Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-04-22 · Civilinė byla Nr. 2A-206-856/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
2A-206-856/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03459-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas
L. S., R. L.
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
O. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-206-856/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03459-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9278-291/2019 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams R. L. ir L. S., trečiasis asmuo O. L., dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 25 d. sprendimu pakeitė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priteisė iš atsakovo L. S. jo nepilnametei dukrai U. S. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Tuo pačiu teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas po 200 Eur ir iš atsakovės R. L. jos nepilnametei dukrai U. S.. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi panaikino sprendimo dalį dėl išlaikymo pakeitimo iš atsakovo L. S. ir išlaikymo priteisimo iš atsakovės R. L. nepilnametei dukrai U. S. bei perdavė šį klausimą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei U. S. iš jos tėvo L. S., priteisiant iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki mergaitės pilnametystės. Iš atsakovės R. L. jos dukros U. S. išlaikymui ieškovė prašė priteisti taip pat po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, jog atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir pageidaujamas 200 Eur dydžio išlaikymas iš kiekvieno atsakovo yra realus ir atitinkantis tokio amžiaus vaiko poreikius. Be to, nuo to laiko, kai iš atsakovo L. S. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, ne tik kad pasikeitė ekonominė šalies situacija, tačiau vaikui augant pasikeitė ir jo poreikiai bei lėšos, reikalingos tų poreikių patenkinimui, taip pat pasikeitė ir atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas nuosavybės teise yra įsigijęs žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (duomenys neskelbtini), todėl galima teigti, jog pasikeitė ir atsakovo turtinė padėtis nuo to laiko, kai buvo priteistas minimalus išlaikymas jo nepilnametei dukrai.

3. Trečiasis asmuo O. L. prašė patenkinti ieškinį ir padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą jo dukrai U. S., kurią ji augina, globoja ir prižiūri. Nurodė, kad tėvas niekada vaiku nesidomėjo, nesirūpino nei fiziniu, nei dvasiniu jos vystymusi, jos sveikata, nelankė dukters, tik teikė nedidelį išlaikymą, priteistą teismo sprendimu, kuris neužtikrina tokio amžiaus vaiko poreikių. Nurodė, jog atsakovų dukra yra jos anūkė, kuri gyvena kartu su ja. Ji viena augina ir rūpinasi U., nes motina R. L. išvykusi dirbti į užsienį ir ji, mergaitės tėvams apribojus tėvų valdžią, paskirta nepilnametės anūkės globėja. Per mėnesį mergaitei reikia ne mažiau 400 Eur, nes ji yra paauglė, auganti, ir gaunamų pajamų užtenka tik minimaliausiems vaiko poreikiams patenkinti. Kas mėnesį vaiko išlaikymui reikalingą sumą sudaro išlaidos maistui, būstui, rūbams, avalynei, ryšio paslaugoms, laisvalaikiui, transportui, kanceliarinėms ir mokymosi prekėms, higienos prekėms, vaistams, vitaminams ir kitoms būtiniausioms prekėms bei paslaugoms. Mergaitės mama R. L. šiuo metu išvykusi dirbti į užsienį, iš kur siunčia dukrai išlaikymą ir sutinka mokėti po 200 Eur kas mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino.

5. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, jog L. S. nuosavybės teise valdo žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuos įsigijo 2019 m. balandžio mėnesį. Todėl teismas darė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2011 m. balandžio mėn., kai buvo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai, pasikeitė, t. y. pagerėjo. Be to, iš teismui pateiktos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus informacijos teismas nustatė, jog atsakovas L. S. į skyrių dėl socialinės pašalpos gavimo nesikreipė, nors jam priklausytų 122 Eur dydžio socialinė pašalpa, kas rodo, jog atsakovas nededa jokių pastangų gauti papildomų pajamų ir nerodo jokio noro padidinti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis neturi galimybės teikti 200 Eur dydžio išlaikymą savo dukrai, dėl ko padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį.

6. Teismas nurodė, kad atsakovė R. L. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimo neskundė, su juo sutiko, dėl 200 Eur dydžio išlaikymo priteisimo dukrai neprieštarauja ir dabar, todėl padarė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį.

7. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, jog iš prašomos priteisti iš abiejų atsakovų sumos bus patenkinti bent minimalūs jų nepilnamečio vaiko poreikiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8. Apeliaciniu skundu atsakovas L. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas išlaikymas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendime argumentuotai nenurodė, ar byloje buvo nustatyti esminiai vaiko poreikių pasikeitimai nuo 2011 metų bei ar buvo kitos įstatyme nustatytos sąlygos, leidžiančios spręsti išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo klausimą. Atsakovui nėra žinoma, kad po 2011 metų U. S. būtų nustatyta liga, sužalojimas, jai būtį reikalingas slaugymas ar nuolatinė priežiūra. Tokių įrodymų byloje taip pat nėra surinkta.

