- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-735-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24755-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jadvyga Mardosevič ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pagal ieškovės I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui G. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. T. 2016 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-10-27 sprendimu nustatytą vaikui išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymą sūnui V. P., (duomenys neskelbtini), po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymo sūnui V. P. įsiskolinimą iki ieškinio padavimo dienos 5 114,88 EUR ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-10-27 sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nepilnamečio sūnaus V. P. išlaikymui atsakovas įsipareigojo mokėti po 200 Lt (kas sudaro 57,92 EUR) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Tačiau tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas, sūnui tebuvo ketveri metai, jis dar nesimokė mokykloje. Šiuo metu berniukui 15 metų, jis yra paauglys, todėl jo poreikiai iš esmės pasikeitė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
3. Ieškovė nuo 2011 metų su sūnumi gyvena Vokietijoje, sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, šiais metais baigė 9 klasę. Berniuko poreikiai yra pakankamai dideli, nes būtina jį lavinti tiek fiziškai, tiek intelektualiai, suteikti platų ir įvairiapusį išsilavinimą. Sūnus du kartus į savaitę turi papildomas privačias matematikos, vokiečių ir anglų kalbų pamokas, kurios jam būtinos, nes nespėja įsisavinti žinių vien per pamokas mokykloje, berniukui mokslai sekasi sunkokai, nors jis labai stengiasi ir daug su ieškove dirba. Vaikas lanko futbolo treniruotes, vyksta su klase į ekskursijas, stovyklas. Anksčiau jis lankė dar ir tenisą, bet dabar nebelanko, nes ieškovė neišgali už jį apmokėti.
4. Šalių sūnus turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos būklės – turi sąkandžio ir kitokių odontologinių problemų, todėl pakankamai didelės pinigų sumos yra skiriamos jo odontologiniam gydymui ir dantų priežiūrai. Taip pat turi stuburo (laikysenos) problemų.
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu, vaiko išlaidos per mėnesį sudaro maždaug 900 EUR, nes, be išvardintų pridėtoje lentelėje būtiniausių vaiko poreikių, neišvengiamai vaikui reikalingi ir vienkartiniai pirkiniai – dviratis, riedučiai, kamuoliai, svarmenys, slidės, kompiuteris, spausdintuvas ir kt., kas taip pat kainuoja ne pigiai.
6. Ieškovė nurodė, kad jai yra žinoma, jog atsakovas turi dar du vaikus kitoje santuokoje ir vienas iš jų turi sveikatos problemų (serga autizmu), tačiau laiko, kad tai nėra pagrindas neteikti sūnui V. P. reikiamo išlaikymo. Atsakovo materialinė padėtis nėra bloga. Jis kartu su draugu (verslo partneriu) turi savo verslą – nestandartinių baldų gamybos įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios apyvarta ir pelnas yra pakankamai dideli. Taip pat, ieškovės žiniomis, atsakovas yra pasistatęs naują modernų gyvenamąjį namą, važinėja nauju automobiliu ir tikrai nestokoja pinigų savo pragyvenimui. Atsakovas turi registruotus du nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypus, vieną iš kurių įgijo pirkimo-pardavimo sutartimi 2014 metais. Atsakovo sutuoktinės B. P. vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini) yra pirktas santuokos su atsakovu metu 2009 metais ir nėra įregistruotas kaip asmeninė B. P. nuosavybė, todėl vertintina, kad šis butas taip pat yra ir atsakovo turtas.
7. Atsakovas su šalių sūnumi nebendrauja, yra keletą kartų pervedęs sūnaus išlaikymui papildomų pinigų: 2008-07-02 - 250 Lt, prisidėdamas prie sūnaus kelionės prie jūros; 2010-04-30 - 100 Lt ir 2010-05-28 - 400 Lt –už šiuos pinigus buvo per pusę nupirktas dviratis Pirmosios komunijos proga ir surengta šventė; 2011-08-16 pervedė 500 Lt prieš ieškovei su sūnumi išvykstant gyventi į Vokietiją ir 2016-04-25 - 200 EUR sūnui naujam telefonui.
