Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B. (M. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantys (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 30 MGL (3 900 Lt) dydžio baudą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2023 m. kovo 18 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), kumščiu 1 (vieną) kartą tyčia sudavė R. S. į veido sritį, po ko jis nuo suduoto smūgio nugriuvo ir dešiniąja veido sritimi trenkėsi į asfaltuotą grindinį. Tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam R. S. fizinį skausmą ir padarė jam odos nubrozdinimus veide ir dešiniame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Atvažiavo iš kaimo su taksi. R. S. nešė šiukšles. Priėjo ir pastūmė nukentėjusįjį, jis nukrito. Sudavė vieną kartą. Po to kartu nuėjo į laiptinę. Jis nuėjo pas save į namus, R. S. pas save. Po to atvyko greitoji, policija. R. S. atsisakė nuo greitosios pagalbos ir atsisakė rašyti pareiškimą, jie paspaudė vienas kitam rankas. 20 dieną jam paskambino tyrėjas ir pasakė, kad atvyktų į 6 policijos komisariatą. Trenkė į šoną, o ne per veidą. Tyrėja sakė, kad pasakytų, jog kumščiu trenkė į šoną. Trenkė dešinės rankos kumščiu, nes jis išgėręs „apsivardžiuodavo“ keiksmažodžiais. Jis (M. B.) buvo girtas, įpūtė 2 promiles. Būtų blaivus, nebūtų trenkęs. R. S. nukrito ant šaligatvio, prie namo. Sužalojimų ant jo veido nematė. Su nukentėjusiojo R. S. ieškiniu nesutinka. Su ligonių kasų ieškiniu sutinka, jis sumokės. Jis (M. B.) S. S. tik pastūmė viena ranka. Neginčija, kad trenkė į šoną. Jis anksčiau girtas apsivardžiavo iš balkono. Visas namas rašo ant jo pareiškimus, bet nieko nevyksta. Jis girtas laužo skelbimų lentą, rėkauja. Kai kviečiama policija jis užsidaro ir nieko neįsileidžia. S. S. civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nukentėjusysis vaikščiojo į parduotuvę ir gėrė alų, jokių vaistų nepirko. Visą nurodytą mėnesį jis pirko alų. Prašo teismo apsiriboti bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Psichiatrinėse ligoninėse ar priklausomybių ligų centruose nesigydė. Galvos traumų neturėjo. Nurodo, kad lietuvių kalbą supranta, vertėjas jam nereikalingas. Nurodo, kad 2023 m. kovo 18 d., po 13 val. su taksi automobiliu išvažiavo iš kaimo (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Buvo svečiuose pas uošvienę. Tuo metu buvo neblaivus. Taksi vairuotojo paprašė jį nuvežti namo, adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojui jį atvežus į jo namo kiemą, pro langą pamatė savo kaimyną R. (pavardės nežino, kuriame tiksliai bute gyvena irgi nežino, žino tik vizualiai kur jo butas). R. kaip tik praeidinėjo šalia taksi automobilio. Tuo metu išlipo ir jis. Jam jis nieko nesakė. Pamatęs jį priėjo prie jo ir su savo rankomis pastūmė R. į šoną. Nuo jo pastūmimo jis nukrito ant šaligatvio. Kokia puse ir ar veidu nukrito, jis nematė. Jokio konflikto tada tarp jų nebuvo. Nurodo, kad nei vieno smūgio, juolab su kumščiu jam nesudavė. Gal jis ir galėjo susižaloti krisdamas, bet jis šito nematė. Jis niekuo nesiskundė. Po ko R. atsikėlė ir kartu su R. įėjo į namo laiptinę. Ant dešinės R. veido pusės matė du nežymius įdrėskimus. Jokio kraujo nesimatė. Pretenzijų jam tuo metu jokių neturėjo. Tada nuėjo namo, pasiėmė pinigų ir nuėjo atsiskaitė su taksi vairuotoju. Taksi vairuotojas jam pasakė, kad R. sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus. Tada pagalvojo, kad palauks pareigūnų lauke. Atvykus pareigūnams bei greitajai, R. medikai išvedė iš namų. Tuo metu jokių kažkokių sužalojimų ant R. veido išvis nesimatė. Nesimatė net prieš tai buvusių įdrėskimų. Matėsi tik nežymus paraudimas ant veido. R. atsisakė nuo vykimo į ligoninę. Pareigūnai abiem patikrino neblaivumą. Jis pripūtė virš 2 promilių, o R. virš 3 promilių (tiksliai neatsimena). Prie policijos pareigūnų viską tarpusavyje išsiaiškino. Vienas kitam paspaudė ranką, atsiprašė vienas kito, susitaikė. R. pasakė, kad jokių pretenzijų jam neturi ir pareiškimo nerašys. Tačiau po kurio laiko sužinojo, kad vis dėlto dėl įvykio kreipėsi su pareiškimu. Nurodo, kad R. yra konfliktiškas žmogus. Jis pykstasi su dauguma iš kaimynų. Alkoholį vartoja praktiškai kasdien. Tada per savo buto balkoną keikia necenzūriniais žodžiais kaimynus bei praeivius. Rėkia, kad visi „pydarai, lochai“. Jis ne kartą yra jį iškeikęs necenzūriniais žodžiais, vadino jį „beliašu“, „ryžu“. Visą tai daro visą laiką per atstumą. O čia pamatė praeinant jį šalia taksi automobilio ir visas nuoskaudas prisiminė. Matyt dėl neblaivumo negalėjo susitvardyti. Dėl savo elgesio labai gailisi. Apgailestauja, kad taip įvyko. Tikrai jokio fizinio skausmo jam sukelti neturėjo tikslo. Jo mušti nenorėjo. Tik pastūmė R.. Matyt jis tiesiog neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant šaligatvio (b. l. 83-85).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas M. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Su pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jam suprantama. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, 2023 m. kovo 18 d., apie 14.40 val., prie namo (duomenys neskelbtini), sutiko savo kaimyną R.. Kadangi buvo neblaivus ir turėjo senų nuoskaudų, pamatęs jį, priėjo prie jo ir vieną kartą trinktelėjo su kumščiu jam kažkur į galvos sritį, ko pasekoje matyt dėl girtumo jis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito veidu ant asfaltuoto grindinio. Po ko R. atsikėlė ir kartu su R. įėjo į namo laiptinę. Kažkokių žymių sužalojimų ant R. veido nesimatė. Pretenzijų jam tuo metu jokių neturėjo. Dėl savo elgesio gailisi, apgailestauja, kad taip išėjo. Sutiktų jei ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 97-98).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. S. nurodė, kad tai buvo kovo 18 d., šiais metais, apie 14.40 val., prie namo (duomenys neskelbtini). Ėjo iš parduotuvės, prie nieko nesikabinėjo ir gavo smūgį į veido sritį. Nugriuvo, prarado sąmonę, po ko atsistojo, pastovėjo, ir nuėjo. Jo draugė M. S. iškvietė medikus, po to atvažiavo policija. Medikai sutvarkė jam dešinės pusės veido sritį. Policija pasakė, jei turi pretenzijų, kreipkitės į komisariatą. Tada jis nuėjo į namus gydytis. Tuo metu buvo praradęs sąmonę, nesuprato kas įvyko. Jis buvo išgėręs. Jis pats nesusižeidė, prie namų yra vaizdo kameros. Viskas įvyko labai greitai, kelioms sekundėms prarado sąmonę, jam bėgo kraujas. Jam sudavė į dešinės pusės sritį, į žandą. Į dešinės pusės galvos sritį. Šalia buvo M., aikštelėje stovėjo taksi. Taksistas negalėjo suduoti, jis buvo mašinoje. Tik M. galėjo suduoti. Kai atsikėlė šalia buvo tik M. Matė, kad staiga išbėgo M. ir pribėgo. Matė kaip jis išlipinėjo iš mašinos. Jis dvi savaites nedirbo, buvo traumos, ant veido liko žymės. Ant veido randai, ašaroja akis. Jis patyrė didelius sužalojimus, parkriko sveikata. Gydėsi ambulatoriškai namuose. Jam Sodra nemokėjo. Vaizdo kameros parodė, kad trenkė M. Jis nugriuvo ant šono. Skaudėjo dešinės pusės petį. Kaltinamasis M. B. buvo išgėręs, tai matėsi iš veido. Po to su juo nesimatė. Nepamena, ar jam buvo suduota į kairį šoną. Šone skausmo nesijuto. Kai ryte atsikelia, tai labai jaučiasi ir kai lauke vėjas. Iki įvykio to nebuvo. Iškarto buvo nemiga, dažnai keldavosi, negalėjo valgyti, nes buvo šokas. Kažką valgydavo ir buvo vėmimas. Tai trūko apie mėnesį. Dabar šiek tiek lengviau. Darbui jam tai netrukdo. Į darbą neišėjo mėnesį. Gauna 1 000 arba 1 500 eurų.

5) nustatytuose sužalojimuose yra plačios grupinės priklausomybės požymiai. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) ar plokštuma; 6) esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu yra jaučiamas fizinis skausmas (b. l. 56-57)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Išanalizavus kaltinamojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, sugretinus juos tarpusavyje bei palyginus su nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga, darytina išvada, kad kaltinamasis, iš dalies neigdamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, siekia išvengti ar sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis nurodo, jog nematė kokia puse nukentėjusysis krito. Tačiau iš byloje pateikto vaizdo įrašo, pavadinimu ,,A0219A7LA08C5_20230318_143902.m4a“, 00.01 laiku matyti, kad R. S. kritimo ir kontakto su kietu paviršiumi momentu, kaltinamasis stovėjo atsisukęs veidu į nukentėjusįjį, o nusisuko 00.02 laiku, t. y. jau po nukentėjusiojo nukritimo. Dar daugiau – vaizdo įraše yra girdima frazė, kaip kaltinamasis nurodo nukentėjusiajam, kad šis turi sakyti, jog nugriuvo pats.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 863/2023(01) matyti, kad R. S. nustatyti odos nubrozdinimai veide ir dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais, labiausiai tikėtina vienmomentiškai arba neužilgo vienas po kito. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu yra jaučiamas fizinis skausmas.

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad M. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. vieną kartą kumščiu trenkė į R. S. veido sritį, po ko jis nuo suduoto smūgio nugriuvo ir dešiniąja veido sritimi trenkėsi į asfaltuotą grindinį. Dėl to yra akivaizdu, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiojo jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo). Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

M. B. padarė nesunkų, smurtinį nusikaltimą, kurio metu nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – M. B. teistas (teistumas išnykęs) (b. l. 75-76), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 74), dirbantis. Duomenų, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. B. už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje paskyrus 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros globos socialinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais senyvo amžiaus žmonėmis; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Taip pat teismas vertina, kad bausmės tikslams pasiekti tikslinga kaltinamajam M. B. paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 126,60 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo (b. l. 60-62). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, prašė civilinį ieškinį tenkinti, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (b. l. 61), ši žala patirta dėl nukentėjusiojo, R. S., sužalojimų gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš M. B. priteisti 5 000 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 66). Civiliniame ieškinyje, dalyje dėl turtinės žalos, nurodoma, kad ji susijusi su negautomis pajamomis, kadangi negalėjo dirbti (ašarojo akys, kilo kraujo spaudimas), pirko vaistus skirtus gydymui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019, 2K-70-942/2022).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis nepateikė teismui jokių duomenų, kurie pagrįstų negautas pajamas, išlaidas už pirktus vaistus, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog neteiks civilinį ieškinį dalyje dėl turinės žalos atlyginimo pagrindžiančių įrodymų, todėl civilinis ieškinys, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, susijusią su dvasiniais išgyvenimais: po sužalojimų liko randai, dėl to labai pergyvena.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, darytina išvada, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1 200 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų R. S. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai. Taip pat R. S. teismui nepateikė jokių duomenų, kuriais grindžia civilinį ieškinį, tik nurodė, kad po įvykio jam liko randai. Teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, kita vertus, civilinis ieškovas tiksliai nesugebėjo paaiškinti, iš ko kildina prašomos priteisti žalos sumą. Nukentėjusiojo prašoma 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti žymiai viršija įprastai teismų praktikoje už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą priteisiamas sumas, todėl įvertinus visas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, civiliniam ieškovui R. S. iš kaltinamojo R. B., priteisiant 400 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Būtent tokia suma susiklosčiusioje situacijoje atitinka teismų praktikos tendencijas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

2023 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 85 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą M. B..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi M. B. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąjį gynė advokatas Kęstutis Ožiūnas.

Teismas sprendžia, kad nurodytos išlaidos pagrįstos, jos susidarė būtent dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, jos nėra akivaizdžiai per didelės, įvertinus nurodytą sumą, kaltinamasis dirba, todėl proceso išlaidos už valstybės garantuojamos pagalbos teikimą priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Kaltinamajam R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-90) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su DVD-R laikmena, esantis prie bylos tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

M. B. (M. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros globos socialinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais senyvo amžiaus žmonėmis;

2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) per 12 mėnesių sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalimi, M. B. paskirti 20 MGL (1 000 Eur) (vieno tūkstančio eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 126,60 eurų (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus ir šešiasdešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Civilinio ieškovo R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. B. R. S. naudai 400 eurų (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti iš M. B. valstybės naudai 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti M. B., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.