- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- AN2-253-485/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00260-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pažeidėjas
- A. M.
- Advokatai
- Mantas Šriupša
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. (toliau – ir apeliantas) atstovo, advokato Manto Šriupšos (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutarties A. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos V. Š. 2025 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) A. M. nubaustas už tai, kad 2024 m. gruodžio 30 d. 12.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdamas lenkimo manevrą, važiuodamas priešinga eismo juosta ir rikiuodamasis į dešinę, neužtikrino saugaus eismo, nesilaikė saugaus tarpo iš šono, be priežasties, sudarė kliūtį ir blokavo (užtvėrė) kelią, greta važiavusiam automobiliui Porshe Cayenne, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį kliudė. Tokius veiksmus atliko sąmoningai iš chuliganiškų paskatų bei keldamas grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų asmenų sveikatai, bei aplinkinių turtui, tai yra privertė, automobilio Porshe Cayenne, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją A. P. stabdyti, kad išvengti susidūrimo, siekiant užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje, todėl A. M. paskirta galutinė 450 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
2. Dėl šio Institucijos nutarimo A. M. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė administracinio nusižengimo teiseną dalyje dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies nusižengimo jo atžvilgiu nutraukti nesant nusižengimo sudėties ir veiką kvalifikuoti tik kaip ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė A. M. skundą. Pakeitė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini): panaikino 2025 m. vasario 25 d. nutarimo dalį, kuria A. M. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda, konstatavęs, kad toks pažeidėjo veiksmų vertinimas yra perteklinis. Panaikino 2025 m. vasario 25 d. nutarimo dalį dėl ANK 38 straipsnio pagrindu paskirtų nuobaudų subendrinimo A. M. ir galutinės administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių paskyrimo. Kitą Institucijos 2025 m. vasario 25 d. nutarimo dalį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad A. M. veiksmai pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta byloje surinktų duomenų visuma, nuobauda paskirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
3. Apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui A. M. atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nutartį: administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies nutraukti nesant nusižengimo sudėties ir A. M. veiką kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
3.1. Skunde apelianto atstovas nurodo, kad byla nebuvo ištirta išsamiai ir objektyviai, Institucija visiškai nenagrinėjo nusižengimo padarymo aplinkybių, tinkamai neįvertino, ar nusižengimo sudėtyje egzistavo chuliganiškos paskatos, o teismas pritarė objektyviais duomenimis nepagrįstoms išvadoms. Skunde apelianto atstovas nurodo, kad pareiškėjas įvykio dieną važiavo (duomenys neskelbtini), kai netikėtai iš gyvenamojo namo kiemo į pagrindinį kelią įvažiavo automobilis Porsche, ir jis, vengdamas avarinės situacijos ir matydamas, kad priešinga eismo juosta laisva, pradėjo lenkimo manevrą, tačiau netikėtai automobilis Porsche pradėjo didinti greitį, neleisdamas jam aplenkti, taip pat automobilis Porsche traukėsi į kairę pareiškėją spausdamas jį kairėn, kad nelenktų. Pareiškėjas net negalėjo pamanyti, kad dėl kito vairuotojo neleidimo aplenkti bus kaltinamas už chuliganišką vairavimą, tyčios apelianto veiksmuose nebuvo.
3.2. Skunde teigiama, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. M. tik norėjo aplenkti kitą automobilį, tačiau tai darė neatidžiai, nepakankamai įsitikinęs dėl saugaus lenkimo ir taip pažeisdamas KET, tačiau tikrai ne iš chuliganiškų paskatų ir siekio chuliganiškai vairuoti jis neturėjo. Pažymi, kad Institucijos nutarime nurodyta ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicija, ir formaliai pridėta, jog apeliantas nurodytus veiksmus atliko sąmoningai iš chuliganiškų paskatų ir toliau cituojama ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicija, tačiau jis nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, tokiu būdu A. M. buvo suklaidintas, pažeista jo teisė į gynybą. Teismas apie tai nepasisakė ir šių aplinkybių nevertino.
3.3. Skunde teigiama, kad teismas be pagrindo nevertino kito vairuotojo A. P. veiksmų, nepasisakė apie jo kaltę, kad jis didino greitį ir galimai viršijo leistiną, tokiu būdu taip pat pažeidė KET reikalavimus, todėl ir jo veiksmai galėjo įtakoti eismo įvykį, tačiau jis siekia nuslėpti jo vairuojamo automobilio greitį, taip siekdamas išvengti atsakomybės. Aplinkybę, kad A. P. padidino jo vairuojamo automobilio greitį tuo metu, kai A. M. jau norėjo baigti lenkimo manevrą, ir taip neleido užbaigti, patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys (ant stiklo matomų vandens lašų judėjimas). Šios aplinkybės patvirtina ir A. P. tyčinius veiksmus, kuriais jis ne vengė, bet taip pat siekė, kad eismo įvykis įvyktų. Skunde taip pat pažymima, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis nebuvo nuoširdus, nes pradžioje teigė neturintis vaizdo registratoriaus ir pirminės laikmenos nepateikė, tačiau vėliau, jau perfilmuotą, blogos kokybės įrašą pateikė policijos pareigūnams. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino išsamiai ir objektyviai, tik formaliai pritarė Institucijos išvadoms.