8. Ieškovė pažymėjo, kad jos materialinė padėtis nėra gera, šiuo metu jokių pajamų negauna, brangaus turto neturi, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus su statiniais, kuriuos ieškovei padovanojo mama. Pajamos per 2015 metus sudarė 4 708,80 EUR. Ji ilgą laiką sunkiai sirgo ir šiuo metu jaučiasi ligų ir operacijų pasekmės. Visą tą laiką nedirbo, buvo kelis kartus ligoninėse, sanatorijoje, gavo 30 proc. nedarbingumo pažymėjimą ir apribojimus darbe, iki 2015 metų rugsėjo mėnesio gavo tik ligonio pašalpą. Šiuo metu vis dar reguliariai privalo lankytis pas gydytojus. Kadangi yra ištekėjusi, ieškovę išlaiko jos vyras, kuris iš esmės išlaiko ir ieškovės bei atsakovo sūnų, nors tokios pareigos ir neturi. Vaiko išlaikymui Vokietijoje ieškovė gauna vaiko pinigus – 184 EUR kas mėnesį.
9. Ieškovė pažymėjo, kad objektyviai dėl savo ligos ji neturėjo galimybės anksčiau kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo, tačiau tai nepanaikina atsakovo pareigos sumokėti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Kadangi vaiko tėvas neteikė vaikui būtino ir protingo išlaikymo ir iki kreipimosi į teismą dienos, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, kaip tai numato CK 3.200 straipsnis. Kadangi vaikui teiktinas iš tėvo išlaikymas į mėnesį sudaro 200 EUR, per 36 mėnesius susidarė 7 200 EUR, realiai suteiktas išlaikymas sudaro 2 085,12 EUR. Tokiu būdu išlaikymo įsiskolinimas sudaro 5 114,88 EUR.
Šalies argumentai
10. Atsakovas G. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo su ieškove jo finansinė padėtis iš esmės nepagerėjo. Šiuo metu jis yra sudaręs kitą santuoką ir augina du nepilnamečius vaikus, gyvena sutuoktinės paveldėtoje sodyboje, vairuoja automobilį Audi 80, 1983 m. gamybos. Šiuo metu atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu ir gauna 600 EUR darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Šeimos poreikiai per mėnesį sudaro 508 EUR. Atsakovo sūnums P. P. ir G. P. diagnozuoti įvairiapusiai raidos sutrikimai, abiem vaikams nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Vaikus prižiūri atsakovas kartu su sutuoktine, todėl atsakovas negali dirbti pilną darbo dieną. Vaikams paskirta šalpos pensija bei priežiūros tikslinė kompensacija tik maža dalimi padengia realias išlaidas vaikų sveikatos ir ugdymo poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
11. Atsakovo teigimu, pagal ieškovės teismui pateiktus dokumentus nėra galimybės pasisakyti dėl reikalavimo pagrįstumo, kadangi ieškinio priedai nėra pakankami ir informatyvūs, be to jie nepatvirtina vaiko poreikių pasikeitimo, kurie turi būti esminiai. Ieškovės nurodyti bendro pobūdžio motyvai ir išlaidų vaikui išlaikyti paskaičiavimai, nepagrindžia esminio V. P. poreikių pasikeitimo.
12. Atsakovas nesutinka su ieškovės teigimu, kad sūnui V. P. tenka 1/3 dalis bendrų šeimos išlaidų būstui ir komunalinėms paslaugoms padengti, kadangi įstatymai nenumato vaikui teisių į tėvų būstą, kaip ir pareigos jį išlaikyti. Be to ieškovė nepateikė duomenų, jog naudojasi gyvenamuoju būstu ir apmoka komunalines paslaugas ir būsto draudimą, taip pat nepateikė vaiko sveikatos pažymos, išlaidų apmokėjimo dokumentų, įrodančių padidėjusias išlaidas.
