Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

7. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinė civilinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

8. CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį ir fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007).

9. Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

10. Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – STR), 86 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais [9.1]; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus [9.5, 9.16, 9.33] atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu; pagal 87 punktą – gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas; privalomųjų darbų vykdymas. Pagal STR 37 punktą, nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. STR 89 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą. Pagal STR 43 punktą kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Taigi, namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1920-590/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), administratore/technine prižiūrėtoja (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad atsakovė, būdama gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), administratore/technine prižiūrėtoja, yra atsakinga už namų bendruosius inžinerinius objektus. Atsakovė, kaip namo administratorė / techninė prižiūrėtoja, prižiūrinti namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti tinkamą bendrosios dalinės nuosavybės objektų funkcionavimą tokiu būdu, kad nebūtų daroma žalos kitų asmenų turtui.

13. Sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, reiškiamo reikalavimo pagrįstumas vertinamas tiek teisiniu, tiek ir faktiniu aspektu – ar yra įrodytos faktinės aplinkybės, reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti. Ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad dėl turto sugadinimo atsakomybė tenka atsakovei, kurios veiksmai laikytini neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš konkrečios nustatytos administruojamo turto vietos. Taigi, ieškovė privalo įrodyti buto užpylimo židinį, laiką, priežastis, nes tik taip galima nustatyti atsakingą už žalos atsiradimą asmenį. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo turi būti nustatytos atsakovės, kaip statinio valdytojos, civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos ryšys. Pareiga įrodyti esant šias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis).

14. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymai įvertinami atsižvelgiant į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykle (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180, 182 straipsniai). Turi būti įvertinama kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė ir iš įrodymų viseto daroma išvada, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo bei nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsakomybės už žalą, padarytą bute, esančiame (duomenys neskelbtini)

15. Byloje pateiktas gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. GJELT Nr. 2141754, iš kurio nustatyta, kad draudėjas M. Z. apdraudė nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, (duomenys neskelbtini). Patalpų draudimo laikotarpis nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki 2032 m. balandžio 8 d. 2018 m. gegužės 31 d. butas buvo užlietas nešvariu vandeniu, iškviesta avarinė tarnyba, įvykį užfiksavo namo administratorė UAB ,,Namų priežiūros centras“ (dabar UAB ,,Mano Būstas NPC“). Byloje nėra ginčo dėl to, kad butas užlietas užsikimšus kanalizacijos vamzdžiui. 2018 m. spalio 15 d. ieškovė paklausimu dėl įvykio Nr. S04-782662 kreipėsi į atsakovę UAB ,,Namų priežiūros centras“, prašydama pateikti informaciją dėl įvykio priežasčių bei kaltininko. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė į šį paklausimą būtų atsakiusi. Dėl šio įvykio buto remonto darbus atlikusiai įmonei buvo išmokėtos draudimo išmokos (2018 m. rugsėjo 4 d. išmokėta 1 100 Eur, 2018 m. spalio 15 d. – 2 563,65 Eur, 2019 m. sausio 17 d. – 656,50 Eur) ir 2019 m. sausio 14 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją, nurodydama, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmokas dėl minėto apliejimo, todėl turi teisę reikalauti atlyginti šią žalą subrogacijos tvarka, ir prašydama sumokėti nurodytas sumas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reagavusi į šią pretenziją, ginčijusi reikalavimą atlyginti žalą ar sumokėjusi reikalautą sumą. Dėl šios išmokėtos draudimo išmokos priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą su nagrinėjamu patikslintu ieškiniu.

16. Atsakovė, nesutikdama su nurodytu ieškovės reikalavimu, į bylą pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo (DOK-240491), nurodydama, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d., t. y. ir įvykio metu, atsakovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Šiems teiginiams pagrįsti, atsakovė pateikė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. GJELT Nr. 2604147, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB ,,Gjensidige“.