3.4. Apeliaciniame skunde ginčijama ir išvada dėl A. M. priešiško nusistatymo nukentėjusiojo atžvilgiu, nes nėra objektyvių tai patvirtinančių duomenų, jis iki įvykio jo nepažinojo. Skunde teigiama, kad A. M. buvo įsitikinęs savo teisumu, dėl to po įvykio iškvietė policijos pareigūnus ir paaiškino apie A. P. neteisėtus veiksmus, tačiau pastarasis melavo, siekė išvengti atsakomybės, nepateikė vaizdo įrašo, kas jau po įvykio apeliantui sukėlė pasipiktinimą nukentėjusiuoju, tačiau tai neturėjo jokios įtakos prieš tai buvusiems veiksmams. Apeliaciniame skunde apelianto atstovas prašo išsamiai ir objektyviai įvertinti situaciją ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo A. M. atstovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė dėl visų skunde nurodytų aplinkybių, jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų skunde aukštesniajam teismui apelianto atstovas nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. M. atstovo, advokato Manto Šriupšos apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui A. M. atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kitos nutarties dalies neginčija. Apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Kaip matyti iš paties A. M. pozicijos, jis administracinio nusižengimo bylos tyrimo eigoje neneigė neginčijamai nustatytų aplinkybių, t. y., kad jam kelyje lenkiant kitą transporto priemonę, įvyko eismo įvykis, tačiau kaltę dėl jam inkriminuoto chuliganiško vairavimo neigė ir nuosekliai tvirtino, kad jo vairavimas negali būti vertinamas kaip chuliganiškas, nes jis taip pasielgė ne tyčia, o būdamas nepakankamai apdairus ir atsargus, be to, eismo įvykis galėjo įvykti ir dėl kito eismo dalyvio netinkamo vairavimo, padarytų KET pažeidimų.
8. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia A. M. kaltės dėl kelių eismo taisyklių tyčinio pažeidimo, eismo įvykio sukėlimo bei surinktų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jį vairavus chuliganiškai.
9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino kito vairuotojo, A. P. veiksmų, nepasisakė apie jo kaltę, kad jis didino greitį ir galimai viršijo leistiną, taip neleido apeliantui baigti lenkimo manevro ir tokiu būdu taip pat pažeidė KET reikalavimus, todėl ir jo veiksmai galėjo įtakoti eismo įvykį, nebuvo įvertinta tai, kad jis pareigūnams nepateikė pradinio registratoriaus vaizdo įrašo, taip siekė nuslėpti jo vairuojamo automobilio greitį. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuos argumentus paneigia objektyvūs bylos duomenys. Esminės įvykio aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše, kuriame puikiai matomos įvykio aplinkybės ir kurios paneigia pareiškėjo skunde nurodytas nepagrįstas versijas, kad jam buvo trukdoma grįžti į savo juostą, kad jį nukentėjusysis stūmė nuo kelio. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusysis A. P. išvažiuoja iš, kaip jis nurodė, savo namų kiemo į dešinę, pagrindinę gatvę. Nuo pat išvažiavimo į pagrindinį kelią iki susidūrimo su A. M. vairuojamu automobiliu, vaizdo įraše neužfiksuotas nei vienas nukentėjusiojo išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, aiškiai matyti, kaip pastarasis visą laiką važiuoja savo eismo juosta, todėl nėra pagrindo tikėti apelianto teiginiais, jog nukentėjusysis galėjo sutrukdyti A. M. jį aplenkti ir kad galėjo apskritai jį spausti kairėn.