13. Ieškovės pateikti dokumentai nėra pakankami konstatuoti, kad ji laikotarpiu 2015-01-01 - 2015-08-31 dėl lėšų šeimai išlaikyti stygiaus turėjo įsiskolinimų kreditoriams. Ieškovės subjektyvūs samprotavimai ir nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui nėra pagrįstos bei nepatvirtina iš esmės padidėjusių V. P. poreikių. Atsakovas sutinka, kad teikiamas išlaikymas po 57,92 EUR (200 Lt) per mėnesį nėra pakankamas sūnui išlaikyti, todėl pagal galimybes geranoriškai teikė vaikui paramą pinigais ir daiktais. Atsižvelgiant į turtinę padėtį bei kitų vaikų interesus, atsakovas sutinka mokėti sūnui V. P. išlaikymą po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Išlaikymo V. P. įsiskolinimą prašo atmesti kaip nepagrįstą, nes jis pareigą išlaikyti vaiką vykdė tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punktą, nustatant, kad atsakovas G. P. teikia sūnui V. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 EUR per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui (2016-07-12) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
15. Teismas nustatė, kad šalys šiuo metu gyvena skyrium - ieškovė yra sudariusi santuoką su H. L. J. T. ir su sūnumi gyvena Vokietijoje, atsakovas taip pat sudarė kitą santuoką, gyvena Lietuvoje ir turi du nepilnamečius vaikus.
16. Teismas nurodė, kad, nutraukiant šalių santuoką bendru sutikimu, teismas nevertino nei vaiko poreikių, nei šalių turtinės padėties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005-10-27 sprendimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodytos priežastys, dėl kurių šalys susitarė dėl būtent tokio dydžio išlaikymo. Tačiau, atsižvelgiant į šalių susitarimą, konstatavo, kad nustatyto atsakovo išlaikymo turėjo pakakti vaiko poreikiams tenkinti.
17. Teismas nustatė, kad šalių sūnus V. P. turi ortopedinių problemų, jis privalo nešioti ortopedinius batų įklotus arba ortopedinius batus. Dėl vaiko sveikatos problemų jam rekomenduota lankyti baseiną, kuris kartu su gydomąją mankšta mėnesiui kainuoja 120 EUR. Vaikui reikalinga dėti breketus sąkandžio gydymui ir juos prižiūrėti, kas papildomai per mėnesį kainuotų apie 84 EUR. Vaikui taip pat papildomai reikia mokytis vokiečių ir anglų kalbų, kas mėnesiui kainuoja 152 EUR. Patiriamos išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai, papildomam ugdymui, laisvalaikiui, kas rodo, jog poreikių lentelėje ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra iš esmės būtini. Teismas nurodė, kad tėvai privalo užtikrinti vaiko teisę į būstą, o tai pasireiškia išlaidomis, skirtomis būstui išlaikyti, todėl šios išlaidos laikytinos būtinomis vaiko būsto poreikiui patenkinti.
18. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, nurodė, kad duomenų apie tai, kad ieškovė turėtų daugiau išlaikytinių byloje nėra. Atsakovui naujoje santuokoje gimė dar du vaikai, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Vaikų priežiūrai yra paskirta šalpos pensija, kuri sudaro 168 EUR kiekvienam vaikui. Nustatyta, kad atsakovas papildomų išlaidų savo vaikų priežiūrai nepatiria, kiekvienam vaikui kartu su sutuoktine skiria po 160 EUR. Iš esmės vaikų bendravimo poreikiai yra didesni, nes dėl sveikatos būklės neturi draugų, todėl patiriamos apie 20 EUR per mėnesį papildomos išlaidos kiekvienam vaikui mokyklos išvykoms, ekskursijoms.
19. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės vardu Vokietijoje registruota viena transporto priemonė, Lietuvoje ieškovės vardu transporto priemonių neregistruota. Atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, kuris įgytas po 2005-10-27 sprendimo, kuriuo patvirtintas vaiko išlaikymo dydis, priėmimo dovanojimo sutarties pagrindu. Vokietijoje ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kurį taip pat įgijo po 2005-10-27 teismo sprendimo priėmimo, dalis turto įgyta dovanojimo sutarties pagrindu, dalis - pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
20. Ieškovė Lietuvoje niekur nedirba, Vokietijoje šiuo metu taip pat nedirba, jai buvo mokama socialinė pašalpa, tačiau šiuo metu ieškovė jokių pajamų negauna. Ieškovei nustatytas 30 procentų darbingumas, kad galėtų dirbti darbą pagal savo sveikatos būklę ieškovė siekia išsilavinimo. Per 2015 m. ieškovė Vokietijoje gavo 4708,80 EUR pajamų, duomenų apie 2016 metais gautas ieškovės pajamas byloje nėra. Atsakovas dirba ir jo pajamas sudaro vidutiniškai 1000 EUR per mėnesį, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestis, kitų pajamų negauna. Šalys turi akcijų.
