Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas

2021-04-07 · Civilinė byla Nr. e2-3325-722/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-07
Bylos Nr.
e2-3325-722/2021
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01873-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Lidija Deksnienė (pirm.)
Ieškovas
E. J.
Atsakovas
A. K.
Advokatai
Saulius Majauskas
Civilinė byla Nr. e2-3325-722/2021Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01873-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.7; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 7 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė,sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,dalyvaujant ieškovės E. J. atstovui advokatui Sauliui Majauskui, atsakovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui A. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo priteisti nepilnamečio P. J., atstovaujamo ieškovės E. J., naudai iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei E. J. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. balandžio 6 d. atsakovo A. K. laikomas šuo išbėgo iš atsakovui priklausančios teritorijos ir užpuolė bei apkandžiojo ieškovės E. J. mažametį sūnų P. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam apkandžiotos abiejų kojų šlaunys, ranka, sudraskyti rūbai, sudaužytas telefonas. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 150 Eur bauda. 2019 m. gruodžio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi A. K. skundas atmestas ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas paliktas nepakeistas. P. J. dėl įvykio patyrė stiprų emocinį šoką, išgyvenimus, jautė apkandžiotų vietų skausmą, vartojo raminamuosius vaistus. Jam buvo suleistos penkios vakcinos nuo pasiutligės dozės. 2020 m. vasario mėnesį jam paūmėjo bronchinė astma, kosulys su dusuliu. Tai yra potrauminio sindromo pasekmė. Vaikas patyrė išgyvenimus ne viena kartą vykusių apklausų Jonavos rajono policijos komisariate ir teismo posėdyje metu. Po įvykio vaikas lankosi pas psichologę, po įvykio tapo jautrus, greitai pravirksta, neramiai miega, jaučia baimę vilkiniams šunims. Ieškovė rūpinosi vaiku, jos ryšys su vaiku yra labai artimas, todėl patyrė skaudžius emocinius išgyvenimus dėl vaiko traumos. Vyko su vaiku į apklausas, pas gydytojus, patyrė papildomas laiko sąnaudas, todėl patyrė neturtinę žalą ( b.l. 1–8).

Šalies argumentai

Ieškovė E. J. teismo parengiamajame posėdyje papildomai paaiškino, kad po traumos vaikui paūmėjo bronchinė astma, kuria vaikas serga. Šiuo metu pas psichologą nesilanko, nes karantinas, reikia tiesioginio kontakto. Vaiko nuotaika po visų apklausų, po teismo posėdžio buvo bloga, verkė, nenorėjo eiti į apklausas, sutriko miegas. Sunku vertinti jo baimes, nes dėl karantino niekur neina. Kai nebuvo karantino, nenorėjo eiti iš namų, kur nors su draugais važiuoti. Vaikas dabar miega gerai.

Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad psichologo pagalba (duomenys neskelbtini) buvo teikiama tiesiogiai ir nuotoliniu būdu. Jam paūmėjo bronchinė astma, kurios suvaldyti nepavyko. Tik nuo 2020 m. birželio mėnesio matyti teigiama dinamika. Apklausiant vaiką teisme, jam atsakant į klausimus, buvo daroma pertrauka, nes jis pradėjo verkti. Tai vyko jau praėjus metams po įvykio, tai rodė jo pablogėjusią būklę. Ieškovė nuolat vaiku rūpinosi, išgyveno dėl vaiko būklės ir raidos, tarp jos ir vaiko glaudus emocinis ryšys. Atsakovas visą laiką kaltę neigė, kaltino ieškovę liudytojų papirkimu, versijų kūrimu. Atsakovo teiginiai dėl blogos jo turtinės padėties nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad jis pripažintas kaltu remiantis įvairiomis prielaidomis, jo šuo vaiko neužpuolė, neapkandžiojo. Nėra duomenų, kad vaikui buvo išrašyti raminamieji, kad jis juos vartojo. Nesutinka, kad šis įvykis vaiką paveikė fiziškai ir emociškai. Vizitai pas psichologą prasidėjo vėliau. Vaikas nepatyrė ilgalaikių išgyvenimų, akivaizdu, kad vaikas patyrė momentinį išgąstį. Jokie rimti sužalojimai vaikui nebuvo padaryti, skubi medicininė pagalba nebuvo teikiama. Vaikas, apklaustas filmuojant apklausą komisariate, jautėsi gerai, ramiai pasakojo įvykio detales. Matėsi, kad vaikas nėra moraliai sugniuždytas ir jam jokios psichologų pagalbos nereikia. Iš vaizdo įrašo matyti, kad apklausoje motina norėjo daryti vaikui įtaką. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaikas išprovokavo, kad šuo jį pultų, nes kuprine bandė suduoti smūgį šuniui. Toks poelgis bet kokį šunį gali išprovokuoti, gintis nuo suduodamų smūgių. Tai, kad vaikas serga bronchine astma, nėra šuns užpuolimo pasekmė. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į atsakingo asmens kaltę. Atsakovo tyčios nebuvo, įvykio metu atsakovo šuo saugiai buvo uždarytas voljere ir gatvėje įvykio metu nelakstė. Vaikas iš jam pateiktų spalvotų nuotraukų teisme atpažino savo kaimynų šunį, o ne atsakovo. Atsakovas augina penkis vaikus, privalo juos išlaikyti, auklėti ir užtikrinti, kad jie užaugtų dorais piliečiais ir gautų atitinkamus išsilavinimus. Jis turi užtikrinti savo vaikų gerovę, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių ir mažamečių vaikų interesai ( b.l. 11–17).

Atsakovas papildomai paaiškino, kad teismui reikia remtis pirmine vaiko apklausa policijoje. Vaikas šiuo metu nevaldomas, visur laksto, viską griauna. Apklausos metu vaikas bijojo, kad šuns neužmigdytų, vadinasi šunų jis nebijo. Vaiko šeimoje taip pat yra šuo. Teismas turi išklausyti ir vadovautis P. J. pirminiais parodymais. Juose vaikas ramiai pasakoja apie įvykį, nebijo, nesijaudina. Todėl laikoma, kad psichologinė trauma jam nepadaryta, jis po įvykio ramiai ėjo namo, kalbėjosi su nepažįstamu žmogumi. Procesinius veiksmus atliekant vaikas elgėsi drąsiai, įtampos nejautė. Nėra duomenų, kad jam buvo išrašyti raminamieji vaistai. Jokie rimti padariniai vaiko sveikatai nebuvo padaryti, plėštinių žaizdų nebuvo. Vaikas turi įgimtą astmą, įvykis jos nesukėlė. Psichologė nepatvirtino, kad kosulys ir dusulys paūmėjo nuo traumos. Ekspertų pasisakymo apie vaiko būklę nėra. Vaikas bėgo nuo šuns, sudavė jam kuprine, todėl šunį išprovokavo pulti. Ieškovė nurodė, kad iš vaiko tyčiojasi, šaiposi, tačiau klasės auklėtoja to nepatvirtina, nematė. Neturtinės žalos dydį prašo sumažinti atsižvelgiant į visą jo nurodytą teismų praktiką dėl neturtinės žalos analogiškų įvykių bylose. Paprastai priteisiama neturtinė žala nuo 145 iki 579 Eur. Ieškovės prašoma žala nepagrįsta, neįrodyta. Prašo atsižvelgti į tai, kad jo veiksmuose tyčios nebuvo, jis augina penkis vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovės, jo atstovo, atsakovo paaiškinimais teismo posėdyje, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. apie 12 val. Jonavos mieste (duomenys neskelbtini), šuo, kurio savininkas atsakovas, įkando mažamečiui P. J. į abiejų kojų šlaunis, tuo padarydamas kastines žaizdas kojose. Nuvykus į medicinos įstaigą bendrosios praktikos chirurgas nustatė vaikui abiejų šlaunų apkandžiojimas, uždėtas tvarstis, gydymas baigtas 2018 m. balandžio 13 d., buvo atlikta vakcinacija nuo pasiutligės (administracinio nusižengimo bylos 18 lapas). 2018 m. balandžio 6 d. 22.08 val. P. J. kreipėsi dar ir į priėmimo skyrių, kur jam suteikta būtinoji pagalba, išleistas į namus ( adm. nusižengimo bylos 1 tomo, 20 lapas). Administracinio nusižengimo byloje apklaustas P. J. paaiškino, jog pamatė bėgiojantį šunį, šalia šuns buvo, kaip suprato jo šeimininkė, todėl drąsiai ėjo link namų. Einant šaligatviu (duomenys neskelbtini) gatve, nepriėjus konditerijos kiosko, pamatė priešais atbėgantį tą patį palaidą šunį. Jis pradėjo loti ir pasistiebęs ant galinių kojų griebė už dešinės rankos dilbio, įkando. Kai šaukė gelbėkit, šuo ranką paleido. P. J. padėjus bėgti šaligatviu link (duomenys neskelbtini) gatvės, šuo pasivijęs įkando į kairės kojos šlaunį, tuo metu vaikas pargriuvo. Tada šuo įkando į dešinės kojos šlaunį, kuprine sudavus šuniui, jis toliau laikė dantimis sugriebęs už dešinės šlaunies. Antrą kartą užsimojo kuprine ir trenkė į grindinį, visą šį laiką šuns šeimininkė buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir visa tai matė ir kvietė šunį vardu. Šuo į šeimininkės kvietimus nereagavo. Tuo metu prie jo sustojo baltos spalvos lengvasis automobilis ir iš jo išlipęs vyras šunį nuvijo. Vaiko apklausa užfiksuota CD laikmenoje ( administracinės bylos 1 tomo, 21–23 lapai). P. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės E. J., buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo A. K. savo kaltę padarius administracinį nusižengimą neigė.

