Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smiltelė“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. gegužės 16 d. teisme gautas atsakovės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6603-1032/2021 dalis, kuria iš atsakovės priteista 267,64 Eur skola ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, iš viso 567,64 Eur išdėstyta 16 mėnesių laikotarpiui į mėnesį sumokant 35,48 Eur, pradedant mokėjimą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, paskutinę įmoką sumokant 35,44 Eur. Atsakovė, be kita ko, prašė nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo nušalinti bylą išnagrinėjusią teisėją, o jos nenušalinus - nušalinti visą Klaipėdos apylinkės teismą, bylą perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui spręsti dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui.

4. Klaipėdos apygardos teismo2022 m. gegužės 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi netenkintas atsakovės pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-6603-1032/2021 nagrinėjimo.

5. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. birželio 2 d. gautas atsakovės atskirasis skundas dėl 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2022 m. gegužės 18 d. nutartį šioje byloje iš dalies, tai yra punktą 1; grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti visus nurodytus klausimus iš naujo; nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkę nuo skundo priėmimo ir nagrinėjimo klausimų, arba jai pačiai nusišalinti; nenušalinus Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės arba jai pačiai nenusišalinus, nušalinti visą Klaipėdos apylinkės teismą nuo šios bylos ir kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, kitų procesinių prašymų.

10. Apeliantė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

11. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Šiuo atveju įvertinus atskirojo skundo dalyką, atsižvelgiant į tai, kad aiškių motyvų dėl būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantė nepateikė, nutariama apeliantės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

12. Pažymėtina, jog atskirajame skunde taip pat suformuluoti reikalavimai, kuriais prašo nušalinti pirmosios instancijos teismo teisėją nuo atskirojo skundo priėmimo ir nagrinėjimo klausimų arba pačiai nusišalinti, nenušalinus pirmosios instancijos teismo teisėjos nuo atskirojo skundo ir nagrinėjimo klausimų ar pačiai nenusišalinus, nušalinti visą Klaipėdos apylinkės teismą nuo šios bylos ir nedelsiant kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Pažymėtina, jog šiuo atveju teisėjos nušalinimo klausimas išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos 2022 m. liepos 19 d. nutartimi.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

13. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti jos pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-6603-1032/2021 nagrinėjimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti laiku pateiktą atskirąjį skundą yra neteisėta ir šališka. Nurodo, kad dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų byloje, buvo pažeistos apeliantės procesinės teisės, byla nagrinėjanti teisėja nieko neatliko, kad būtų tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Mano, jog bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja turėjo išankstinį ir tendencingą nusistatymą apeliantės atžvilgiu.

14. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi nutarta netenkinti atsakovės pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-6603-1032/2021 nagrinėjimo ir perdavė civilinę bylą Nr. e2-6603-1032/2021 Klaipėdos apygardos teismui dėl nušalinimo pareiškimo Klaipėdos apylinkės teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarta atsakovės pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-6603-1032/2021 nagrinėjimo netenkinti. Kaip matyti apeliantė Klaipėdos apylinkės teismui 2022 m. liepos 12 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti iš dalies, tai yra panaikinant jos pirmąjį punktą.

16. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė paduotu atskiruoju skundu skundė pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria netenkintas jos pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti minėtą atskirąjį skundą motyvuodamas tuo, kad nutartys, kuriomis sprendžiami bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimai, atskiraisiais skundais neskundžiamos. Bylą nagrinėjančio teismo sudėtį ir nušalinimus reglamentuoja CPK I dalies VI skyriaus nuostatos. Teisės normos, įtvirtinančios proceso dalyvių teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisėjo pareigą įstatymo nustatytais atvejais nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, taip pat klausimų, susijusių su teisėjo nu(si)šalinimu, nagrinėjimo tvarką (CPK 64–66, 68–70 straipsniai), nenustato, kad nurodytais klausimais priimtos nutartys, neatsižvelgiant į tai, ar nušalinimo pareiškimai buvo patenkinti ar ne, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Kitos CPK nuostatos taip pat tokios galimybės neįtvirtina. Taigi minėtos nutartys nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, kai atskirai nuo teismo sprendimo atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos teismo nutartys.

19. Nutartys, kuriomis išsprendžiami bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimai, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir neatima teisės byloje dalyvaujančiam asmeniui toliau dalyvauti byloje. Taigi tokios nutartys taip pat neatitinka ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus, įtvirtinančio galimybę apskųsti teismo nutartis atskiraisiais skundais. Taigi, pagal proceso įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, šios nutarties 15-16 punktuose nurodytos teismo nutartys atskiraisiais skundais neskundžiamos. Tačiau šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo klausimas gali būti patikrintas kitu būdu, nes neužkertama galimybė byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, kuriuo byla išspręsta iš esmės, ir į apeliacinį skundą įtraukti motyvus dėl nurodytų nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo. Tokia galimybė įtvirtinta CPK 334 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017).

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, negali būti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl šios priežasties trečiojo asmens 2022 m. birželio 2 d. atskirąjį skundą pagrįstai atsisakyta priimti kaip paduotą dėl nutarties, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. birželio 6 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti atsakovės 2022 m. birželio 2 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2022 m. gegužės 18 d nutarties, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šiuo pagrindu atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl bylos grąžinimo į pirmykštę padėtį, restitucijos taikymo, įpareigojimo pirmosios instancijos teismą klausimus spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, tačiau atskirojo skundo reikalavimų netenkinus nėra pagrindo apeliantei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, o ir be to, duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.