21. Teismas padarė išvadą, kad, nors atsakovas turi daugiau išlaikytinių, tačiau jo turtinė padėtis yra gerokai geresnė nei ieškovės. Jis, skirtingai nei ieškovė, kurios turtinė padėtis dėl objektyvių priežasčių yra blogesnė, yra sveikas ir darbingas, dirba ir gauna pastovias pajamas, turi didesnės vertės nekilnojamojo turto, įgijo juridinių asmenų akcijų, prioritetą teikia įmonės plėtrai, o ne vaiko išlaikymui. Taigi atsakovas turi galimybę gauti papildomų pajamų, turi dėti maksimalias pastangas stengdamasis užtikrinti ne tik būtinus, minimalius visų savo vaikų poreikius, bet kiek įmanoma užtikrinti maksimalių poreikių tenkinimą.
22. Ieškovės reikalavimo dėl 5114,88 EUR išlaikymo skolos už trijų metų laikotarpį priteisimo teismas netenkino, konstatavęs, kad, nors ieškovė nurodė, jog daug kartų kreipėsi į atsakovą su prašymu padidinti vaikui teiktino išlaikymo dydį, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Apeliaciniu skundu ieškovė I. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-24 sprendimą ir papildomai priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymo sūnui V. P. įsiskolinimą 5 114,88 EUR, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliantė savo nesutikimą su teismo sprendimu iš dalies grindžia kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad vaiko teisė gauti tinkamą išlaikymą negali būti siejama tik su vieno iš tėvų pareikalavimu išlaikymą padidinti, nes abu tėvai privalo vykdyti tėvų valdžią, ir vykdyti ją tinkamai, taigi ir rūpintis tinkamu vaiko išlaikymu, domėtis jo poreikiais, jo gyvenimo aplinkybėmis, ir kiekvienam iš tėvų, nepriklausomai nuo to, ar jis kartu ar atskirai su vaiku gyvena, privalu pačiam pasirūpinti tinkamu vaiko išlaikymu kiekvienu jo gyvenimo periodu, nes išlaikymas mokamas vaikui, jo poreikiams, o ne kitam iš tėvų, nes kitas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tik tvarko vaiko lėšas uzufrukto teise, išimtinai skirdamas jas vaiko poreikiams patenkinti.
Šalies argumentai
24. Apeliantės teigimu, kad, tuo atveju, kai skirtumas tarp teikiamų vaiko išlaikymui lėšų ir realių vaiko poreikių yra neženklus, galbūt galima pateisinti negyvenančio kartu tėvo/motinos nežinojimą apie netinkamą išlaikymo pareigos vykdymą, tačiau kai mokamas išlaikymas yra aiškiai neadekvatus vaiko poreikiams, kaip duotuoju atveju yra šioje byloje, tėvo aiškiai netinkamo išlaikymo pareigos vykdymo negalima pateisinti prieš dešimtmetį priimtu teismo sprendimu, kai per tokį ilgą laiką akivaizdžiai pasikeitė iš esmės visa situacija – vaiko poreikiai, bendra ekonominė aplinka, piniginio vieneto vertė ir kt.
25. Apeliantė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra be kita ko konstatavęs, kad teismas turi nustatyti ir kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu bei nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl, nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. (LAT 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.).
26. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas ginčui aplinkybes - kad atsakovo teiktas išlaikymas buvo nepakankamas, netinkamai taikė nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisės normas, nepagrįstai susiejęs išlaikymo įsiskolinimo priteisimą tik su tuo, kad ieškovė, teismo nuomone, neįrodė kreipimosi į atsakovą dėl išlaikymo padidinimo fakto, neinformavo atsakovo apie didesnio išlaikymo poreikį.
