- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-317-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38970-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. (J. G.) patikslintą ieškinį atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių, trečiasis asmuo (kreditorius) (duomenys neskelbtini), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir pagal atsakovės A. G. priešieškinį ieškovui J. G. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė teismo:
1.1. nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr(duomenys neskelbtini), santuoką tarp J. G. ir A. G. dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2. nustatyti nepilnamečio vaiko E. G. (E. G.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina A. G.;
1.3. priteisti iš ieškovo J. G. nepilnamečio vaiko E. G. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės, mokant išlaikymą į vaiko motinos nurodytą sąskaitą, vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. G.;
1.4. pripažinti kreditorinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) pagal 2014-10-20 paskolos sutartį Nr. 14-00295 ir 2018-07-19 kredito sutartį Nr. KNT201807-000152 ieškovo ir atsakovės solidariomis prievolėmis;
1.5. po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – „G.“.
2. Nurodė, kad iki 2007 m. santuokinis gyvenimas buvo pakankamai sklandus, tačiau laikui bėgant santykiai dėl akivaizdžių skirtumų blogėjo, o dėl emocinės ir psichologinės įtampos susirgo depresija, kurią bandė gydytis vartodamas alkoholį. Galimas ieškovo neteisingas elgesys, atsiradusi tarpusavio įtampa, atsakovės nenoras ieškoti kompromisų ir bendrų sprendimų variantų lėmė santykių pabaigą, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad neprieštarauja dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina arba su ieškovu. Ginčo dėl bendravimo su sūnumi nėra, kadangi su atsakove gyvena viename name tik skirtinguose aukštuose. Nurodė, kad taip pat su atsakove susitarę dėl sūnaus išlaikymo, ieškovui skiriant 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, o toks išlaikymo dydis yra pakankamas sūnaus poreikių patenkinimui. Sūnui pagal jo poreikius perka daiktus ir sporto aprangą, moka sporto abonementą. Ieškovo teigimu, santuokoje jokio dalintino turto neturi. Kartu su atsakove turi finansinių įsipareigojimų Pareigūnų kredito unijai, kuriai yra solidariai atsakingi dėl kredito šeimos poreikių patenkinimui. Nurodė, kad paimtą kreditą panaudojo automobilio, buitinės technikos ir kompiuterio vaikams pirkimui, vaikų ir šeimos poreikių tenkinimui bei atostogoms, o savo poreikiams kredito nenaudojo. Vartojimo kreditai buvo paimti tik jo vardu, kadangi nereikėjo sutuoktinės sutikimo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingi, nėra pagrindo priteisti vienam iš kito išlaikymą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies, prašydama:
3.1. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje tarp J. G. ir A. G. (akto įrašo nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
3.2. nustatyti nepilnamečio sūnaus E. G. gyvenamąją vietą su atsakove;
3.3. priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus E. G. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, numatant, kad šias lėšas uzufrukto teise pavedama tvarkyti atsakovei;
3.4. palikti atsakovei santuokinę pavardę „G.“;
3.5. pripažinti, kad prievolės (duomenys neskelbtini) pagal 2014-10-20 sudarytą paskolos sutartį Nr. 14-00295 ir 2018-07-19 sudarytą kredito sutartį Nr. KNT 201807 - 000152 yra asmeninės ieškovo J. G. prievolės;
3.6. priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad prievolės pagal 2014-10-20 sudarytą paskolos sutartį Nr. 14-00295 ir 2018-07-19 sudarytą kredito sutartį Nr. KNT 201807 - 000152 yra asmeninės ieškovo prievolės. Nesutinka su ieškovo argumentu, jog paskolų sutarčių pagrindu gautos lėšos buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui. Pagal 2014-10-20 paskolos sutarties specialiosios dalies 2.4 punktą paskolos naudojimo tikslas - refinansavimas, 2018-07-19 kredito sutarties Specialiosios dalies 2.19.6 punkte numatyta, jog kredito lėšos pervedamos kredito įstaigoms pagal pradelstus įsipareigojimus, o pagal 2.19.7 punktą ieškovas įsipareigojo visą sutarties galiojimo laikotarpį būti užsiregistravęs sistemoje "mano Creditinfo" ir aktyvavęs paslaugą „Nenoriu kredito“, taip pat įtrauktas į Lietuvos banko tvarkomą Asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių, sąrašą. Atsakovės teigimu, tokios kreditų sutarčių sąlygos pagrindžia aplinkybes, jog ieškovas nuolatos turėjo problemų dėl neatsakingo skolinimosi ir nei viena iš šių paskolos sutarčių nebuvo sudaryta šeimos poreikių tenkinimui. Be to, 2018-07-19 kredito sutartis sudaryta tuo metu, kai šalys jau nebevedė bendro ūkio ir gyveno skyrium, todėl pasiskolintos lėšos niekaip negalėjo būti skirtos bendrų poreikių tenkinimui. Atsakovės teigimu, ji pasirašė paskolos sutartyse, kad yra supažindinta su jų sąlygomis, tačiau nei vienoje iš jų neprisiėmė solidarios atsakomybės su ieškovu, juolab, kad tiek unijos darbuotojai, tiek ir ieškovas teigė, kad už paskolas bus atsakingas išimtinai ieškovas, tuo tikslu įkeitęs ir savo asmeninį turtą. Be to, ieškovas visuomet paskolintas lėšas laikė savo asmeninėmis skolomis.