Liudytojos G. M. parodymais nustatyta, kad nukentėjęs vaikas (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl išgąsčio, kurį patyrė dėl šuns užpuolimo. Mama jį atvesdavo, lydėjo, drąsino. Buvo 16 konsultacijų, su vaiku bendravo daugiau kartų. Nustatyta diagnozė – išgąstis vaikystėje. Nustatytas vaiko aukštesnis nerimas, baimė išeiti į lauką, po prisiminimų apie įvykį, paūmėjo dusulys. Tai galėjo būti tiek alergija, tiek psichologinio pobūdžio nerimo požymiai. Su vaiku buvo dirbama siekiant bendrauti su baimę keliančiais objektais – dideliais šunimis. Buvo taikoma meditacija, savęs skatinimas. Nuo 2018 metų vis grįždavo bendrauti, buvo pertraukų. Dėl dusulio priepuolių buvo nerimo ir depresijos požymių, rekomendavo kreiptis į psichiatrą. Stiprus palengvėjimas, atsipalaidavimas buvo 2020 m. birželio mėnesį. Vaikas ėjo į lauką, važinėjo dviračiu. Liga gali pasikartoti, gali būti įtampa dėl gyvūnų, nepasitikėjimas savimi, aplinka. Nuo birželio mėnesio su vaiku nesimatė.

Liudytojos G. A., kuri yra P. J. klasės auklėtoja, parodymais nustatyta, kad iki įvykio (duomenys neskelbtini) buvo veiklus, energingas, draugiškas. Po įvykio (duomenys neskelbtini) savaitę nėjo į mokyklą. Po įvykio pastebėjo, kad vaikas sunkiau bendrauja, susikaupia, jam reikia ilgiau laiko atlikti užduotis. Po apklausų policijoje, teisme (duomenys neskelbtini) greitai susijaudindavo, pasidarydavo neramus. Kiek tokių apklausų buvo nežino, bet ne viena. Kai vaikas dalyvaudavo apklausose, jai apie tai pranešdavo jo mama. Iš P. J. klasėje niekas nesišaipo, nesityčioja. Visos jo praleistos pamokos dėl ligos pateisintos. Jis buvo atleistas nuo kūno kultūros. Po įvykio nelanko krepšinio treniruočių. Pertraukų metu (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaikais, žaidžia telefonu.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis nusižengimo nepadarė, jis kaltu pripažintas remiantis prielaidomis, jo šuo vaiko neapkandžiojo. Teismas šioje byloje nenagrinėja atsakovo kaltės padarius administracinį nusižengimą klausimo, nes šis klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.A13-368-598/2019 bei 2019 m. gruodžio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr.AN2-531-966/2019.