8.2. Vaiko motina – atsakovė - dirba užsienyje ir, kaip nurodė vaiko globėja, moka vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį. Be to, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, U. S. skiriama ir mokama 1.32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį („vaiko pinigai“), kuri 2020 metais dar bus padidinta. Įvertinus aplinkybę, kad po 2011 metų atsakovas du kartus yra mokėjęs atsakovei vaiko išlaikymui po 10 000 Lt, taip pat yra mokamas 2011 metais priteistas išlaikymas, vaiko poreikiams pinigų turėtų pakakti.

8.3. Teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį bei sveikatos būklę. Palyginus atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę su buvusia padėtimi 2011 metais, konstatuotina, kad tiek turtinė padėtis, tiek sveikatos būklė yra žymiai pablogėjusios. 2011 metais atsakovas neturėjo didelių sveikatos problemų, dirbo užsienyje, jo pajamos sudarė apie 800 svarų per mėnesį. Šiuo metu atsakovas negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, nesiverčia verslu. Dirbti pagal darbo sutartį negali dėl sveikatos problemų – jam nustatytas 35 procentų nedarbingumas. Dirbti fizinio, tai pat sėdimo darbo negali dėl stuburo problemų. Dėl pablogėjusios sveikatos būklės jam reikalingas pastovus gydymas, reabilitacija ir nuolatinis vaistų vartojimas.

8.4. Be sveikatos problemų atsakovo galimybes gauti su darbo santykiais susijusias pajamas apsunkina tai, kad atsakovo gyvenamojoje vietovėje darbo nėra, atsakovas neturi transporto priemonės, todėl į tolimesnes vietoves negali nuvykti. Vietovė, kurioje gyvena atsakovas, yra pakankamai toli nuo didesnių miestų, o viešasis transportas šioje gyvenamojoje vietovėje nėra išvystytas.

8.5. Atsakovas šiuo metu yra remiamas valstybės, kuri jam moka 122 Eur socialinę pašalpą, kurios užtenka tik patiems minimaliausiems gyvenimo poreikiams patenkinti. Todėl teikiant teismo priteistą nepilnamečiui vaikui 200 Eur per mėnesį išlaikymą, atsakovui pragyventi ne tik neliktų jokių lėšų, bet per mėnesį dar susidarytų 78 Eur įsiskolinimas.

8.6. Kritiškai turėtų būti vertinamas teismo sprendimo argumentas, kad atsakovas yra įgijęs nekilnojamąjį turtą – namą, esantį Akmenės rajone, todėl jo turtinė padėtis iš esmės yra pagerėjusi. Pažymėjo, kad šis turtas buvo įgytas ne už atsakovo santaupas, o už paveldėtas lėšas po atsakovo mamos mirties. Gyvenamas namas yra ne prabangos priemonė, o stogas virš galvos, kuris reikalauja iš savininko investicijų remontui, priežiūrai ir išlaikymo sąnaudų.

8.7. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui. Kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, apie bylą pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsakovui apie viešą paskelbimą nebuvo žinoma, taigi, buvo apribotos atsakovo teisės procese.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Vertinant atsakovo dukters poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad išlaikymas jai buvo priteistas 2011 metais, t. y. kai mergaitei buvo penkeri metai. Šiuo metu mergaitė yra beveik 14 metų amžiaus. Mergaitė lanko mokyklą, todėl reikalingos išlaidos mokymosi priemonėms, pilnavertis maistas, sveikatos ir higienos reikmenys, drabužiai ir avalynė, reikalingos išlaidos laisvalaikiui, pramogoms, būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos telefonui, kompiuteriui, internetui ir kt. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjus devyneriems metams, iš esmės pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiui vaikui augant ir vystantis, iš esmės padidėjo jam išlaikyti reikalinga lėšų suma.

9.2. Užimtumo tarnybos duomenų bazės duomenimis, atsakovas užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2018-11-15, 2019-03-13 atsisakė siūlomo darbo su pateisinama priežastimi, tačiau atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių jis ėmėsi priemonių tam, kad gautų geriau apmokamą darbą. Sodros duomenų bazės duomenimis atsakovas 2019 metais turėjo nedarbingumą tris kartus, viso buvo nedarbingas keturiasdešimt tris dienas per metus, todėl atsakovo argumentai, kad jam reikalingas pastovus gydymas ir reabilitacija, kelia pagrįstų abejonių.

9.3. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nekilnojamąjį turtą – namą, esantį Akmenės rajone, įgijo ne už savo lėšas, o už paveldėtas lėšas, tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes. Antstolės V. Š. duomenimis atsakovas turi įsiskolinimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, tačiau, gavęs palikimą, šio įsiskolinimo nepadengė, o gautas lėšas panaudojo savo reikmėms.

