Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smiltelė“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 24 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė nurodo, kad jai nebuvo žinoma apie pradėtą teisminį procesą dėl skolos išieškojimo, be to, byloje priimtas sprendimas yra neteisėtas, nes ji nėra sudariusi jokios sutarties su ieškove, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo kreiptis dėl skolos išieškojimo iš atsakovės, taip pat ginčija ieškovės naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, nurodydama, jog šioje byloje turi būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo vadovaujantis DNSB įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi. Taip pat prašo teismo priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas bei 5 000 Eur dydžio neturinę žalą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo.

2021 m. lapkričio 11 d. 16.24 val.-16.26 val. byloje gauti 4 papildomi atsakovės prašymai, kuriais atsakovė prašo atidėti bylos nagrinėjimą ir į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją; informuoja teismą, jog turi teisę šioje byloje turėti advokatą ir bylą vesti per jį; prašo teismo informuoti ją apie paskirto parengiamojo teismo posėdžio datą; bei prašymą dėl visos bylos medžiagos išvertimo į atsakovės gimtąja kalbą bei vertėjo dalyvavimo užtikrinimo.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas konstatuoja:

Dėl 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovės pateiktų prašymų

1. Atsakovė 2021 m. lapkričio 11 d. byloje pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įtraukimo (DOK-46337). Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 8 d. kreipėsi su prašymu į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrių, prašydama atsižvelgiant į sunkią atsakovės materialinę padėtį, nedarbingumą bei kitas svarbias priežastis apmokėti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu iš jos ieškovės naudai priteistą sumą už suteiktas DNSB „Smiltelė“ paslaugas. Pažymėtina, kad vien tik atsakovės kreipimasis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrių su atitinkamu prašymu, nepatvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos suinteresuotumo šioje byloje, todėl atsakovė prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atmestinas (CPK 47 straipsnis), o atsižvelgiant į tai, jog atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

2. Taip pat vienu iš prašymų atsakovė informuoja teismą, jog turi teisę šioje byloje turėti advokatą ir bylą vesti per jį (DOK-46336); prašo teismo informuoti ją apie paskirto parengiamojo teismo posėdžio datą (DOK-46335). Pateikia įrodymus, patvirtinančius jog 2021 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos Klaipėdos skyrių dėl advokato skyrimo byloje, todėl prašo teismo informuoti ją apie ieškovės atsikirtimus, nes juos pateiks paskirtam advokatui. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 288 straipsnio 2 dalimi, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, apie šią aplinkybę atsakovė buvo informuota 2021 m spalio 29 d. nutartimi, jai pateiktas susipažinimui ieškovės atsiliepimas į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kaip nustatyta iš atsakovės į bylą teikiamų procesinių dokumentų pateiktų po nurodytos datos atsakovė apie teismo paskirtą posėdžio formą yra informuota tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad parengiamasis posėdis šioje byloje būtų skiriamas tuo atveju, jeigu būtų tenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl šioje bylos stadijoje taip pat nėra pagrindo šio prašymo tenkinimui.

3. Spręsdamas atsakovės prašymą dėl visos bylos medžiagos išvertimo į atsakovės gimtąja kalbą bei vertėjo dalyvavimo užtikrinimo (DOK-46334) teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Ieškovė kreipdamasi į teismą nurodė, jog atsakovės gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir pateikė procesinius dokumentus lietuvių kalba. Atsižvelgiant į tai, jog iki šiol visus byloje teikiamus procesinius dokumentus atsakovė gaudavo bei teikdavo lietuvių kalba, teismas preziumuoja, jog atsakovė moka ir supranta lietuvių kalbą, kitaip ji nesugebėtų teikti teismui prašymų bei paaiškinimų lietuvių kalba, todėl teismo vertinimu, nėra tikslinga iš naujo teikti atsakovei jau gautus dokumentus rusų kalba. Taip pat pažymėtina, kad vertėjas teismo procese dalyvauja tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, o šiuo atveju byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

4. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovės pateikti prašymai (DOK-46334, DOK-46335, DOK-46336, DOK-46337) netenkinti.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalį išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

6. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus pareiškime turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

7. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-316/2008; kt.).

Dėl galimybės priimti sprendimą už akių

8. CPK 285 str. 1 d. nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Ieškovė DNSB „Smiltelė“ ieškinyje nurodė, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, neprieštarauja, kad sprendimas būtų priimtas už akių.

9. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

10. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais kodekse nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

11. Susipažinus su civilinės bylos Nr. 2-10128-1032/2021 medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas priėmęs ieškovės ieškinį atsakovei dėl pristeisimo, pranešimu nustatė atsakovei terminą per 16 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Teismo pranešimas atsakovei buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nurodytu gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai atsakovei buvo neįteikti. Tuomet nustačius, kad Gyventojų registro departamento duomenimis atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu kaip ir ieškinyje nurodė atsakovė (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje), procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl ko, esant ieškovės prašymui, 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo priimtas sprendimas už akių. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad nepaisant to, jog savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu Budelkiemio g. 8-91(duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau jos faktinė gyvenamoji vieta yra kita, o adresas procesiniams dokumentams siųsti/gauti yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris teismui yra žinomas.

12. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Pareiga nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą tenka proceso šaliai, kuri inicijuoja civilinės bylos iškėlimą (Civilinio proceso kodekso 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiuo atveju teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės nurodytais duomenimis apie atsakovės gyvenamąją vietą ir išsiuntė jai procesinius dokumentus ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Be to, nustatant asmens gyvenamąją vietą taip pat vadovaujamasi duomenimis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose. Asmuo siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus pakeitęs gyvenamąją vietą turi teisę savo gyvenamosios vietos pasikeitimą deklaruoti. Nepasinaudojus šia teise asmuo turi prisiimti visas su tuo susijusias neigiamas pasekmes.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t.y. paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikytina, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, todėl konstatuotina, jog įteikiant procesinius dokumentus atsakovei buvo laikytasi civilinio proceso nustatytos tvarkos, vadinasi yra pagrindas pripažinti, jog šiuo atveju buvo įstatyme nustatyta sąlyga priimti teismo sprendimą už akių dėl atsakovės pasyvumo byloje.

Dėl atsakovės pateiktų argumentų dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo

14. Remiantis konstituciniais teisinės valstybės ir teisingumo principais, ir tais atvejais, kai pripažintina, kad priežastys, dėl kurių proceso šalis neatvyko į teismo posėdį, nebuvo svarbios, tačiau šalis, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių pateikia tokius įrodymus, kurie patvirtina, kad toks sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, teismas turi įgaliojimus ištaisyti tokią teismo klaidą ir panaikinti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06). Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės teigia, jog teismo priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas, nes ieškovė apskritai neturi teisės reikšti ieškinį atsakovei, kadangi šalių nesieja jokia rašytinė ar kitos formos (pvz. sudaryta konkliudentiniais veiksmais) sutartis dėl ieškovės paslaugų atsakovei teikimo. Pažymi, jog atsakovė nėra ieškovės DNSB „Smiletė“ narė, be to ieškovė atsisako ir vengia sudaryti sutartį su atsakove, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei jos nurodytas sumas už paslaugas bei paskaičiuotas procesines palūkanas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.82 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai taip pat privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 3 punktas). Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu laikytina, kad atsakovei pareiga mokėti ieškovės paskaičiuotus mokesčius kyla tuo pagrindu, jog atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas patenka į ieškovės veiklos zoną, nepriklausomai nuo to, ar yra sudaryta sutartis su ieškove ar ne. Todėl byloje yra pagrįstas pagrindas daryti išvadą, jog ieškovė, teikė paslaugas, o atsakovė kaip buto savininkė jomis naudojosi, todėl turi pareigą už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Šiuo atveju taip pat sutiktina su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovė neginčija ieškovės paskaičiuotos skolos dydžio.

16. Taip pat atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo reiškia atskirą reikalavimą dėl neturtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo. Pažymėtina, kad CPK 287 straipsnyje, reglamentuojančiame pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį nėra numatyta galimybė pareiškime atsakovui reikšti savarankiškus reikalavimus, todėl atsakovės reikalavimai dėl neturtinės žalos bei procesinių palūkanų nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesvarstytini, o atsakovei išaiškindama, jog manydama, kad teisės ir interesai yra pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą su atskiru reikalavimu įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straispnis).

Dėl iš atsakovės valstybės naudai priteisto žyminio mokesčio

17. Atsakovės prašomu peržiūrėti 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių iš atsakovės valstybės naudai buvo priteista 15 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašo šią sprendimo už akių dalį panaikinti, nes vadovaujantis aukštesnių teismų formuojama teismų praktika bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

18. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendrijos ir jos nario yra suformavęs praktiką, jog ieškovė (DNSB) ir atsakovė yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis, CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl jis valstybei nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, 57 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018-08-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-970-275/2018).