Šalies argumentai
5. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo sūnaus E. G. 7 200 Eur už laikotarpį nuo 2017-06-15 iki 2020-06-15 dienos išlaikymo įsiskolinimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.200 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą už 3 metus (2017-06-15 - 2020-06-15 laikotarpis, po 200 Eur / mėn.). Ieškovės teigimu, viena iš santuokos iširimo priežasčių yra ieškovo visiškas nesirūpinimas šeima, neprisidėjimas prie šeimos išlaikymo. Vaikais visada rūpinosi viena, namą išlaiko kartu su mama, o skolintis pinigų niekada nereikėjo, kadangi pragyvenimui pakakdavo darbo užmokesčio. Nurodė, kad taip pat nežinojo, kur ieškovas išleisdavo pinigus, gautus sudarytų greitųjų kredito sutarčių pagrindu. Atsakovės teigimu, jie bendro ūkio neveda apie penkerius metus, tačiau ieškovas šiuo laikotarpiu nepilnamečiam vaikui jokios paramos neteikė, išskyrus tai, jog šalių sūnus gyvena namo dalyje, asmeninės nuosavybės teise priklausančioje ieškovui. Pažymėjo, kad iš tiesų ieškovas mokėjo už vaiko sportą ir sportinę aprangą, kadangi ji prieštaravo, jog sūnus lankytų futbolą ir lėšų tam neskyrė. Ieškovas maisto į šaldytuvą nedėjo, kadangi jis neveikia. Nurodė, kad neteikiamą išlaikymą pagrindžia ir ieškinio turinys, kuriame ieškovas nurodė per mėnesį apie 500 Eur skiriantis įsipareigojimų Pareigūnų kredito unijai dengimui, bei jo įsipareigojimų santykis su gaunamomis pajamomis.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateiktame atsiliepime prašo pripažinti ieškovo ir atsakovės įsipareigojimus pagal paskolos sutartis solidariomis prievolėmis. Nurodė, kad su ieškovu ir atsakove buvo sudarytos dvi kredito sutartys:
1) 2014-10-20 paskolos sutartis Nr. 14-00295, kredito suma 33306,30 Eur, kredito paskirtis – refinansavimas, galutinis grąžinimo terminas – 2024-10-15, įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu: 434/1000 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka.
2) 2018-07-19 paskolos sutartis Nr. KNT201807-000152, kredito suma 5000 Eur, kredito paskirtis – refinansavimas, galutinis grąžinimo terminas – 2029-07-20. Įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu: pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Taip pat viena iš užtikrinimo priemonių buvo numatytas kredito gavėjo išduodamas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio laiduotoja buvo atsakovė.
Abu nurodyti kreditai buvo išduoti ieškovui ir atsakovei kaip solidariems skolininkams (sutuoktiniams), ant sutarčių yra tiek ieškovo, tiek atsakovės parašai, suteikiant paskolas buvo vertinta abiejų sutuoktinių finansinės galimybės, o už ieškovo išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį laidavo atsakovė. Kadangi atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus yra solidari, tokia ji turi išlikti ir po santuokos nutraukimo.
7. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė neturinti pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio E. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Tarnybos vertinimu, ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma po 200 Eur kas mėnesį galimai patenkins kasdieninius nepilnamečio E. G. poreikius. Sutiko, kad priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė:
8.1. Nutraukti ieškovo J. G. ir atsakovės A. G. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
8.2. Palikti po santuokos nutraukimo ieškovui J. G. jo pavardę – „G.“, atsakovei A. G. jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „G.“.
8.3. Nustatyti nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamąją vietą su motina A. G. jos gyvenamojoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Priteisti iš ieškovo J. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. G. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. 2019-12-31) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti atsakovę.
8.5. Skolinę prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini)pagal 2014-10-20 paskolos sutartį Nr. 14-00295 ir 2018-07-19 kredito sutartį Nr. KNT201807-000152 po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria ieškovo J. G. ir atsakovės A. G. prievole.
8.6. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.
8.7. Priteisti iš ieškovo J. G. ir atsakovės A. G. į valstybės biudžetą po 23,43 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas, nurodydamas, jog byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, o atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, sprendė, kad santuoka tarp šalių nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesant ieškovo prieštaravimams, atsakovei po santuokos nutraukimo paliko jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „G.“.
10. Teismas sprendė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove. Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors šalių sūnus gyvena tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, tačiau vaikui drabužius, avalynę, maistą, vaistus, vitaminus ir kitas išlaidas dengia motina. Teismas taip pat atsižvelgė į paties vaiko išreikštą norą dėl gyvenamosios vietos nustatymo su motina (CK 3.174 straipsnis).
11. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos t. y. nuo 2019-12-31 iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies1 punktas, 3.208 straipsnis.). Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio teismas įvertino tai, kad nėra ginčo tarp šalių dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgė į šalių vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, prašomo priteisti išlaikymo sumos dydį, į tai, jog šalių turtinė padėtis leidžia jiems tokią sumą skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipė vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
12. Teismas sprendė netenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo. Nustatė, kad atsakovė priešieškiniu prašomą priteisti 7200 Eur už laikotarpį nuo 2017-06-15 iki 2020-06-15 sūnaus išlaikymo išlaidų sumą grindė nurodydama tokias išlaidas: 100 Eur maistui namuose, 50 Eur komunalinių mokesčių, tenkančių sūnui dalis, 50 Eur išlaidos drabužiams, avalynei, sportinei aprangai ir avalynei, 50 Eur išlaidos maitinimuisi mokykloje, 30 Eur mokymosi priemonės, 10 Eur kirpyklos išlaidos, 20 Eur telefonui, 10 Eur mėnesinis viešojo transporto bilietas, 30 Eur mokestis už futbolo treniruotes, 50 Eur kišenpinigiai, 30 Eur nenumatytos išlaidos (vaistai, išvykos mokykloje, rinkliavos mokykloje ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo vertinimu, atsakovei, reiškiančiai reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, tenka pareiga įrodyti ieškovo prievolės egzistavimo faktą ir atsakovės įvykdytą prievolę už ieškovą bei jos dydį. Pažymėjo, kad reikalavimą grindžiant įvykdyta prievole išlaikyti nepilnametį vaiką už vieną iš tėvų, tokios prievolės įvykdymas turi būti įrodytas konkrečiais išlaidas pagrindžiančiais įrodymais. Teismas nurodė, kad atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog sūnaus treniruotėms pinigų neskyrė, kadangi nepatiko sūnaus noras lankyti futbolą, todėl su sportu susijusias išlaidas apmokėjo ieškovas, neginčijo fakto, kad namo kūrenimui anglių ir malkų nuperka ieškovas. Konstatavo, kad atsakovė nepateikė į bylą išlaikymo įsiskolinimo sumų paskaičiavimų ir įrodymų, patvirtinančių, kokio dydžio realias išlaidas ji patyrė per paskutinių trejų metų laikotarpį vykdydama ir už ieškovą prievolę išlaikyti jų nepilnametį vaiką. Taip pat pažymėjo, kad nepasitvirtino ir faktinės aplinkybės, kad ieškovas paskutinius trejus metus jokia forma neprisidėjo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Remdamasis išdėstytu sprendė, jog atsakovė neįrodė priešieškinio reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo.
