Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. patikslintą ieškinį atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių, tretysis asmuo (kreditorius) (duomenys neskelbtini), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovės A. G. priešieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai, priešieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl santuokos nutraukimo

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, o atsakovė ir išvadą byloje teikianti institucija tam neprieštarauja.

Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl sūnaus gyvenamosios vietos nėra. Nors šiuo metu šalių sūnus gyvena tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, tačiau vaikui drabužius, avalynę, maistą, vaistus, vitaminus ir kitas išlaidas dengia motina, be to, pats vaikas išreiškė norą, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad ginčo tarp šalių dėl jų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra, teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir nepilnamečio E. G. gyvenamąją vietą nustato kartu su atsakove A. G., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 d.). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį. Jei ji siejama su pilnametystės sulaukimu, tai išlaikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Pasibaigus prievolei nelieka teisinio pagrindo reikalauti vykdyti šią prievolę ateityje. Jeigu civilinėje byloje buvo pareikštas reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki pilnametystės, tai, teismui nustačius, kad išlaikymas vaikui yra ar buvo tinkamai vykdomas, o bylos nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, tai reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atmetamas, o tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, išsprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę.

Pažymėtina ir tai, kad remiantis CK 3.200 str., išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę ((duomenys neskelbtini) str.). Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“.