Atsiliepimas
27. Atsakovas G. P. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes ieškovė į atsakovą nesikreipė dėl didesnio išlaikymo priteisimo. Be to prašymą teikti didesnį išlaikymą iš ieškovės atsakovas gavo tik prieš 6-9 mėnesius, su prašymu iš esmės sutiko, tikėjosi susitarti geruoju, tačiau ieškovė su juo nebendravo ir iš karto kreipėsi į teismą. Laiko, kad išlaikymą mokėjo tinkamai, t.y. tokį, kuris buvo priteistas 2005-10-27 sprendimu, ir yra visiškai su ieškove atsiskaitęs. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, o tokios didelės sumos – 5 114,88 EUR yra nepajėgus finansiškai sumokėti. Be to šiuo metu vyksta skyrybų su dabartine sutuoktine B. P. procesas, šalys yra sutarusios dėl išlaikymo vaikams – po 250 EUR per mėnesį, kadangi vaikai turi specialių poreikių, atsakovas neteko gyvenamosios vietos, taigi jo finansinė padėtis yra itin prasta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
29. Apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-24 sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymo sūnui V. P. įsiskolinimą 5114,88 EUR sumoje bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Taigi ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dalyje, kurioje atmestas jos ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 320 straipsnio nuostatomis, konstatuoja, kad neapskųstoje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir pasisako dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies pagrįstumo.
30. Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo išvadomis ir remdamasi kasacinio teismo praktika, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs reikšmingas bylai aplinkybes, t. y., kad atsakovo teiktas išlaikymas buvo nepakankamas, netinkamai taikė nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisės normas, nepagrįstai susiejęs išlaikymo įsiskolinimo priteisimą tik su aplinkybe, kad ieškovė, teismo nuomone, neįrodė kreipimosi į atsakovą dėl išlaikymo padidinimo fakto, neinformavo atsakovo apie didesnio išlaikymo poreikį. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliantės tvirtinimu, neatitinka šalių sūnaus poreikių ir prieštarauja teismų praktikai.
31. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nei CK 3.201 straipsnyje, nei kituose Civilinio kodekso straipsniuose nenurodytas modifikuotos (padidintos) išlaikymo mokėjimo pradžios momentas.
32. Nagrinėjamu atveju, kaip iš esmės teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu teikti didesnį išlaikymą. Tiek ieškinyje, tiek rašytiniuose paaiškinimuose minimas susirašinėjimas, bendravimas SKYPE ar kitomis priemonėmis su atsakovu dėl reikalingo didesnio išlaikymo, laikytinas deklaratyviais teiginiais, nes nėra pateikta tai pagrindžiančių įrodymų. Su ieškiniu pateiktame G. P. atsiliepime į 2011-09-26 raštą, teiktą Reino krašto – Pfalco rajono administracijai, pažymėta, kad ieškovė nėra kreipusis į jį asmeniškai dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Taigi toks raštas negali būti pakankamu įrodymu, siekiant pagrįsti, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl didesnio išlaikymo.
33. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas lėšas tvarko vienas iš tėvų uzufrukto teise. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).
34. Taigi, įvertinus į bylą pateiktus argumentus ir įrodymu, kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog tinkamai kreipėsi į atsakovą dėl didesnio išlaikymo dydžio teikimo, taip pat neįrodė, kad atsakovo turtinė padėtis tuo metu leido teikti didesnį išlaikymą. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai liudija, kad ne ieškovė, o Reino krašto – Pfalco rajono administracija kreipėsi į atsakovą, tuo tarpu atsakovas paaiškino, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti didesnio išlaikymo.
35. Nagrinėjamu atveju apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, tačiau nagrinėjamos bylos ir apeliantės minimos bylos ratio decidendi nesutampa, o būtent, apeliantės minimoje byloje buvo sprendžiamas taip pat ir santuokos nutraukimo klausimas, buvo nustatyta, kad išlaikymą turėjęs teikti sutuoktinis paliko šeimą 2006 m. rugpjūčio 10 d. ir laikotarpiu iki 2008 m. sausio 10 d. prie vaikų išlaikymo prisidėjo epizodiškai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje santuoka yra nutraukta ir yra galiojantis teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas išlaikymas.
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai ir dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
37. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.