14. Teismas laikė įsipareigojimus kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2014-10-20 paskolos sutartį Nr. 14-00295 ir 2018-07-19 kredito sutartį Nr. KNT201807-000152 solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais ir po santuokos nutraukimo pripažino juos solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis. Vertino, jog kreditai pagal abi sutartis buvo išduoti ieškovui ir atsakovei kaip solidariems skolininkams (sutuoktiniams), teiktuose prašymuose vartojimo paskolai gauti ir kredito sutartyse pasirašė abi šalys, atliekant 2016-05-18 kredito sutarties Nr. 14-00295 grafiko keitimą sutikimus dėl duomenų tikrinimo (finansinės būklės vertinimo) taip pat išdavė abu sutuoktiniai, buvo vertinama abiejų sutuoktinių kaip bendraskolių finansinė būklė. Pažymėjo, kad atsakovės pasirašymas dviejose kredito sutartyse bei patvirtinimas, kad buvo supažindinta su visomis iš paskolos sutarčių kilsiančiomis teisėmis ir pareigomis bei sutikimas ir neprieštaravimas, kad ieškovas prisiimtų įsipareigojimus pagal sutartis paneigia atsakovės įrodinėjamą nežinojimo aplinkybę. Teismas taip pat nurodė, kad prašymų paskoloms gauti ir paskolų pasirašymo momentu šalys vedė bendrą ūkį, gyveno santuokinį gyvenimą, nebuvo pasirašę povedybinės turto ir prievolių atskyrimo sutarties. Atkreipė dėmesį į tai, jog šalys bylos nagrinėjimo metu neprašė nustatyti, nuo kada jiems santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms, todėl laikoma, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 straipsnis.). Pažymėjo, kad dėl nurodytų aplinkybių neturi pagrindo abejoti, kad pasiskolintos lėšos buvo naudojamos bendrai šeimos gerovei užtikrinti, juolab kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo priklausomybę lošimams ar duomenų, jog paskolintas lėšas ieškovas panaudojo asmeninio turto įsigijimui ir/ar asmeniniam gerbūviui susikurti.
15. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas pažymėjo, kad patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatė, kad ieškovas neprašė priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, todėl jų nepriteisė. Atsakovės priešieškinys atmestas, kaip nepagrįstas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas pirmosios instancijos teismas padalino ieškovui ir atsakovui lygiomis dalimis.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Apeliantė (atsakovė) A. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinys netenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti visiškai. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad byloje neatskleista ginčo esmė ir pagal surinktus įrodymus negalimas bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, prašo skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys, panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:
16.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė neįrodė patirtų išlaikymo išlaidų dydžio. Ieškovas, teismas ir išvadą teikianti institucija pripažino, jog šalių sūnaus išlaikymui tinkama suma per mėnesį vienam iš tėvų yra 200 Eur per mėnesį, todėl ieškovui nepateikus įrodymų, kad bent iš dalies išlaikymui reikalingą sumą teikė, tenka pareiga atlyginti išlaikymo įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą. Sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą įrodyti išlaikymo teikimą tenka asmeniui, iš kurio reikalaujama priteisti įsiskolinimą, o ne asmeniui, reiškiančiam išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei. Be to, teismas pažeidė ir CPK 185 straipsnyje reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, jog ieškovas neteikė tinkamo išlaikymo.
16.3. Ieškovas, teigdamas apie tinkamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad per trejų metų laikotarpį teikė 200 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Byloje be atsakovės pripažinimo apie nereguliarias ir smulkias ieškovo išlaidas (futbolo treniruotės, vienkartiniai futbolo drabužių pirkimai) nėra pateikta jokių nepilnamečio vaiko išlaikymą pagrindžiančių įrodymų, be to, pagal turimas pajamas ieškovas net objektyviai negalėjo teikti tinkamo išlaikymo sūnui, kadangi atskaičius mokamus kreditus ieškovui likdavo tik apie 200 Eur per mėnesį. Apie tai, kad ieškovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo paliudijo ir byloje liudytoja apklausta šalių pilnametė dukra E. G. bei šalių sūnus, 2020-02-17 Vaiko nuomonės išklausymo akte pripažindamas, jog ieškovas be neesminių išlaidų sporto būreliui prie išlaikymo neprisideda, o drabužius, avalynę ir maistą perka bei smulkių pinigų duoda ieškovė. Todėl apylinkės teismas negalėjo padaryti išvados, kad ieškovas teikė tinkamą išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
16.4. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį išnagrinėjo remdamasis ne atsakovės įrodinėjamu pagrindu, todėl šioje bylos dalyje nebuvo atskleista bylos esmė. Skundžiamame sprendime remtasi CK 6.50 straipsnio 3 dalimi ir priešieškinys netenkintas, tačiau ieškovės reikalavimas buvo reiškiamas CK 3.200 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu kaip reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio vaiko vardu. Bylą nagrinėjant CK 6.50 straipsnio pagrindu iš esmės keičiasi įrodinėjimo našta bei įrodinėtinų aplinkybių turinys, todėl tuo atveju, jeigu teismui kilo abejonės dėl pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo, teismas turėjo sutikslinti reikalavimų turinį parengiamajame posėdyje.
17. Ieškovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo spendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo argumentus:
17.1. Atsakovės teiginys, jog priešieškinys reiškiamas ne CK 6.50 straipsnio pagrindu, o CK 3.200 straipsniu ir pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą išnagrinėjo ne priešieškinyje nurodytu pagrindu, nepagrįstas. CK 3.200 straipsnis, reglamentuojantis išlaikymo priteisimą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, įtvirtina bendrąją taisyklę, susijusią su išlaikymo skolos išieškojimo terminu ir yra taikytinas sistemiškai su CK 6.50 straipsniu, tačiau nelaikytinas savarankišku ieškinio pagrindu.
17.2. Atsakovės argumentas, jog pareiga įrodyti išlaikymo įsiskolinimą tenka išlaikymą turinčiam teikti asmeniui, o ne asmeniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą, įrodinėti, kad tokia pareiga nebuvo tinkamai įgyvendinta, prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai. Pagal rungimosi principą įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog reiškiant reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi būti įrodytas prievolės egzistavimo faktas, prievolės dydis ir faktas, kad reiškiantis reikalavimą asmuo įvykdė prievolę už išlaikymo neteikusį asmenį. Be to, pagal teismų praktiką vienam iš tėvų teikiant vaikui gyvenamąjį plotą (ir nesant tiesioginių įrodymų apie tai, kad vaiku nesirūpina ir/ar jo poreikių netenkina), preziumuojama, kad būtent tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, tinkamai išlaiko vaiką.
17.3. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog sūnus nuo pat gimimo gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje. Tai pagrindžia aplinkybes, jog ieškovas aprūpina sūnų būtinosiomis reikmėmis, patirdamas reguliarias išlaidas maisto prekėms, higienos reikmėms bei kitas nenumatytas išlaidas, taip pat nuolatinį ir nepertraukiamą bendravimą bei emocinį ir psichologinį ryšį su sūnumi. Be to, sūnaus klasės auklėtoja dėl mokymosi eigos ir su tuo susijusių klausimų bendrauja ne su atsakove, o su ieškovu.
17.4. Pagal kasacinio teismo praktiką visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti patenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko ir jo laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams. Atsakovė patvirtino, kad nėra tikslinga skatinti vaiko asmenybės skleidimąsi pagal individualias savybes, jo pomėgius ir įgūdžius. Sūnui išreiškus norą žaisti futbolą, išimtinai ieškovo lėšomis buvo dengiamos išlaidos, susijusios su jo pamėgta sportine veikla: 35 Eur dalyvio mokestis, 20 Eur mokestis už dalyvavimą varžybose (vyksta kartą į ketvirtį), apie 200 Eur sporto apranga ir sportbačiai. Sūnus buvo aprūpintas techninėmis priemonėmis – telefonu, televizoriumi ir kompiuteriu, o atsakovė prie tokių svarbių paauglio vaiko raidai priemonių neprisidėjo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
20. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
21. Byloje kilo ginčas dėl sprendimo dalies, kuria netenkintas reikalavimas dėl nepilnamečiam vaikui teikto išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vertinant, jog reikalavimą reiškianti šalis neįrodė realių išlaikymo išlaidų. Taigi apeliacinės instancijos teisme keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimai.
22. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
23. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
24. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas realias išlaidas per paskutinių trejų metų laikotarpį vykdant už ieškovą prievolę išlaikyti jų nepilnametį vaiką, o byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina ir ieškovo prisidėjimą prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu nesutinka, remdamasi netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos aplinkybe bei įrodymų vertinimo pažeidimu.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, pritaria apeliantės argumentams, jog reikalavimas priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės reikalavimo, nepagrįstai neįvertino atsakovės pateiktų byloje rašytinių įrodymų.
27. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2017-06-15 iki 2020-06-15 sūnaus išlaikymo išlaidų sumą grindė nurodydama tokias išlaidas: 100 Eur maistui namuose, 50 Eur komunalinių mokesčių, tenkančių sūnui dalis, 50 Eur išlaidos drabužiams, avalynei, sportinei aprangai ir avalynei, 50 Eur išlaidos maitinimuisi mokykloje, 30 Eur mokymosi priemonės, 10 Eur kirpyklos išlaidos, 20 Eur telefonui, 10 Eur mėnesinis viešojo transporto bilietas, 30 Eur mokestis už futbolo treniruotes, 50 Eur kišenpinigiai, 30 Eur nenumatytos išlaidos (vaistai, išvykos mokykloje, rinkliavos mokykloje ir pan.). Ieškovas įrodinėjo, jog aprūpina sūnų būtinosiomis reikmėmis, patirdamas reguliarias išlaidas maisto prekėms, higienos reikmėms bei kitas nenumatytas išlaidas, apmoka sūnaus lankomą futbolo būrelį (35 Eur mėnesinis mokestis bei 20 Eur mokestis už dalyvavimą varžybose (vyksta kartą į ketvirtį)) ir nuperka tam reikalingą aprangą (apie 200 Eur sporto apranga ir sportbačiai), aprūpino techninėmis priemonėmis – telefonu, televizoriumi ir kompiuteriu. Iš tiesų, byloje ginčo nekilo, jog ieškovas moka už sūnaus lankomą futbolo būrelį ir aprūpina sūnų apranga (CPK 178 straipsnis), tačiau vertintina, jog sporto būrelio ir su juo susijusių išlaidų apmokėjimas sudaro mažareikšmę dalį lyginant su kasdienėmis nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidomis. Ieškovo nurodomas sūnaus aprūpinimas nurodomomis techninėmis priemonėmis laikytinas momentinėmis išlaidomis ir nors dėl tokių išlaidų byloje ginčo nėra, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas atleidžiamas nuo pareigos prisidėti prie kasdienių nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų, o tuo atveju, jeigu tokias patyrė, pateikti išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 178,185 straipsniai).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepagrindė prisidėjimo prie sūnaus išlaikymo kasdieninėmis išlaidomis. Byloje pateiktas išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. vasario 20 d. aktas, kuriame nepilnametis vaikas nurodė, jog kasdienėmis išlaikymo išlaidomis rūpinasi mama, t. y. perka drabužius, avalynę, maistą, kasdien duoda po 5 Eur maistui į mokyklą, apmoka visas komunalines paslaugas. Taip pat nurodė, jog tėvas (ieškovas) apmoka visas išlaidas, susijusias su sportu, o prie komunalinių paslaugų apmokėjimo neprisideda (t.1, b. l. 82-84). Aplinkybė, jog atsakovė rūpinasi kasdieniniu nepilnamečio vaiko išlaikymu, patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja E. G., nurodydama, jog brolį daugiausiai išlaiko mama (t.2., b. l. 83, 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad namo šildymui anglių nuperka ieškovas, tačiau teisėjų kolegija, perklausiusi 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio įrašą, nustatė, jog iš tiesų paskutinius kelerius metus ieškovas neprisideda prie namo šildymo. Taigi ir minėta aplinkybė paneigia ieškovo argumentus dėl prisidėjimo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.
29. Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovės reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodė, jog nepilnamečiam sūnui gyvenant ieškovui nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, aprūpindavo sūnų ir būtinomis kasdienėmis reikmėmis (maistu, higienos priemonėmis ir kt.). Pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimą, vaikui gyvenant pas vieną iš tėvų, šis ir patiria išlaikymo išlaidas, kadangi tenka pareiga kasdien, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis vaiku (rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-1075-2019). Iš tiesų, nors ieškovo nurodomoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog vaiko faktiškas gyvenimas su vienu iš tėvų sudaro pagrindą vertinti, jog būtent tam tėvui tenka pareiga rūpintis vaiku bei patirti faktines išlaikymo išlaidas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, kad nepilnametis vaikas gyvena ieškovui priklausančioje namo dalyje, nesudaro pagrindo konstatuoti jo kasdienio išlaikymo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė gyvena bendrame name, kurio po ½ dalį nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovės motinai (t. 1., b.l. 39), taigi, nors faktiškai nepilnametis sūnus gyvena ieškovui priklausančioje namo dalyje, tačiau kasdieniai nepilnamečio poreikiai gali būti kiekvieną dieną patenkinami ir atsakovės (maistas, buities poreikiai ir pan.). Kaip nurodyta aukščiau, nepilnametis vaikas ir patvirtino, jog kasdieninėmis išlaikymo išlaidomis rūpinasi mama. Dar daugiau, kaip nustatyta byloje esančiais duomenimis ir kurių neginčijo ieškovas, didžiąją dalį pajamų skiria įsipareigojimų Pareigūnų kredito unijai dengimui (apie 500 Eur), kai tuo tarpu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų apie ieškovui išmokėtas išmokas matyti, jog gaunama pareigūnų ir karių valstybinė pensija vidutiniškai sudaro apie 490 Eur, o iš darbinės veiklos gautos papildomos pajamos laikotarpiu 2018-2019 metais sudarė 5660,78 Eur. Taigi sutiktina su atsakove, jog byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovas, kuriam likdavo pragyvenimui per mėnesį vidutiniškai apie 200 Eur, negalėjo teikti pilno išlaikymo nepilnamečiam vaikui (juolab kad mokėjo ir už futbolo treniruotes).
30. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus sprendžia, kad jie yra pakankami įsitikinimui, jog kasdieniniu vaiko poreikius atitinkančiu išlaikymu rūpinosi atsakovė. Taigi esant byloje objektyviems įrodymams vertintina, jog yra didesnė tikimybė, kad atsakovė vykdė pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, o ieškovas prie to galėjo prisidėti momentiniais pirkiniais. Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė pagrindė išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinys, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Iš atsakovės priešieškinio reikalavimo matyti, jog 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas ir prašomas priteisti už laikotarpį nuo 2017-06-15 iki 2020-06-15. Pagal CK 3.200 straipsnio reglamentavimą, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą be kita ko sprendė priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2019-12-31) iki pilnametystės. Taigi matyti, kad dalis atsakovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo periodo sutampa su jau priteisto išlaikymo periodu, t. y. nuo 2019-12-31 iki 2020-06-15, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia šiam periodui tenkančios išlaikymo įsiskolinimo sumos nepriteisti.
33. Teisėjų kolegija sprendžia priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo atsakovės nurodomo atskaitos laikotarpio (2017-06-15) iki ieškinio pareiškimo dienos (2019-12-31), t. y. už 30,5 mėnesio. Atsakovė nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas po 200 Eur kiekvienam iš tėvų, tokią sumą priteisė periodinėmis išmokomis ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nepilnamečio vaiko tėvo ir motinos turtinę padėtį, aplinkybę, jog abu iš tėvų išlaikymo įsiskolinimo periodu gaudavo panašaus dydžio pajamas, į tai, jog byloje nėra ginčo dėl ieškovo momentinių technikos pirkinių bei apmokamo sporto būrelio ir tam reikalingos aprangos, daro išvadą, jog ieškovo skiriama kasdieniniam nepilnamečio vaiko išlaikymui suma mažintina iki 150 Eur per mėnesį ir sudaro 4 575 Eur (150 Eur x 30,5 mėn.).
34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas ir keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, patenkinant dalį reikalavimo, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai turėtų būti perskirstomos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė nuo žyminio mokesčio atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pagrindu, todėl atsakovės mokėtina žyminio mokesčio dalis už priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą pirmosios instancijos teisme sudaro 103 Eur (4 575 Eur x 3 proc. x 75 proc; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir ji priteistina iš ieškovo valstybės naudai (93 straispnio 1 dalis). Apeliantė nepateikė advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių įrodymų pirmosios instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.
36. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas, proporcingai patenkintai turtinio reikalavimo daliai priteistinas iš ieškovo valstybės naudai žyminis mokestis sudaro taip pat 103 Eur (4 575 Eur x 3 proc. x 75 proc; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straispnio 1 dalis). Apeliantė nepateikė advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinys, pakeisti ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip:
,,Priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti atsakovei A. G. iš ieškovo J. G. 4 575 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kitą priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. G. valstybės naudai 103 Eur žyminio mokesčio“.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. G. valstybės naudai 103 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.