17. Teismo vertinimu, ši atsakovės nurodyta aplinkybė nepaneigia ieškovės reikalavimo teisės atsakovei dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka ir nėra pagrindas nurodytam ieškinio reikalavimui atmesti. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-1075/2021, civilinės atsakomybės draudimo atveju Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 111 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė, bet ne pareiga reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką, t. y. civilinės atsakomybės draudimo atveju žalą patyręs asmuo (ar jo draudikas subrogacijos tvarka) turi teisę pasirinkti, kam reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo – tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, jo civilinės atsakomybės draudikui ar abiem, kaip solidariesiems skolininkams. Dėl to vien aplinkybė, kad atsakovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, nepaneigia ieškovės teisės dėl žalos atlyginimo kreiptis į atsakovę, kaip už padarytą žalą atsakingą asmenį. Be to, atsakovės civilinės atsakomybės draudikas nagrinėjamu atveju pateikė duomenis, kad nurodytas 2018 m. gegužės 31 d. įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė tokį sprendimą būtų ginčijusi.

18. Atsakovė, ginčydama ieškinio reikalavimą dėl įvykio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė, kad šiuo atveju nėra sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nes dėl įvykio kalti butų savininkai. Atsakovė teigė, kad 2018 m. gegužės 31 d. atliko kanalizacijos stovo valymo darbus ir negali būti atsakinga už kanalizacijos užsikišimus, nes kanalizaciją užkiša butų ir kitų patalpų savininkai. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė 2018 m. gegužės 31 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. T18-054824, kuriame nurodyta, jog buvo išvalytas kanalizacijos stovas, 16 m elektriniu būdu. Teismo vertinimu, šie atsakovės teiginiai ir pateikti įrodymai nepaneigia jos atsakomybės už ginčo įvykio metu padarytą žalą, nes, kaip matyti iš pateikto 2018 m. gegužės 31 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, buvo atliktas bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe esančio kanalizacijos stovo valymas, t. y. užsikimšo bendrojo naudojimo inžineriniai tinklai, kurių valdytoja pirmiau aptarta prasme pripažintina atsakovė. Atsakovė nepateikė duomenų, kad nurodytas įvykis būtų sukeltas konkrečiai kurio nors buto ar kitų patalpų savininko. Teismas pabrėžia, kad namo administratorei atsakovei yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis ir prižiūrėti, tai iš esmės yra pagrindinė administratoriaus funkcija. Be to, 2018 m. spalio 15 d. ieškovės paklausimas dėl įvykio Nr. S04-782662 patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti informaciją dėl įvykio priežasčių bei kaltininko, todėl darytina išvada, kad atsakovė turėjo galimybę šio ginčo dalyko aplinkybes aptarti ir išsiaiškinti, tačiau atsakovė nusprendė ignoruoti ir neatsakyti į ieškovės siekį išsiaiškinti draudiminio įvykio aplinkybes. Atsakovė nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie galėtų paneigti jos atsakomybę ir patvirtintų kitų asmenų kaltę dėl avarijos. Pateikti duomenys patvirtina, jog avarija įvyko bendro naudojimosi inžineriniuose tinkluose, prižiūrimuose atsakovės, todėl teiginiai, kad atsakovė nėra atsakinga, nes vamzdyną reikėjo valyti dėl butų ir kitų patalpų savininkų naudojimosi juo, yra atmestini. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė savo pareigos užtikrinti bendrojo naudojimo objektų tokį funkcionavimą, jog nebūtų padaryta žalos tretiesiems asmenims, tinkamu neatlikimu, t. y. namo administratorei tenka rizika dėl avarijų, kylančių bendrojo naudojimo tinkluose, metu padarytos žalos. Atsakovės neteisėtas neveikimas pasireiškė pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Dėl įvykusios avarijos buvo aplietas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Konstatuotinas ir priežastinis ryšys – dėl įvykusios bendrojo naudojimo tinklų avarijos buvo apgadintas draudėjo turtas. Kartu su ieškiniu pateikti turto apžiūros aktai ir fotonuotraukos, darytos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko užliejimas. Iš šių duomenų matyti patalpose padaryti pažeidimai. Teismui pateikti atliktų darbų aktai, patvirtinantys padarytos žalos dydį pagal darbą, resursus, darbų įkainius, medžiagų kainą ir kt. Atsakovė neginčija ieškovės prašomo priteisti padarytos žalos dydžio (CPK 178, 185 straipsnis).

19. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, turtinę žalą ir jų priežastinį ryšį), todėl ieškinio reikalavimas dėl 4 319,85 Eur žalos atlyginimo yra tenkintinas kaip pagrįstas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakomybės už žalą, padarytą bute, esančiame (duomenys neskelbtini)

20. Byloje pateiktas gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. GJELT Nr. 2214641, iš kurio nustatyta, kad draudėjas D. R. apdraudė nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Patalpų draudimo laikotarpis nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2042 m. birželio 18. 2019 m. sausio 31 d. butas buvo užlietas dėl nesandaraus stogo. 2019 m. vasario 4 d. pranešimu Nr. S04-809664 dėl žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į nukentėjusiojo turto savininką, pranešdama, kad užregistruotos žalos Nr. CLT1826047 reguliavimas yra baigtas, ir nurodydama, kad draudimo išmokos sumas sudaro 138,60 Eur. Ši suma 2019 m. vasario 5 d. buvo pervesta į D. R. banko sąskaitą. 2019 m. vasario 4 d. ieškovė paklausimu dėl įvykio Nr. S04-809657 kreipėsi į atsakovę UAB ,,Namų priežiūros centras“, prašydama pateikti informaciją dėl įvykio priežasčių bei kaltininko. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė į šį paklausimą atsakė. 2019 m. vasario 7 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją ir 2019 m. kovo 26 d. pakartotinę pretenziją, nurodydama, kad ieškovė išmokėjo 138,60 Eur draudimo išmoką dėl minėto apliejimo, todėl turi teisę reikalauti atlyginti šią žalą subrogacijos tvarka, ir prašydama sumokėti nurodytą sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reagavusi į šią pretenziją.

21. Gyvenamojo namo stogas priskirtinas atsakovės administruojamam bendrosios dalinės nuosavybės objektui, todėl atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė savo pareigos tinkamu neatlikimu, t. y. namo administratorė turėjo laiku patikrinti namo stogo būklę, taipogi laiku jį suremontuoti, kad namo konstrukcija netaptų pralaidi vandeniui. Taigi, atsakovės neteisėtas neveikimas pasireiškė pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Dėl nesandaraus stogo užliejus butą padaryta žala, kurios faktą patvirtina byloje pateikti pranešimas apie įvykį, turto apžiūros aktas, fotonuotraukos. Teismui pateikta turto žalos įvertinimo skaičiuoklė patvirtina patirtos žalos dydį pagal darbą, resursus, darbų įkainius, medžiagų kainą ir kt. Atsakovė prašomos priteisti atlygintinos žalos dydžio neginčija (CPK 178 straipsnis).

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas dėl 2019 m. sausio 31 d. įvykio metu padarytos žalos, todėl ieškinio reikalavimas dėl 138,60 Eur žalos atlyginimo yra tenkintinas kaip pagrįstas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakomybės už žalą, padarytą bute, esančiame (duomenys neskelbtini)

23. Byloje pateiktas gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. IS 160924, iš kurio nustatyta, kad draudėjas A. G. apdraudė nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Patalpų draudimo laikotarpis nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2042 m. liepos 16. 2019 m. vasario 1 d. butas buvo užlietas vandeniu dėl nesandaraus stogo. 2019 m. vasario 10 d. pranešimu Nr. S04-811467 dėl žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į nukentėjusiojo turto savininką, pranešdama, kad užregistruotos žalos Nr. CLT1826649 reguliavimas yra baigtas, ir nurodydama, kad draudimo išmokos suma yra 258,66 Eur. Ši suma 2019 m. vasario 11 d. pervesta į A. G. banko sąskaitą. 2019 m. vasario 20 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją, nurodydama, kad ieškovė išmokėjo 258,66 Eur draudimo išmoką dėl minėto apliejimo, todėl turi teisę reikalauti atlyginti šią žalą subrogacijos tvarka, ir prašydama sumokėti nurodytą sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reagavusi į šią pretenziją, ginčijusi reikalavimą ar sumokėjusi prašomą sumą (CPK 178 straipsnis).