10. Iš kito vaizdo įrašo, užfiksuoto pareigūno body kameromis, matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams A. M. nurodo neteisingas aplinkybes, t. y. kad A. P. vairuojamas automobilis Porshe Cayenne išlindo iš šalutinės gatvelės visai prieš jį, nors iš nukentėjusiojo pateikto vaizdo įrašo matyti, kaip jam išvažiavus į pagrindinę gatvę, A. M. vairuojamas automobilis jį lenkia ne iš karto, o tik po keliolikos sekundžių, kas paneigia šią pažeidėjo versiją. Taip pat A. M. pareigūnams aiškina, kad A. P. jo vairuojamo automobilio lenkimo metu apeliantą stūmė prie bortelio, trukdė jam atlikti lenkimo manevrą, nors iš vaizdo įrašo matyti, kad buvo atvirkščiai – apeliantas lenkdamas spaudė A. P. vairuojamą automobilį, dėl ko šis buvo priverstas trauktis į dešinę pusę prie pat šalikelės, ką policijos pareigūnams ir nurodė nukentėjusysis, paneigdamas A. M. versiją. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad A. M. dar neaplenkęs A. P., o susilyginęs su jo vairuojama transporto priemone ir tik kiek pavažiavęs į priekį, jau važiuoja dešinėn į dešinę judėjimo eismo juostą ir į pačią transporto priemonę Porshe Cayenne, taip kitą automobilį stumdamas į dešinę pusę link kelkraščio. Iš įrašo matyti, kad kelias yra gyvenvietėje, eismo juostos pakankamai siauros, todėl A. M. lenkiant A. P., šiam objektyviai nebuvo daug vietos pavažiuoti dar labiau į dešinę pusę. Taigi, kaip patvirtina vaizdo įrašas, A. M. nepavažiavęs kaire, priešpriešine kelio juosta reikiamu atstumu į priekį, kad galėtų saugiai apvažiuoti lenkiamą automobilį ir tik tuomet grįžti į savo važiavimo juostą, to nepadarė, o, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, A. P. vairuojamą automobilį Porshe Cayenne tiesiog blokavo, įvažiavo į jo judėjimo trajektoriją, dėl ko ir įvyko eismo įvykis – A. M. savo vairuojamu automobiliu kliudė A. P. vairuojamo automobilio priekinę kairią pusę.
11. Apeliantas siekia apkaltinti A. P. greičio viršijimu, kas, jo teigimu, taip pat buvo eismo įvykio pasekmė, tačiau tai vertintina kaip gynybinė A. M. versija. Nors A. P. į bylą pateikė neoriginalų vaizdo registratoriaus įrašą, tačiau iš jo matyti, kad šiame įrašę užfiksuotas nukentėjusiojo vairuojamo automobilio išvažiavimas iš šalutinės gatvelės ir nepertraukiamai nufilmuota visa situacija iki eismo įvykio, t. y. A. M. bei A. P. automobilių kontakto. Nors įraše nesimato, kokiu greičiu važiuoja Porshe Cayenne automobilis, tačiau akivaizdu, kad jau išvažiavus į pagrindinę gatvę, jis visą laiką važiavo panašiu greičiu, ir nors lenkimo metu ir nestabdė, t. y. nelėtino greičio, tačiau nėra jokių duomenų, kad tuo metu jis būtų didinęs automobilio greitį.
12. Dėl šio skundo argumento, kad dėl įvykio galėjo būti kaltas ir nukentėjusysis, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, pagal kurią priežastinio ryšio nustatymas paprastai apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų buvusios pažeistos KET, t. y. pašalinant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-511/2017, 2K-7-1-693/2018). Būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti nustatoma tada, kai konstatuojamos aplinkybės, kurioms esant sukuriama eismo dalyvių veiksmais pavojinga žmonėms ir jų turtui, aplinkai eismo situacija, kurioje eismo dalyvis galėjo išvengti eismo įvykio, tačiau dėl padarytų KET pažeidimų jo neišvengė. Ši taisyklė taikoma naudojantis atmetimo principu, kai, paeiliui vertinant ir atmetant kiekvieno iš eismo dalyvių veiksmus, žiūrima, ar, paeiliui atmetus vieno eismo dalyvio veiksmus, pavojinga veika tęsiasi ir ar dėl jos padariniai vis tiek būtų kilę. Jeigu atsakoma neigiamai, vadinasi, KET pažeidusio asmens veiksmai nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Analogiškai tikrinami kito KET pažeidėjo veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-17- 489/2024). Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad A. P. važiavo tik savo eismo juosta, kitiems eismo dalyviams nekliudė, tame tarpe nėra duomenų, kad jis būtų trukdęs ir A. M. jį aplenkti ar baigti lenkimo manevrą, kad būtų nesilaikę saugaus eismo taisyklių. Taigi, vertinant aptartą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad A. P. veiksmai buvo pavojingi ar neteisėti, ir vien dėl jo vairavimo padariniai vis tiek būtų kilę.
13. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Institucijos nutarime nurodyta ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicija, ir formaliai pridėta, jog apeliantas nurodytus veiksmus atliko sąmoningai iš chuliganiškų paskatų, tačiau jis nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, tokiu būdu A. M. buvo suklaidintas, pažeista jo teisė į gynybą. Šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
14. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą ir nurodyta, kada vairavimas laikomas pavojingu t. y., Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. ANK 420 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, antra dalis kvalifikuoja pavojingą vairavimą, esant asmens veiksmuose chuliganiškų paskatų. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.