Atsakovas remiasi teismų praktika, kurioje matyti, kad priteista žymiai mažesnė neturtinė žala (civilinė byla Nr.2-11512-559/2018, administracinio nusižengimo byla Nr.A13-85-298/2020). Pažymėtina, kad teismo sprendimas, nutarimas šiose bylose nebuvo apskųsti aukštesniems teismams, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakė, nukentėjusiesiems padaryta žala jų pačių buvo vertinama žymiai mažiau, nei šioje byloje, po įvykių liko skirtingos pasekmės nukentėjusiųjų sveikatai. Todėl šie aukščiau minėti teismų sprendimai nėra precedentai šioje byloje. Atsakovo minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose kasacine tvarka (3K-3-53/2010, 2K-425-697/2015, 2K-30-696/2015, 2K-164-976/2015, 2K-141-699/2017), nustatytos aplinkybės nėra tapačios šiai bylai. Minėtose baudžiamosiose bylose neturtinė žala priteista suaugusiems asmenims, nukentėjusiesiems nenustatyta psichologinės būklės sutrikimų, nusikaltimai, už kuriuos priteista neturtinė žala : viešosios tvarkos pažeidimas, fizinio skausmo sukėlimas ( BK 284 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Civilinėje byloje Nr.3K-3-53/2010 nagrinėjama didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė už neturtinę žalą gyvybės atėmimo atveju.

Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). Žala padaryta dėl atsakovo neatsargumo, neveikimo, tarp atsakovo neveikimo ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, jeigu neįrodo, kad žala buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo ar tyčios (CK 6.246, 6.247, 6.248 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.267 straipsnio 1 dalis). Naminio gyvūno savininkas atsako ir už pabėgusio iš jo gyvūno padarytą žalą. Kaip jau nustatyta administracinio nusižengimo byloje, P. J. atsakovo šuns buvo užpultas, apkandžiotas, išgąsdintas.

Atsakovas teigia, kad dėl sužalojimo kaltas ir pats vaikas, nes jis pats išprovokavo šunį įkasti, nes kuprine sudavė smūgius šuniui, bėgo nuo šuns. Šios aplinkybės neįrodo P. J. tyčios, didelio neatsargumo, nelaikoma, kad dėl to padaryta neturtinė žala gali būti mažinama arba visai nepriteisiama ( CK 6.253 straipsnis). Vaiko pirmine apklausa 2018 m. balandžio 19 d. ( adm. nusižengimo bylos 1 tomo 21–22 lapai) nustatyta, kad vaikui pirmiausia šuo įkando į ranką, vaikui šaukiantis pagalbos, šuo ranką paleido, vaikas pradėjo bėgti, šuo pasivijęs kando į kairės kojos šlaunį, vaikas nukrito ir šuo jam kando į dešinės kojos šlaunį, tuomet kuprine vaikas sudavė šuniui, tačiau šuo laikė dantimis už vaiko dešinės šlaunies. Antrą kartą vaikas sudavė kuprine per grindinį, šuniui nepataikė. Vaiko parodymais nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo tikima, nėra pagrindo jais netikėti nagrinėjant civilinę bylą. Nei civilinėje byloje, nei administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad vaikas buvo apkandžiotas šuns teritorijoje, atsakovo gyvenamojo namo kieme, vaikas pateko į kiemą neteisėtai, erzino šunį, savo veiksmais išprovokavo šunį jį pulti, įkasti. Vaiko veiksmai vertinami kaip savigyna.

Atsakovo neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė, kaip įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas, turi teisę reikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, kuri buvo sukelta atsakovo valdomam šuniui užpuolus ir sužalojus vaikui sveikatą. Byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos ir nenustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovui atsakomybė negalėtų būti taikoma ar jis būtų atleidžiamas nuo atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnis, 6.267 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo (šiuo atveju atsakovas) privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina visiškos žalos atlyginimo principą, o tai reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia ji būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Dėl šuns užpuolimo mažamečiui P. J. neabejotinai buvo sužalota sveikata ir padaryta neturtinė žala. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes sveikatai, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį, kitas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nepareikštas.

