Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. (J. G.) ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

5. Teismo posėdžių metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, akcentuodamas tai, kad šalių prievolė buvo įgyta santuokos metu, po santuokos nutraukimo prievolė išliko solidarioji, todėl jis, įvykdęs visą solidarią prievolę kreditorei, pagrįstai reikalauja priteisti jam pusę sumokėtos sumos iš atsakovės.

6. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas iš esmės neginčijo ieškinio reikalavimų, prašė išdėstyti priteistinos sumos sumokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

7. Remiantis byloje esančiais duomenimis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovo, atsakovės atstovo paaiškinimais, nustatyta, kad:

7.1. Šalys, būdami santuokoje, sudarė kredito sutartis su Pareigūnų kredito unija:

7.1.1. 2014 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartį Nr. 14-00295, kredito suma – 33 306, 30 Eur, kredito paskirtis – refinansavimas, galutinis grąžinimo terminas – 2024 m. spalio 15 d., įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamo turto įkeitimu: 434/1000 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 34 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka;

7.1.2. 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartį Nr. KNT201807-000152, kredito suma 5 000 Eur, kredito paskirtis – refinansavimas, galutinis grąžinimo terminas – 2029 m. liepos 20 d. Įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu: pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Taip pat viena iš užtikrinimo priemonių buvo numatytas kredito davėjo išduodamas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio laiduotoja buvo atsakovė.

7.2. Ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4431-897/2020. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. kovo 4 d. Santuokos nutraukimo byloje, be kitų klausimų, buvo sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo, įskaitant ir prievolę kreditorei Pareigūnų kredito unijai. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu, po šalių santuokos nutraukimo prievolė kreditorei Pareigūnų kredito unijai pagal 2014 m. spalio 20 d. paskolos sutartį Nr. 14-00295 ir 2018 m. liepos 19 d. kredito sutartį Nr. KNT201807-000152 pripažinta solidaria ieškovo J. G. ir atsakovės A. G. prievole. Taip pat buvo nustatyta, kad kreditas buvo imtas šeimos poreikiams tenkinti, todėl abu solidariai yra atsakingi.

8. Nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus ieškinį atsakovei dėl pusės jo įvykdytos solidariosios prievolės kreditorei Pareigūnų kredito unijai sumos priteisimo regreso tvarka iš atsakovės, toliau šiame sprendime bus analizuojami solidariosios prievolės bendraskolių tarpusavio atsiskaitymo santykiai.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad tokie ginčai gali būti nagrinėjami atskiroje byloje. Kasacinis teismas vienoje byloje, spręsdamas dėl buvusių sutuoktinių ir bendraskolių tarpusavio reikalavimų, nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių solidarioji prievolė nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tai reiškia, kad kiekvienas solidariosios prievolės skolininkas kreditoriui yra atsakingas už visą prievolę iki visiško jos įvykdymo ir kreditorius gali pasirinkti, kurio iš skolininkų reikalauti įvykdyti prievolę. Tačiau prievolės solidarumas prieš kreditorių nereiškia, kad vidiniuose bendraskolių tarpusavio atsiskaitymo santykiuose negali būti nustatomos jiems tenkančios prievolės dalys; bendraskolių dalių nustatymas jų tarpusavio santykiuose nepaneigia jų solidariosios pareigos kreditoriui. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Taigi pagal įstatymą preziumuojama, kad solidariosios prievolės bendraskolių vidiniuose santykiuose jų prievolės dalys yra lygios, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigiama, jeigu sutartyje buvo susitarta kitaip arba yra kitokių aplinkybių, kurios lemia nevienodo dydžio bendraskoliams tenkančias solidariosios prievolės dalis. Dėl to sprendžiant dėl bendraskolių tarpusavio atsiskaitymo būtina nustatyti bendraskoliams tenkančias prievolės dalis, nes nuo to priklauso, kokio dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę kitiems bendraskoliams turi bendraskolis, įvykdęs visą solidariąją prievolę.

11. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012; kt.).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo pagal jų solidariąją prievolę kreditorei Pareigūnų kredito unijai pagal 2014 m. lapkričio 20 d. Nr. 14-00295 ir 2018 m. liepos 19 d. Nr. KNT201807-000152 paskolos sutartis, svarbu įvertinti santuokos nutraukimo byloje priimto 2020 m. spalio 19 d. teismo sprendimo turinį, siekiant išsiaiškinti, kaip buvo padalytas šalių santuokoje įgytas turtas ir kokią įtaką santuokos nutraukimo byloje priimtas teismo sprendimas turi sprendžiant klausimą dėl buvusiems sutuoktiniams tenkančių dalių solidariojoje prievolėje kreditorei Pareigūnų kredito unija dydžio. Minėta, kad teismo sprendimu šalių santuokos nutraukimo byloje nuspręsta, jog prievolė kreditorei Pareigūnų kredito unijai po santuokos nutraukimo išlieka solidarioji. Santuokos nutraukimo byloje teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taip pat tiesiogiai nekonstatavo pagrindo nukrypti nuo sutuoktiniams tenkančių lygių dalių principo solidariojoje prievolėje kreditorei Pareigūnų kredito unijai pagal 2014 m. lapkričio 20 d. Nr. 14-00295 ir 2018 m. liepos 19 d. Nr. KNT201807-000152 paskolos sutartis. Taigi iš santuokos nutraukimo byloje nustatytų aplinkybių ir teismo argumentų, kuriais remdamasis teismas sprendė dėl santuokinio turto padalijimo, darytina išvada, jog vidiniuose solidariosios prievolės kreditorei Pareigūnų kredito unijai santykiuose abiejų bendraskolių prievolės dalys yra lygios. Pagrindo nukrypti nuo bendraskolių lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kaip buvo padalytas bendras turtas santuokos nutraukimo byloje, nenustatyta.

13. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė ir teismas papildomai išreikalavo įrodymus, iš kurių matyti, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu ir po santuokos nutraukimo, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. spalio mėnesio, ieškovas vienas vykdė solidarią šalių prievolę kreditorei Pareigūnų kredito unijai – sumokėjo 10 621,92 Eur paskolos (8 074,53 Eur + 1 497,00 Eur + 1 050,39 Eur). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys kreditorės Pareigūnų kredito unijos pateikti duomenys apie ieškovo atliktus mokėjimus pagal minėtas paskolos sutartis, ieškovo banko sąskaitų išrašai. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu teismui išreikalavus ir kreditorei pateikus į bylą duomenis apie ieškovo atliktus mokėjimus aktualiu laikotarpiu, atsakovė neginčijo jai tenkančios prievolės dydžio ir pagrįstumo. Taigi byloje esantys įrodymai tiesiogiai patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. spalio mėnesio tinkamai vykdė savo ir atsakovės solidariąją prievolę kreditorei Pareigūnų kredito unijai.

14. Nustačius, kad šalių dalys prievolėje yra lygios, konstatuotina, kad ieškovas, įvykdęs dalį prievolės, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės pusės įvykdytos prievolės sumos, t. y. 5 310,97 Eur paskolos sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti šias sumas iš atsakovės pripažintinas pagrįstu ir yra tenkinamas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo teismo priteistos skolos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiu. Prašymą grindžia sunkia finansine padėtimi. Ieškovas nesutinka su tokiu atsakovės prašymu.

16. Vadovaujantis CPK nuostatomis, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001; 2011m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

17. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis atlyginimas nesiekia minimalaus atlyginimo dydžio (443,57 Eur), atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir/ar transporto priemonių, su atsakove nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino pats ieškovas, jis geranoriškai išlaikymo vaikui neteikia, išlaikymo išieškojimas vykdomas priverstine tvarka, šiuo metu susidaręs apie 5 000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui.

18. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, sprendžia, kad atsakovės turtinė padėtis palyginus sunki, juo labiau atsižvelgiant į tai, jog pats ieškovas skolingas atsakovei, kaip nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytojai, beveik 5 000 Eur. Teismas sprendžia, kad susidariusioje situacijoje įpareigojimas atsakovei sumokėti visą priteistiną sumą sukeltų sunkias pasekmes ne tik atsakovei, bet ir su ja gyvenančiam nepilnamečiui vaikui, todėl teismo sprendimo įvykdymas išdėstomas pakankamam 24 mėnesių laikotarpiui, mokėjimus pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad pirmus 23 mėnesius atsakovė ieškovui moka po 221,29 Eur kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumoka 221,30 Eur.

19. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui J. G. (J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 310,97 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų dešimties eurų 97 ct) skolą.

Išdėstyti iš atsakovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. G. (J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 5 310,97 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų dešimties eurų 97 ct) skolos sumokėjimą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmus 23 (dvidešimt trys) mėnesius atsakovė ieškovui moka po 221,29 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro 29 ct) įmokas, o paskutinį 24 (dvidešimt ketvirtą) mėnesį sumoka 221,30 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro 30 ct) įmoką.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.