24. Bylos nagrinėjimo metu, tik gavusi patikslintą ieškinį, atsakovė prašyme dėl papildomų dokumentų prijungimo (DOK-240491) nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo įvykio, kuris būtų susijęs su nesandariu stogu, todėl, atsakovės teigimu, ieškinio reikalavimas priteisti žalą dėl 2019 m. vasario 1 d. įvykio nepagrįstas. Vertindamas šiuos atsakovės teiginius, teismas pabrėžia, kad, kaip buvo minėta, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, šalys turi įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų į reikalavimus pagrindą, o teismas įrodymus vertina vadovaudamasis aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, pateikė ginčo įvykį ir jo padarinius pagrindžiančius įrodymus – pranešimą apie įvykį, turto apžiūros aktą, buto ir jame vandens paliktų defektų fotonuotraukas, buto planą. Taigi, ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog įvykio aplinkybės buvo ištirtos. Pateikta medžiaga patvirtina, jog ieškovė buvo aktyvi ir išsprendė susiklosčiusią situaciją, atlygindama nukentėjusiam asmeniui žalą. Ieškovės pateikta 2019 m. vasario 20 d. pretenzija taip pat patvirtina, kad apie įvykį ir iš jo kildinamas ieškovės reikalavimo teises atsakovė buvo informuota, tačiau pretenzijos ir ieškovės reikalavimų neginčijo. Aplinkybės, jog ginčo įvykio nebuvo, atsakovė nebuvo nurodžiusi ir prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šioje byloje, o šį argumentą pirmą kartą pateikė tik prašydama prijungti papildomus dokumentus. Neteikti atsiliepimo į patikslintą ieškinį taip pat buvo atsakovės pasirinkimas. Todėl darytina išvada, kad atsakovė turėjo galimybę šio ginčo dalyko aplinkybes aptarti ir išsiaiškinti, tačiau atsakovė nusprendė ignoruoti ir neatsakyti į ieškovės siekį išsiaiškinti draudiminio įvykio aplinkybes. Taigi, atsakovė, nurodydama, kad ginčo įvykio nebuvo, nepateikia duomenų, kurie galėtų paneigti ieškovės pateiktą medžiagą arba sudarytų pagrindą ja abejoti. Vien abstraktus atsakovės teiginys apie įvykio nebuvimą nėra pakankamas ieškovės surinktiems ir pateiktiems rašytiniams įrodymams paneigti (CPK 185 straipsnis).

25. Gyvenamojo namo stogas priskirtinas atsakovės administruojamam bendrosios dalinės nuosavybės objektui, todėl atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė savo pareigos tinkamu neatlikimu, t. y. namo administratorė turėjo laiku patikrinti namo stogo būklę, taipogi laiku jį suremontuoti, kad namo konstrukcija netaptų pralaidi vandeniui, pasirūpinti sniego nuo stogo šalinimu. Atsakovės neteisėtas neveikimas pasireiškė pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Dėl nesandaraus stogo užliejus butą padaryta žala, kurios faktą patvirtina byloje pateikti pranešimas apie įvykį, turto apžiūros aktas, fotonuotraukos. Teismui pateikta turto žalos įvertinimo skaičiuoklė patvirtina patirtos žalos dydį pagal darbą, resursus, darbų įkainius, medžiagų kainą ir kt. Atsakovė prašomos priteisti atlygintinos žalos dydžio neginčija (CPK 178 straipsnis).

26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, turtinę žalą, priežastinį ryšį), todėl ieškinio reikalavimas dėl 258,66 Eur žalos atlyginimo yra tenkintinas kaip pagrįstas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovės tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 106 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5, 7 dalys). Duomenų apie ieškovės turėtas išlaidas teisinei pagalbai nepateikta, todėl jų atlyginimo klausiamas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

30. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimas valstybei iš atsakovės nepriteistinas (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo

31. Nagrinėjamoje byloje pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 7 725,44 Eur išmokėtų sumų ir už šį turtinį ieškinio reikalavimą sumokėjo 174 Eur žyminio mokesčio. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 717,11 Eur, t. y. už tokį turtinį reikalavimą mokėtinas 106 Eur žyminis mokestis. Taigi, ieškovė yra sumokėjusi 68 Eur žyminio mokesčio daugiau, nei yra būtina pagal patikslinto ieškinio reikalavimus. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašo grąžinti šią žyminio mokesčio dalį.

32. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 68 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas NPC“ (j. a. k. 125596783) 4 717,11 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus septyniolika eurų 11 ct) skolos, 6 (šešių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 717,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 106 Eur (vieną šimtą šešis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Grąžinti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. gegužės 4 d., mokėjimo užduoties kodas (ID): ZI58170.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.