Vertindamas neturtinės žalos pasekmes, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nustatyta, kad dėl šuns užpuolimo mažamečiui P. J. buvo padaryti abiejų šlaunų įkandimai, vaikui buvo suteikta vienkartinė medicininė pagalba: paskiepytas nuo pasiutligės, žaizdos apžiūrėtos, sutvarkytos. Dėl šuns įkandimo vaikas buvo vakcinuotas 5 kartus ( VšĮ Jonavos PSPC P. J. asmens sveikatos istorijos 107 lapas), kas įprastai yra laikoma skausminga procedūra, todėl šiuo atžvilgiu teismas pripažįsta, kad vaikas patyrė papildomą fizinį skausmą. Vaikas nurodė, kad šuo jam įkando į ranką, įkandimo pėdsakai vaiko rankoje gydymo įstaigose neužfiksuoti. Administracinio nusižengimo byloje 2018 m. rugpjūčio 9 d. apžiūrėti vaiko rūbai, striukės dešinės pusės rankovės apatinėje dalyje matomi du įbrėžimai ( adm. nusižengimo bylos 1 tomo, 95–101 lapai). Teismas tiki P. J. parodymais dėl dešinės rankos dilbio sugriebimo šuns dantimis, tačiau dėl storesnio drabužių sluoksnio ranka sužalota nebuvo.

Atsakovas A. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesio atlyginimas (duomenys neskelbtini) Eur, jo sutuoktinė N. K. dirba (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio mėnesį gavo (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimo, 2020 m. gruodžio mėnesį gavo (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimo, turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių (b.l.19–23, 26). Atsakovas, jo sutuoktinė sveiki, darbingi, todėl atsakovas gali atlyginti neturtinę žalą P. J.. Byloje, administracinio nusižengimo byloje Nr.A13-368-598/2019 surinktais įrodymais patvirtinta, kad P. J. dėl šuns apkandžiojimo padarytos kastinės žaizdos abiejose šlaunyse. Tiriant administracinį nusižengimą P. J. nebuvo siųstas pas teismo medicinos specialistą sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti, tačiau medicininiuose dokumentuose, nuotraukose užfiksuoti 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. vaikui padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymūs. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią algą, į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes, nes teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atsakovas turi penkis vaikus, viena duktė mokosi aukštojoje mokykloje ir reikia mokėti už jos studijas, tačiau tai neatleidžia nuo neturtinės žalos atlyginimo. Šios aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis sunki. Byloje nustatyta, kad dėl 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. įvykio P. J. liko liekamųjų reiškinių. Jam reikalinga psichologo pagalba. Nors jo sveikatos būklė šiuo metu stabili, jo psichologinė sveikata gali pablogėti esant tam tikriems veiksniams, dirgikliams. Medicinos dokumentų išrašu, P. J. nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. konsultuotas psichologo ( Psichikos sveikatos centro ir Pirminės sveikatos priežiūros centro asmens sveikatos istorijos). Vaikui, kaip nurodyta ieškinyje, buvo skirti raminamieji vaistai. VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro P. J. sveikatos istorijos 113, 114 lapuose užfiksuoti duomenys, kad 2018 m. liepos 30 d. vaikui skirta „Seretide“ raminanti mikstūra 12 ml nakčiai. P. J. bronchine astma sirgo iki įvykio. P. J. VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro asmens sveikatos istorijoje yra duomenų apie astmos paūmėjimą 2018 m. liepos 13 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. gegužės 27 d., 2019 m. rugsėjo 2 d., 2019 m. rugsėjo 26 d. ( sveikatos istorijos 113,114–121,123,127,130,131,134,135 lapai). Išduotas siuntimas į Kauno klinikas, atlikti tyrimai (asmens sveikatos istorijos 136–139 lapai). 2019 m. gruodžio 13 d. išrašyti rekomenduojami vaistai (asmens sveikatos istorijos 140 lapas), 2020 m. vasario 13 d. nustatytas ūminis faringitas, 2020 m. kovo 7 d. gydymas tęsiamas (sveikatos istorijos 140, 142,143 lapai). 2020 m. kovo 12 d. nustatytas ūminis bronchitas, nuolat lankosi pas gydytojus, vartoja išrašytus vaistus, būklė paskutiniu metu pablogėjusi, konsultuotas vaikų pulmonologo, rekomenduojamas sanatorinis gydymas, vyko į sanatoriją (sveikatos istorijos 144–156 lapai). Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad E. J. bandė sužinoti, ar atsakovo šuo yra paskiepytas nuo pasiutligės, tačiau jai tokie duomenys nebuvo pateikti, todėl ji ėmėsi priemonių apsaugoti sūnų dar nuo vienos problemos. P. J. buvo paskiepytas nuo pasiutligės, ko įprastame gyvenime jam daryti nereikėtų ( administracinio nusižengimo bylos 1 tomas, 184–187 lapai). Administracinio nusižengimo byloje esančia 2019 m. sausio 2 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Jonavos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija nustatyta, kad A. K. vokiečių aviganei Č. 2018 m. gegužės 14 d. ( po įvykio) atlikta vakcinacija su BiocanR vakcina (adm. nusižengimo bylos 1 tomas 183 lapas). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, ligos progresavimo tikimybę bei prognozes, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius įvairiose srityse, kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Vaiko patirtas stresas, išgąstis ir baimė šunims iš karto po įvykio buvo ryškūs, kad rūpestingi tėvai manytų, kad reikalinga psichologo konsultacija ir 2018 m. gegužės 10 d. (praėjus neilgam laikotarpiui po įvykio) kreipėsi pas psichologą. Liudytojos G. M. parodymais teismo posėdyje, tokiais atvejais pasekmės būna įvairios, tačiau po sukrėtimo matyti, kad vaiko psichinei sveikatai įvykis turėjo įtakos. Vaikas dėl šio įvykio buvo apklausiamas policijos įstaigose ir teisme : 2018 m. balandžio 19 d. tyrėjo, 2018 m. spalio 26 d. su vaiku buvo atliktas procesinis veiksmas – jam parodyti atpažinti šunys, klausinėjant apie šunį, 2018 m. spalio 26 d. su vaiku atliktas procesinis veiksmais - parodymų patikrinimas vietoje, klausinėjant apie įvykį, jo vietą, apie šunį, 2019 m. gegužės 14 d. vaiką psichologė K. V. apklausė teisme vaiko apklausos kambaryje, jam atpažinimui buvo parodyti šunys, vaikas turėjo atsakyti į proceso dalyvių klausimus. Teismo posėdžio metu padaryta pertrauka, vaikas verkė. Viso vaikas buvo apklausiamas keturis kartus. Tai neigiamai veikė vaiką, nes ieškovės ieškiniu, paaiškinimais teisme ir liudytojos G. A. parodymais, vaikas po kiekvienos apklausos pasikeisdavo, jo psichologinė būklė pablogėdavo, tapdavo susijaudinęs, neramus, sunkiau susikaupdavo. Apie patyčias, kurias P. J. patiria iš bendraamžių vaikų dėl to, kad jis bijo eiti toliau nuo namų, važinėti dviračiu, norėdavo greitai pareiti namo ir būti saugus, ieškinyje nurodė ieškovė. Liudytoja G. A. parodė, kad negirdėjo, jog mokykloje (duomenys neskelbtini) patiria patyčias iš klasės draugų. Ieškovės argumentai nėra neįtikinami, nes klasės vadovė negali žinoti visų aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) bendravimu ne mokykloje su kitais draugais, kiemo vaikais. Iki įvykio (duomenys neskelbtini)lankė krepšinį, tačiau po įvykio nustojo lankyti, o 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas karantinas, sporto būreliai nevyksta. Atsakovas ne tik nepateikė jokių duomenų apie bent minimalią pagalbą vaikui po įvykio, bet ir neigė administracinėje byloje nustatytus faktus, kad būtent jo šuo užpuolė ir parvertė bei apkandžiojo mažametį P. J.. Įvertinus P. J. patirtus fizinius sužalojimus, dėl kurių liekamųjų reiškinių neliko, pakenkimus jo psichinei sveikatai, dėl kurių liko liekamųjų reiškinių, į jų gydymo trukmę ir eigą, taip pat aplinkybes, kad pastarajam padidėjo nervingumas, šunų baimė, baimė išeiti į lauką vienam, galimai dėl įvykio paūmėjo bronchinė astma, teismas padarė išvadą, jog dėl šuns užpuolimo jis patyrė ilgalaikes neigiamas pasekmes psichinei sveikatai, o tai, įvertinus P. J. amžių, neigiamai veikia jo socialinę raidą bei gali turėti įtaką tolesnei psichinei raidai. Neturtinės žalos dydis mažinamas atsižvelgiant į sužalojimo sunkumą, į tai, kad sužalojimas padarytas netyčiniais atsakovo veiksmais. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir neįrodyta aplinkybių, dėl kurių priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti ženkliai mažinamas (neįrodyta sunki atsakovo turtinė padėtis, nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas, aplinkybė, jog dėl nuostolių atlyginimo gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių - CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), įgyvendinant įstatyme įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), bei atsižvelgus į nukentėjusios asmens amžių (mažametis vaikas) iš atsakovo P. J. priteisiama 2 500 Eur neturtinė žala. Panašiomis faktinėmis aplinkybėmis priteista 2 000 Eur neturtinė žala suaugusiam nukentėjusiam nuo šuns asmeniui (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-942-642/2019).