Šalies argumentai

9.4. 2019-02-22 atsakovas apeliaciniame skunde savo gyvenamąją vietą nurodė adresu(duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis, atsakovas savo gyvenamąją vietą nauju adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravo tik 2019-11-26, t.y. praėjus 20 dienų po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas visus procesinius dokumentus ir pranešimus siuntė atsakovo nurodytu adresu(duomenys neskelbtini) Apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą atsakovas pats turėjo pareigą pranešti teismui, kadangi jis žinojo, kad byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 5 dalyje numato šalių pareigas: domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Šias savo pareigas atsakovas galimai vykdė netinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Byloje kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Dėl naujų įrodymų

12. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašą, kurie neva paneigia teismo sprendimo išvadas, jog atsakovas nepasirūpino pajamų gavimu iš valstybės, nesusitvarkė socialinės pašalpos. Sąskaitos išrašas įrodo, kad atsakovas gauna socialines išmokas iš valstybės. Būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo susipažinus su pirmos instancijos teismo sprendimu.

13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi apelianto pateikti įrodymai gali turėti reikšmės jo turtinei padėčiai bei išlaikymo dydžiui nustatyti, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto teikiamus įrodymus.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

18. Byloje nustatyta, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-64-776/2011 iš atsakovo L. S. priteistas 86,89 Eur (300 Lt) išlaikymas nepilnamečiui vaikui U. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

19. Priteisto išlaikymo dydis buvo nustatytas 2011 metais, kai nepilnamečiui vaikui buvo penkeri metai. Šiuo metu nepilnamečiui vaikui yra 14 metų, todėl akivaizdu, kad augant vaikui didėja ir jo poreikiai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su ieškove, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę – padidėję, ir atsakovo iki šiol teikta 86,89 Eur mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo suma objektyviai šių poreikių neužtikrina, todėl yra teisinis pagrindas padidinti priteistą išlaikymo sumą.

20. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog tokio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tačiau net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su ieškove, kad šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti 400 Eur suma yra būtina. Ši suma teismų praktikoje yra įprastinė mokyklinio amžiaus vaiko poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. Nr. 1025 nutarimu nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta 555 Eur minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius - 395 Eur). Palyginimui, 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis – 607 Eur (atskaičius mokesčius - 425 Eur). Akivaizdu, kad didėjant minimaliai algai, kyla kainos, todėl neabejotinai didėja ir vaiko išlaikymo išlaidos. Taigi, šiuo atveju iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteista suma (200 Eur) neviršija minėto orientacinio kriterijaus, todėl pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškovė neturi pareigos įrodinėti vaiko poreikių. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas savo apeliacinio skundo argumentais neįrodė, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnės sumos.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo apeliaciniame skunde minimos išmokos vaikui tikslas yra mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

25. Be to, paminėtina ir tai, kad jei valstybės mokamos išmokos dydžiu būtų mažinama atskirai gyvenančių tėvų išlaikymo pareiga, išsituokusių tėvų ar tėvų, kuriems apribota tėvų valdžia, vaikai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei susituokusių ar kartu gyvenančių vaikų tėvai (gaunamos valstybės išmokos nebūtų išskaičiuojamos iš vaikams teikiamo abiejų tėvų išlaikymo), kas pažeistų vaikų lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Apibendrindamas tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio.

26. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį bei sveikatos būklę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas 2019 m. balandžio mėnesį nuosavybės teise įgijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais adresu: (duomenys neskelbtini), pagrįstai darė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2011 m. balandžio mėn., kai buvo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai, pagerėjo. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybės, susijusios su tuo, kokiomis lėšomis atsakovas įsigijo minėtą turtą, ar kad šiam turtui reikalingos investicijos. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jo pajamas sudaro tik 122 Eur socialinė pašalpa. Atsakovas taip pat nurodė, kad turi sveikatos problemų ir jam nustatytas 35 procentų nedarbingumas, dėl šių priežasčių jis negali susirasti darbo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodydamas tokias aplinkybes, atsakovas įrodymų nepateikė. Taip pat atsakovas nepateikė duomenų, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Nors apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, kad jam sunku susirasti darbą, nes jis gyvena toli nuo didesnių miestų ir neturi transporto priemonės nuvykti į darbą, galėtų suponuoti išvadą, jog jis šiuo metu neturi itin gerų gyvenimo sąlygų, tačiau iš to atsakovui kylančios neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos nepilnamečiui vaikui ir pažeisti vaiko interesų.

27. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai sprendė iš atsakovo priteistą išlaikymą padidinti iki 200 Eur. Darytina išvada, kad mažesnis išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai.

29. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo neinformavimu apie procesą, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas visus procesinius dokumentus ir pranešimus siuntė jam žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu(duomenys neskelbtini) Kadangi byla, tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsakovas turėjo žinoti apie procesą ir, remiantis CPK 42 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje. Be to, pasikeitus gyvenamosios vietos adresui, atsakovas turėjo pareigą informuoti apie tai teismą. Tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, yra tik paties atsakovo įstatyme nustatytų pareigų neatlikimo pasekmė.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir, plačiau jų nekartodamas, sprendžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė