- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-04
- Bylos Nr.
- e2S-118-619/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24755-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui G. P. dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė I. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-10-27 sprendimu nustatytą vaiko išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymą sūnui V. P., gim (duomenys neskelbtini), po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą iki ieškinio padavimo dienos 5114,88 EUR bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo G. P. laikiną išlaikymą sūnui V. P. po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; teismo nutartį vykdyti skubiai. Nurodė, jog iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus akto matyti, jog atsakovo pajamos kas mėnesį sudaro 1000 EUR. Nors pats atsakovas sutiko mokėti po 100 EUR, tačiau savo noru atsakovas šios sumos nemoka. Ieškovės nuomone, bylos nagrinėjimas gali užtrukti, o vaiko poreikiai turi būti tenkinami einamuoju laiku ir atsižvelgiant į preliminarią informaciją apie atsakovo gaunamas pajamas ir jo turtinę padėtį (gyvena nuosavame name, nuomoja butą ir kt.), tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną išlaikymą sūnui po 190 EUR kas mėnesį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atmetė ieškovės I. T. prašymą atmatė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-10-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2823-577/2005, teismas patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai susitarė, jog G. P. įsipareigoja padėti I. P. materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų V. P. kas mėnesį mokamomis 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis iki kol sūnus sulauks pilnametystės, o jei sūnus mokysis mokymo įstaigos (vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos) dieniniame skyriuje, iki kol sūnus mokosi mokymo įstaigos (vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos) dieniniame skyriuje ir yra ne vyresnis nei 24 metų (sutarties 3.1 punktas). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepilnamečiam vaikui V. P. išlaikymo dydis mokamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-10-27 įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Išlaikymo dydį, santuoką nutraukiant, šalys nusistatė abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, atsižvelgiant į sutuoktinių turtinę padėtį bei vaiko poreikius. Teismo vertinimu, tai, jog ieškovės teigimu, padidėjo vaiko poreikiai ir atsakovas galimai gauna pakankamai gerą darbo užmokestį bei turi turto, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pakeičiant (padidinant) išlaikymo dydį, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – laikinai sureguliuoti teisinius santykius, siekiant užtikrinti asmenų teisių apsaugą, tuo tarpu iš atsakovo įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteistas išlaikymas sūnui.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė I. T. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą motyvuodamas tuo, kad šalių nepilnamečiam vaikui jau yra priteistas išlaikymas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje vaiko iš tėvo gaunama 57,92 EUR suma nėra pakankama net mokykliniams pietums apmokėti, tad akivaizdu, kad šiai dienai vaiko interesas gauti tinkamą išlaikymą iš tėvo yra pažeidžiamas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl protingo dydžio laikino išlaikymo priteisimo, netinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika. Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle – nuo teisės į didesnį išlaikymą atsiradimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų. Net ir preliminariais vertinimais bylos aplinkybių kontekste darytina išvada, kad duotuoju momentu vaikas negauna tinkamo išlaikymo iš savo tėvo, kuris turi galimybę teikti didesnį išlaikymą, nei prieš 11 metų, 2005 metais, teismo sprendimu nustatytas išlaikymas, kai vaikui tebuvo 4 metai (gimęs 2001-01-24), kai tuo tarpu šiuo metu berniukui 15 metų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) bei prašė taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 190 EUR per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimu jau yra priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui po 57,92 EUR kas mėnesį.
Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vaiko prioritetiniai interesai nagrinėjamos bylos metu yra užtikrinti 2005 m. spalio 27 d. priteistu 200 Lt išlaikymu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei teismo nustatytas aplinkybes, sutinka su atskirojo skundo argumentais.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (LR CPK 144 str. 1 d.). LR CPK 384 str. 5 d. tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas LR CK 3.65 straipsnyje. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (LR CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., LR CK 3.65 str. 1d., 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (LR CK 3.65 str. 1 d.). Šios konkrečios priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-10-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2823-577/2005, teismas patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai susitarė, jog G. P. įsipareigoja padėti I. P. materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų V. P. kas mėnesį mokamomis 200 Lt (kas šiuo metu sudaro 57,92 EUR) dydžio periodinėmis išmokomis. Ieškovė ieškiniu prašo išlaikymą padidinti iki 200 EUR, motyvuodama tuo, kad priteisto išlaikymo nepakanka net minimaliems vaiko poreikiams tenkinti.
Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, ir nustatyti ar pasikeitė ir kiek pasikeitė šalių turtinė padėtis ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Tačiau negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi nagrinėjamoje byloje vaiko prioritetiniai interesai yra užtikrinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Pažymėtina, jog teismų sprendimai dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, kadangi CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą siekiant protingos vaiko interesų ir tėvų galimybių pusiausvyros. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai ir pasikeitusi šalių turtinė padėtis.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, kainų ir paslaugų pokytį, įvykusį per 11 metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo, yra akivaizdžiai nepakankamas, neužtikrina net minimalių vaiko poreikių ir neatitinka protingumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad minėtu teismo sprendimu, sūnui išlaikymas priteistas prieš 11 metų, per tiek laiko pasikeitė ir ekonominė šalies situacija ir vaiko, kuriam šiuo metu yra beveik 16 metų, poreikiai.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad pritaikius apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemonės bus paneigtas sprendimo privalomumo principas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės tėra laikino pobūdžio suvaržymai, galiojančios iki galutinio ginčo išsprendimo, ir neturinčios nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad gali būti neužtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai, taip pat į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, bylų nagrinėjimo trukmę bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), turėjo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.
Nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, spręstina, kad ieškovės prašymas priteisti 190 EUR laikiną išlaikymą yra pagrįstas, užtikrinantis šalių nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu, taip pat neviršijantis teismų praktikoje nurodomo orientacinio išlaikymo dydžio kriterijaus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės –iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas vaikui po 190 EUR kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovės I. T. prašymą tenkini.
Iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 190 EUR kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.
Ieškovę I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.