos skolos sumos ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimui iš atsakovų.

12. Atsakovai, nesutikdami su skundžiama nutartimi ir joje pateiktomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad yra atlikę mokėjimus, dėl to pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė nepagrįstai.

13. Ieškovė, atsikirsdama į atskirojo skundo argumentus, teigia, kad nurodyti atsakovų mokėjimai buvo priskirti ne taikos sutarties vykdymui, o kitos skolos, kurios išieškojimas vykdomas vykdomojo rašto Nr. e2-24666- 964/2020 pagrindu, dengimui.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo.

14. Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1dalis).

15. Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

16. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

17. Taigi taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, nustatytų CK, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

18. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai).

19. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

20. Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

21. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

22. Byloje jau nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė, konstatavęs, kad atsakovai nevykdo taikos sutarties.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė 2021 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismas paskyrė šį prašymą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. rugsėjo 29 d. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad atsakovai atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė iki numatyto prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka – 2021 m. rugsėjo 28 d.

24. Susipažinus su skundžiama nutartimi, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino atsakovų atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Skundžiamoje nutartyje taip pat net nenurodyta, kad atsakovai yra pateikę atsiliepimą į ieškovės prašymą nepaisant to, kad atsiliepimas pateiktas dar iki 2021 m. rugsėjo 29 d. rašytinio teismo posėdžio. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą išnagrinėjo, remdamasis išimtinai tik ieškovės nurodytais argumentais, neįvertinęs atsakovų atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytų argumentų ir pridėtų priedų. Iš elektroninės bylos kortelės matyti, jog atsakovų atsiliepimo priėmimo klausimas taip pat nebuvo išspręstas.

25. Aplinkybių, ar atsakovai yra atlikę mokėjimus pagal taikos sutartį, ar tokie mokėjimai yra atlikti laiku, ar įmokėtos sumos yra taikos sutarties, ar kitų įsipareigojimų vykdymas, nustatymas ir susijusių įrodymų tyrimas bei vertinimas yra prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjančio teismo pareiga. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovai pagal pridėtus prie atsiliepimo įrodymus yra atlikę mokėjimus pagal taikos sutartį, nebūtų pagrindo išduoti vykdomąjį raštą visos skolos pagal taikos sutartį išieškojimui.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė, neįvertinęs atsakovų atsiliepimo į prašymą argumentų ir kartu pridėtų įrodymų, galinčių turėti reikšmės ieškovės prašymo nagrinėjimui, todėl yra pagrindas išvadai, jog vykdomąjį raštą pirmosios instancijos teismas išdavė nepagrįstai. Vykdomasis raštas nagrinėjamu atveju, net ir konstatavus taikos sutarties nevykdymo faktą (mokėjimai, praleidus terminą, ir kt.), galėtų būti išduodamas tik tos sumos, kuri nesumokėta, išieškojimui.

Dėl procesinės bylos baigties.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

28. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir perduoti vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Pasisakydamas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą argumento, kad nurodyti atsakovų mokėjimai buvo užskaityti dėl kitų įsipareigojimų vykdymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios aplinkybės vertinimas nėra nagrinėjamos apeliacijos dalykas, todėl, ar ieškovės nurodyti mokėjimai buvo atlikti kitų įsipareigojimų vykdymui, ir ar ieškovė pagrįstai tuos mokėjimus užskaitė, kaip kitų įsipareigojimų vykdymą, turės vertinti pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.