Ieškovė E. J. prašo atsakovo priteisti jai 600 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad neturtinę žalą sudaro jos pačios tiesiogiai patirti išgyvenimai dėl mažamečiui sūnui padarytų sveikatos sutrikdymų. Sūnumi rūpinosi išimtinai ieškovė, ji patyrė skaudžius išgyvenimus dėl vaiko traumos, pergyveno dėl tolimesnės vaiko raidos, kartu su vaiku vyko į apklausas, pas psichologą, kas sąlygojo papildomas laiko sąnaudas. Ieškovė vaiko emocine būkle rūpinasi iki šiol.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7. Joje rekomenduota valstybėms narėms – Europos Tarybos narėms, savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (Rezoliucijos 13 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ( šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo) ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais ypatingais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Neabejotina, kad dėl P. J. padaryto fizinės ir psichinės sveikatos sutrikdymo, jo įstatyminė atstovė E. J. patyrė nerimą, nepatogumus, tačiau tvirtinti, kad šie išgyvenimai nepaprastai dideli, atsižvelgus į padarytų sužalojimų pobūdį, pasekmes nėra pagrindo. O kaip jau ir anksčiau minėta, neigiami emociniai išgyvenimai pagal teismų formuojamą praktiką savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Kad tokiu atveju neturtinė žala nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams nepriteisiama, pasisakoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-270/2014, 2K-212-693/2015, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-509-966/2020). Atsižvelgus į šias aplinkybes, ieškovės E. J. civilinis ieškinys dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Ieškovė byloje turėjo 1500,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašė priteisti iš atsakovo (2021 m. kovo 22 d. prašymas). Išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (69 proc.) ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 035,27 Eur bylinėjimosi išlaidų ( CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Ieškovė šios kategorijos byloje atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei, todėl 56,00 Eur žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovo ( CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Į valstybės biudžetą išieškotina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma yra 5,28 Eur ( proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 3,64 Eur), todėl šios išlaidos nepriteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279, 284 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. J., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam įstatyminės atstovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo, šią sumą pavedant tvarkyti uzufrukto teise E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 035,27 (vieną tūkstantį trisdešimt penkis eurus 27 centus) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo P. J. atmesti.

E. J. ieškinį 600 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,00 (penkiasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio ( mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.LT74 4010 0510 0132 4736 Luminor Bank AB, Nr.LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr.LT32 7180 0000 0014 1030 AB Šiaulių bankas, Nr.LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, Nr.LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5660, mokant nurodyti mokėtojo A. K. asmens kodą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lidija Deksnienė