Atsakovės teigimu, pagrindines mėnesio išlaidas sūnaus išlaikymui sudaro: 100 Eur maistui namuose, 50 Eur komunalinių mokesčių, tenkančių sūnui dalis, 50 Eur išlaidos drabužiams, avalynei, sportinei aprangai ir avalynei, 50 Eur išlaidos maitinimuisi mokykloje, 30 Eur mokymosi priemonės, 10 Eur kirpyklos išlaidos, 20 Eur telefonui, 10 Eur mėnesinis viešojo transporto bilietas, 30 Eur mokestis už futbolo treniruotes, 50 Eur kišenpinigiai, 30 Eur nenumatytos išlaidos (vaistai, išvykos mokykloje, rinkliavos mokykloje ir pan.). Kadangi ieškovas pastaruosius tris metus nemokėjo išlaikymo savo sūnui, todėl iš jo atsakovei turi būti priteista 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovas su šiuo reikalavimu kategoriškai nesutinka, nes išlaikymo įsiskolinimo nėra, jis visada pagal savo supratimą ir gaunamas pajamas prisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Teismo vertinimu, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas, nes pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad jai nepatiko sūnaus noras lankyti futbolą, todėl ji treniruotėms pinigų neskyrė, jas apmokėjo ieškovas, taip pat sutiko, kad ieškovas pirko sūnui sportinę aprangą ir avalynę, neginčijo fakto, kad namo kūrenimui anglių ir malkų užperka ieškovas. Taigi, nesant pagrįstų išlaikymo įsiskolinimo sumų paskaičiavimų ir tai pagrindžiančių įrodymų, o taip pat nepasitvirtinus faktinėms aplinkybėms, kad ieškovas paskutinius trejus metus jokia forma neprisidėjo prie savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo, atsakovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą vertinamas kaip nepagrįstas, todėl atmetamas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovas prašo pripažinti kreditorinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo ir atsakovės solidariomis prievolėmis. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka ir prašo pripažinti, kad prievolės (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninės ieškovo J. G. prievolės, nes nei vienos iš šių paskolos sutarčių pagrindu gautos lėšos nebuvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui, atsakovė jokių lėšų pagal šias paskolos sutartis taip pat negavo, atsakovė pasirašė paskolos sutartyse, kad yra supažindinta su jų sąlygomis, tačiau nei vienoje iš jų neprisiėmė solidarios atsakomybės su ieškovu, jokios atsakovės atsakomybės už paskolas sąlygos atsakovei nebuvo aiškinamos ir suprantamos, taip pat ir pats ieškovas visuomet teigė, kad tai yra jo asmeninės skolos. Tretysis asmuo (kreditorius) (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovu ir atsakove buvo sudarytos dvi kredito sutartys: pirma, (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kredito suma 33306,30 Eur, kredito paskirtis – refinansavimas, galutinis grąžinimo terminas – (duomenys neskelbtini), įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu: (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Antra, (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kredito suma 5000 Eur, kredito paskirtis – refinansavimas, galutinis grąžinimo terminas – (duomenys neskelbtini). Įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu: pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Abu nurodyti kreditai buvo išduoti ieškovui ir atsakovei kaip solidariems skolininkams (sutuoktiniams). Tiek (duomenys neskelbtini) pateiktame prašyme vartojimo paskolai gauti, tiek (duomenys neskelbtini) pateiktame prašyme vartojimo paskolai gauti pasirašė tiek ieškovas, tiek atsakovė, taip pat abiejų šalių parašai yra ir ant (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo atliktas kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) grafiko keitimas, darant keitimą sutikimus dėl duomenų tikrinimo (finansinės būklės vertinimo) išdavė abu sutuoktiniai, išduodant kreditą pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo vertinama abiejų sutuoktinių kaip bendraskolių finansinė būklė. Pagal (duomenys neskelbtini) m. sutartį viena iš užtikrinimo priemonių buvo numatytas kredito gavėjo išduodamas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio laiduotoja buvo atsakovė. Taigi, atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus yra solidari, tokia ji turi išlikti ir po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 str. 1 d. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 str.), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 str.).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1 – 3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1 – 5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 d. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.109 str. 2 d. sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. prašyme vartojimo paskolai gauti atsakovė A. G., kaip paskolos gavėjo J. G. sutuoktinė, ne tik pasirašė, bet ir patvirtino, kad buvo supažindinta su visomis iš paskolos sutarties kilsiančiomis teisėmis ir pareigomis bei sutiko ir neprieštaravo, kad jos sutuoktinis prisiimtų įsipareigojimus pagal sutartį. (duomenys neskelbtini) d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kaip paskolos gavėjai pasirašė ir ieškovas, ir atsakovė. (duomenys neskelbtini) d. prašyme vartojimo paskolai gauti atsakovė A. G., kaip paskolos gavėjo J. G. sutuoktinė, ne tik pasirašė, bet ir patvirtino, kad buvo supažindinta su visomis iš paskolos sutarties kilsiančiomis teisėmis ir pareigomis bei sutiko ir neprieštaravo, kad jos sutuoktinis prisiimtų įsipareigojimus pagal sutartį. (duomenys neskelbtini) d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kaip kredito gavėjo J. G. sutuoktinė pasirašė ir atsakovė A. G., kuri savo parašu patvirtino, kad yra susipažinusi su šio sutarties sąlygomis ir su jomis sutinka, supranta visas pasekmes, kurios gali kilti iš šios sutarties sąlygų pažeidimo atveju, tame tarpe, kad (duomenys neskelbtini) turi teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgiant į būsto statusą, nepilnamečių vaikų bei kitų išlaikytinių, gyvenančių būste, interesus. Be to, (duomenys neskelbtini) d. atsakovė A. G., kaip laiduotoja, pasirašė neprotestuotiname paprastajame vekselyje. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas kritiškai vertina atsakovės poziciją, kad ji nesuprato, ką pasirašanti, juo labiau, kad pasirašė ne po viena sutartimi. Be to, aukščiau minėtų prašymų paskoloms gauti ir paskolų pasirašymo momentu šalys vedė bendrą ūkį, gyveno santuokinį gyvenimą, povedybinės turto ir prievolių atskyrimo sutarties nebuvo pasirašę, taip pat bylos nagrinėjimo metu šalys neprašė nustatyti, nuo kada jiems santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms. Nesant tokio prašymo, laikoma, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 str.). Todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad pasiskolintos lėšos buvo naudojamos bendrai šeimos gerovei užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo priklausomybę lošimams, taip pat nesant kitų duomenų, kad paskolintas lėšas ieškovas panaudojo asmeninio turto įsigijimui ir/ar asmeniniam gerbūviui susikurti, įvertinus faktą, kad visus prašymus ir paskolas pasirašė ir atsakovė, šalys tuo metu vedė bendrą ūkį, todėl teismas laiko, kad skoliniai įsipareigojimai kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarūs abiejų sutuoktinių įsipareigojimai ir po santuokos nutraukimo pripažįsta juos solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo reikalavimai patenkinti pilnai, tačiau ieškovas neprašė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės, todėl teismas nepriteisia ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovo naudai. Atsakovės priešieškinys atmestas, kaip nepagrįstas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 46,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia po lygiai, t.y. po 23,43 Eur iš ieškovo ir atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

Nutraukti ieškovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui J. G. jo pavardę – „G.“, atsakovei A. G. palikti jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „G.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. (duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina atsakovė A. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Skolinę prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria ieškovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 23,43 Eur (dvidešimt tris eurus, 43 euro centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.