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta suktina su atsakovės nurodyta aplinkybe, jog 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių žyminis mokestis iš atsakovės valstybės naudai buvo priteistas nepagrįstai. Tačiau kadangi reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą vertintinas kaip procesinis prašymas ir jo išsprendimas (tenkinimas) nesudaro pagrindo laikyti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių patenkintu, tikslintina 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių rezoliucinė dalis, susijusi su žyminio mokesčio valstybės naudai priteisimu iš atsakovės nepriteisiant iš atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

20. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių gali būti panaikintas teismo sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas, todėl pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovės

21. Atsakovė 2021 m. lapkričio 3 d. pateiktame skunde dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio (DOK-44997) nurodo, jog nesutinka su ieškovės patirta 300 Eur suma advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pažymi, jog įvertinant bylos ir ieškovės atstovo parengtų procesinių dokumentų apimtį (tik 1 lapas), problemos nesudėtingumą ir nekompleksiškumą, tai, kad nebuvo reikalingos tiek materialinės (sutarčių) teisės, tiek procesinės teisės žinios, tiek teismų praktikos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės prašomą priteisti išlaidų advokato pagalbai sumą vertino kaip neva pagrįstą ir protingą. Tokia teismo pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai priteisė ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas (300 Eur dydžio), tyčia ir sąmoningai net neįvertindamas reikšmingų aplinkybių: sprendimo priėmimo už akių atveju, kai atsakovė neturi teisės į apeliaciją bei kasaciją, kad ieškovės įkainis už tą patį darbą išaugo daugiau nei dvigubai.

22. Ieškovė atsikirsdama į atsakovės nurodomas aplinkybes teigia, jog atsakovei nėra suteikta privilegijų komentuoti advokato teikiamų paslaugų turinį ir atsiskaitymo už jas dydį. Dėl tokio piktybiško ir neadekvatauus atsakovės procesinio elgesio pastarasis turi tendenciją tik didėti, tačiau jis jokiu būdu negali nukrypti nuo 2015 m. kovo 19 d. Rekomendacijose Nr. 1R-77 nustatyto dydžio.

23. Pažymėtina, jog ieškovės su ieškiniu pateiktoje 2021 m. gegužės 26 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 674 yra išsamiai nurodytas teisinių paslaugų pobūdis. Apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovė yra išsamiai pasisakiusi savo 2021 m. birželio 14 d. pateiktame atskirajame skunde (DOK-25844). Įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, ieškovės atstovo atliktus procesinius veiksmus (procesinio dokumento (ieškinio) surašymą, teisines konsultacijas), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl pagrįstai priteistos ieškovei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovės prašymo kreiptis į prokurorą

24. Atsakovė 2021 m. lapkričio 3 d. pateiktame skunde dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio (DOK-44997) prašo teismo apie padarytus advokato Vidmanto Žylės ir DNSB „Smiltelė“ tariamai baudžiamosios atsakomybės padarinius ir pažeidimus pagal visus požymius nedelsiant informuoti prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pridedant nurodytus dokumentus, kadangi tai tariamai daroma sistematiškai.

25. CPK 299 straipsnyje numatyta, jog jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

26. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra sprendimo už akių priėmimo teisėtumas, ne ieškovės ir jos atstovo tarpusavio santykių teisinis vertinimas. Teismas ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenustatė, jokių įstatymų pažeidimų. Atsakovė manydama, jog buvo padaryta atitinkama nusikalstama veika turi teisę naudotis įstatyme numatytomis teisėmis, todėl atsakovės prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287, 288, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti atsakovės T. Ž. pareiškimo dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6603-1032/2021 už akių peržiūrėjimo.

Patikslinti 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, susijusią su žyminio mokesčio valstybės naudai priteisimu, nurodant, jog iš atsakovės T. Ž. nepriteisiamos 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

Netenkinti 2021 m. lapkričio 3 d. atsakovės pateikto prašymo (DOK-44997) dėl kreipimosi į prokurorą.

Netenkinti 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovės pateiktų prašymų (DOK-46334, DOK-46335, DOK-46336, DOK-46337).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.