15. Byloje surinkta medžiaga (vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas, pažeidėjo bei nukentėjusiojo išdėstytais paaiškinimai apie įvykio aplinkybes, liudytojų parodymai) patvirtina, kad A. M., vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė kelių eismo taisyklių, ir savo veiksmais pažeidė KET 9, 101, 136.4, 136.5 punktus reikalavimus. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje liko neįrodytas privalomas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties elementas – chuliganiškos paskatos.
16. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste.
17. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad bylos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad A. M. vairavo pavojingai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, jo veiksmai buvo iššaukiantys ir jais A. M. demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kito automobilio vairuotojui, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas, todėl jo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kaip chuliganiškas vairavimas.
18. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylioje pateiktų vaizdo įrašų medžiagą, sutinka su apylinkės teismo šių duomenų atlikta analize bei padarytomis išvadomis. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, jis jokiais veiksmais netrukdė A. M. atlikti lenkimo manevro ir pravažiavimo neblokavo, o pastarasis, pralenkęs nukentėjusiojo automobilį tik per priekinių savo automobilių durelių ilgį, jau pradėjo rikiuotis į dešinę pusę, dėl ko A. P. savo vairuojamą automobilį buvo priverstas traukti į dešinę pusę ir priartėjo prie pat šaligatvio bortelio. Tolesni įvykiai rodo, kad A. M. ir toliau važiuoja dešinės pusės kryptimi, ir toliau juda į Porsche automobilį taip dar labiau jį spausdamas į dešinę pusę link kelkraščio. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, vaizdo įraše nuo 00:33 iki 00:37 sekundės akivaizdžiai matoma, kaip A. M. su savo vairuojamu automobiliu tiesiog taranuoja A. P. vairuojamą automobilį.
19. Apeliaciniame skunde A. M. siekia paneigti savo kaltę, nurodydamas jog A. P. padidino jo vairuojamo automobilio greitį tuo metu, kai A. M. jau norėjo baigti lenkimo manevrą, ir taip neleido jo užbaigti, tačiau šis argumentas paneigtas vaizdo įrašu, iš kurio aiškiai matyti, kad apeliantas prieš persirikiuodamas atgal į savo eismo juostą, nebuvo pilnai atlikęs lenkimo, nes net nebuvo aplenkęs kitos transporto priemonės ir pavažiavęs į priekį saugiu atstumu, t. y., automobilis Porshe net nebuvo už jo, kuomet jau būtų galima prieš aplenktą automobilį persirikiuoti į savo eismo juostą. Kaip jau buvo aptarta, A. M., pradėjęs lenkimo manevrą ir dar tik susilyginęs kelyje su kita, lenkiama transporto priemone, jau pradėjo važiuoti į jos judėjimo eismo juostą ir tuo pačiu į pačią transporto priemonę, kas paneigia apelianto versiją, kad tokius veiksmus jis atliko ne tyčia, o dėl lenkiamo automobilio vairuotojo netinkamų veiksmų. Šios objektyvios aplinkybės taip pat paneigia ir apelianto versiją, kad lenkimo metu jis kažkuriuo metu nematė lenkiamo automobilio, ir todėl nesaugiai suko į dešinę pusę. Apibendrinant aptartą, konstatuojama, kad A. M. susilyginę su lenkiamu automobiliu, du kartus stūmė jį į dešinę pusę, taranavo, dėl ko A. P. buvo priverstas stabdyti automobilį Porshe, keisti judėjimo kryptį, tačiau dėl apelianto tyčinio pavojingo vairavimo jo vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį.
20. Aptartos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad automobilio VW Transporter vairuotojas A. M. pavojingai manevravo, be jokios pateisinamos priežasties, norėjo aplenkti nukentėjusiojo vairuojamą automobilį automobilių ir nepriklausomai nuo nieko siekė, jog jis pasitrauktų, stabdytų savo transporto priemonę ir jį praleistų, o A. P. to nepadarius, pavojingu, iššaukiančiu būdu, negerbdamas kitų eismo dalyvių, taranavo automobilį Porshe, taip sukeldamas pavojingą situaciją, dėl kurios įvyko eismo įvykis. Nesaugiai buvo manevruojama gyvenvietės teritorijoje, pavojingus manevrus apeliantas tęsė kurį laiką, todėl akivaizdu, kad toks jo vairavimas vertintinas kaip siekimas pademonstruoti niekinantį požiūrį į kitus eismo dalyvius, keliantis tiek sau, tiek ir kitiems žmonėms realų pavojų.
21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma pagrįstai leido daryti neabejotiną išvadą, kad A. M. veiksmai pasireiškė chuliganišku elgesiu ir kad jis suprato tokių savo veiksmų pobūdį, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl tenkinti A. M. atstovo, advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutartį nepakeistą ir A. M. atstovo, advokato Manto Šriupšos skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.